Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Sikimo karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sikimo karalystė – dabartinės Indijos Sikimo valstijos teritorijoje egzistavusi nepriklausoma karalystė.
| Beymul Demazong Sikimo karalystė | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Sostinė | , , , Gangtokas | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| čogjalis | ||||
| 1642-1975 m. | Namgjalių dinastija | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Įkūrimas | 1642 m., 1642 | |||
| - Tapo Indijos valstija | 1975 m. | |||
| Tibeto regionas Denjong འབྲས་ལྗོངས་ | |
| Vieta | Sikimo valstija |
| Tauta | Lepčai, |
Iki karalystės susikūrimo
Sikimas – istorinio Tibeto provincijos regionas Indijos šiaurės rytuose, tarp Nepalo ir Butano. Vietinių gyventojų lepča jis vadintas Nye-mae-el, t. y. „rojumi“. Indų šaltiniuose jis žinomas kaip Indrakil (Indros laukas). Tibetiečiai () jį vadino Denjong ar Demazong, t. y. „ryžių slėniu“.
Apie regiono istoriją iki karalystės įkūrimo žinoma labai nedaug. Legendos pasakoja, kad išminčius Padmasambhava IX a. lankėsi šiame krašte ir išpranašavo karalystės įkūrimą. Taip pat pasakojama apie Khamo regiono kunigaikštį Guru Taši iš Minjak dinastijos, kuris atvyko į regioną, pradėdamas vietinę aristokratų giminę.
Karalystės raida
Karalystės įkūrimas siejamas su legenda, kad trys lamos, atvykę šiaurės, vakarų ir pietų, susitiko vietoje, pavadintoje Juksomu. 1642 m. jie išrinko valstybės karalių (gjalpo), kuriuo tapo iš Guru Taši save kildinantis Phunstongas Namgjalis. Šis įkūrė karalystės Namgjalių dinastiją, kurios valdovai ėmė tituluotis . Čia įkurta klestinti karalystė, perėmusi Tibeto civilizacijos pasiekimus. Vietiniai lepča buvo tibetizuoti, pasklido Tibeto budizmas, įsigalėjo tibetiečių kalba paremta .
1670 m. antrasis karalius perkėlė sostinę į Rabdentsę. 1700 m., atėjus į valdžią trečiajam čogjaliui, kilo vidaus karas dėl paveldėjimo, o nuo 1717 m. per visą XVIII a. karalystę siaubė nepaliečiai, čia rengę nuolatinius reidus. Tai lėmė 1793 m. sostinės perkėlimą į . Karalystės istorija iki XIX a. pasižymėjo dažnais konfliktais su kaimynais iš rytų ir vakarų – nepaliečiais ir butaniečiais.
Santykiai su Britanija
XIX a. tai buvo klestinti Himalajų karalystė. Sikimas buvo britų sąjungininkas Nepalo arba Gurkų kare. 1894 m. jis dar kartą pakeitė sostinę, perkeldamas ją į Gangtoką. Santykius tarp Sikimo ir Britų Indijos, galima apibūdinti kaip keliančius nuolatinius nesusipratimus. Siena tarp Sikimo ir britų valdomų teritorijų Indijoje niekada nebuvo aiškiai nustatyta. Sikimo vyriausybė bandė protestuoti britų Indijos komisarui dėl mokesčių rinkimo Morango teritorijoje, tačiau tai nedavė rezultatų.
1859 m. du britų gydytojai Kempbelas (Campbell) ir Hukeris (Hooker) atvyko į Sikimo kalnus nepranešę ir negavę Sikimo karaliaus leidimo. Sikimo vyriausybė gydytojus suėmė, o tai išprovokavo britų baudžiamąją ekspediciją prieš Himalajų karalystę, kurios metu 1861 m. buvo aneksuotas visas Dardžilingas ir Morangas, nors karalystė liko egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė su sostine Gangtoke.
Santykiai su Indija
| Tibeto istorija |
| Žanžungai, , , , , Tujuhunas, Jarlungai |
| Tibeto imperija () |
| Yuan dinastija |
| Phagmodų dinastija |
| Chošutų chanatas |
| Čing dinastija () |
| Tibetas 1911-1950 m. |
| KLR (Tibeto autonominis regionas) |
| Tibeto ist. regionai ir provincijos: |
| U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Baltijulas, , A. Himalajai, Sikimas, Butanas, |
1947 m. Indijai iškovojus nepriklausomybę, Sikimas, kaip ir kaimyninis Butanas, išliko nepriklausomas, nors jo užsienio politika buvo kontroliuojama Indijos. 1962 m. prasidėjus karui tarp Kinijos ir Indijos, Sikimas tapo svarbia teritorija, kur vyko karo veiksmai.
1963 m. mirus čogjaliui Taši Namgjaliui, o netrukus ir Indijos ministrui Jawaharlal Nehru, kuris palaikė Sikimo nepriklausomybę, Sikimo santykiai su Indija ėmė blogėti. Kylant vidaus neramumams pačiame Sikime (prasidėjo antirojalistų maištai), Indija ėmė baimintis, jog Kinija paskelbs Sikimą Tibeto dalimi, tokiu būdu pareikšdama savo pretenzijas į jį. Kinija 1967 m. pasienyje išprovokavo Čolos incidentą.
1975 m. šalyje įvyko referendumas dėl Sikimo ateities. Dėl gausios nepaliečių mažumos, referendumas nulėmė Sikimo prijungimą prie Indijos, kaip vienos valstijos.
Taip pat skaitykite
- Sikimas
- Tibeto istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sikimo karalystė, Kas yra Sikimo karalystė? Ką reiškia Sikimo karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sikimo karalyste dabartines Indijos Sikimo valstijos teritorijoje egzistavusi nepriklausoma karalyste Beymul Demazong Sikimo karalystenebera1642 1975 VeliavaLocation of SikimasSostine GangtokasValdymo forma monarchijacogjalis 1642 1975 m Namgjaliu dinastijaEra Naujieji laikai Įkurimas 1642 m 1642 Tapo Indijos valstija 1975 m Tibeto regionas Denjong འབ ས ལ ངས Vieta Sikimo valstijaTauta Lepcai Iki karalystes susikurimoSikimas istorinio Tibeto provincijos regionas Indijos siaures rytuose tarp Nepalo ir Butano Vietiniu gyventoju lepca jis vadintas Nye mae el t y rojumi Indu saltiniuose jis zinomas kaip Indrakil Indros laukas Tibetieciai jį vadino Denjong ar Demazong t y ryziu sleniu Apie regiono istorija iki karalystes įkurimo zinoma labai nedaug Legendos pasakoja kad ismincius Padmasambhava IX a lankesi siame kraste ir ispranasavo karalystes įkurima Taip pat pasakojama apie Khamo regiono kunigaikstį Guru Tasi is Minjak dinastijos kuris atvyko į regiona pradedamas vietine aristokratu gimine Karalystes raidaKaralystes įkurimas siejamas su legenda kad trys lamos atvyke siaures vakaru ir pietu susitiko vietoje pavadintoje Juksomu 1642 m jie isrinko valstybes karaliu gjalpo kuriuo tapo is Guru Tasi save kildinantis Phunstongas Namgjalis Sis įkure karalystes Namgjaliu dinastija kurios valdovai eme tituluotis Cia įkurta klestinti karalyste peremusi Tibeto civilizacijos pasiekimus Vietiniai lepca buvo tibetizuoti pasklido Tibeto budizmas įsigalejo tibetieciu kalba paremta 1670 m antrasis karalius perkele sostine į Rabdentse 1700 m atejus į valdzia treciajam cogjaliui kilo vidaus karas del paveldejimo o nuo 1717 m per visa XVIII a karalyste siaube nepalieciai cia renge nuolatinius reidus Tai leme 1793 m sostines perkelima į Karalystes istorija iki XIX a pasizymejo daznais konfliktais su kaimynais is rytu ir vakaru nepalieciais ir butanieciais Santykiai su Britanija XIX a tai buvo klestinti Himalaju karalyste Sikimas buvo britu sajungininkas Nepalo arba Gurku kare 1894 m jis dar karta pakeite sostine perkeldamas ja į Gangtoka Santykius tarp Sikimo ir Britu Indijos galima apibudinti kaip keliancius nuolatinius nesusipratimus Siena tarp Sikimo ir britu valdomu teritoriju Indijoje niekada nebuvo aiskiai nustatyta Sikimo vyriausybe bande protestuoti britu Indijos komisarui del mokesciu rinkimo Morango teritorijoje taciau tai nedave rezultatu 1859 m du britu gydytojai Kempbelas Campbell ir Hukeris Hooker atvyko į Sikimo kalnus nepranese ir negave Sikimo karaliaus leidimo Sikimo vyriausybe gydytojus sueme o tai isprovokavo britu baudziamaja ekspedicija pries Himalaju karalyste kurios metu 1861 m buvo aneksuotas visas Dardzilingas ir Morangas nors karalyste liko egzistuoti kaip nepriklausoma valstybe su sostine Gangtoke Santykiai su Indija Tibeto istorijaZanzungai Tujuhunas JarlungaiTibeto imperija Yuan dinastijaPhagmodu dinastijaChosutu chanatasCing dinastija Tibetas 1911 1950 m KLR Tibeto autonominis regionas Tibeto ist regionai ir provincijos U cangas Amdo Khamas Cangtangas Ladakas Baltijulas A Himalajai Sikimas Butanas Sikimo cogjalis 1938 m 1947 m Indijai iskovojus nepriklausomybe Sikimas kaip ir kaimyninis Butanas isliko nepriklausomas nors jo uzsienio politika buvo kontroliuojama Indijos 1962 m prasidejus karui tarp Kinijos ir Indijos Sikimas tapo svarbia teritorija kur vyko karo veiksmai 1963 m mirus cogjaliui Tasi Namgjaliui o netrukus ir Indijos ministrui Jawaharlal Nehru kuris palaike Sikimo nepriklausomybe Sikimo santykiai su Indija eme blogeti Kylant vidaus neramumams paciame Sikime prasidejo antirojalistu maistai Indija eme baimintis jog Kinija paskelbs Sikima Tibeto dalimi tokiu budu pareiksdama savo pretenzijas į jį Kinija 1967 m pasienyje isprovokavo Colos incidenta 1975 m salyje įvyko referendumas del Sikimo ateities Del gausios nepalieciu mazumos referendumas nuleme Sikimo prijungima prie Indijos kaip vienos valstijos Taip pat skaitykiteSikimas Tibeto istorija