Kremavimas kremacija lot crematio sudeginimas mirusio žmogaus palaikų sudeginimas krematoriume arba specialiai paruoštoj
Kremavimas

Kremavimas, kremacija (lot. crematio 'sudeginimas') – mirusio žmogaus palaikų sudeginimas krematoriume arba specialiai paruoštoje ugniavietėje. Prieškario laikais Lietuvoje palaikų deginimui įvardyti buvo pasiūlyti terminai incineracija (pavertimas pelenais, deginimas) ir pelenėjimas, tačiau nei vienas šių siūlomų terminų kalboje neprigijo.
Istorija
Kremacija žinoma nuo neolito. Paprotys laidoti sudegintus mirusiuosius atsirado 3 tūkstantmetyje iki m.e. Iki tol mirusieji laidoti nedeginti, suriesti ant šono, vadinamojoje miego pozoje. Kremacijos pradininkais laikomi Mesopotamijos šumerų dvasininkai. Tikėta, kad mirusiojo siela per ugnį išsilaisvina iš kūno, apsivalo ir tampa nemirtinga. Iš Mesopotamijos kremacija paplito kitose Azijos šalyse, Afrikoje. Daugelis senovės tautų, asirai, babiloniečiai, žydai mirusiuosius degino ant laužo su apeigomis.
Iškilmingas palaikų deginimas ant laužo buvo paplitęs ir Senovės Graikijoje, Romoje, slavų gentyse, Japonijoje, Indijoje ir kitose Pietryčių Azijos šalyse. Vidurio Europoje palaikų deginimas atsirado XIII a. iki m. e., vėliau paplito Vakarų Europoje. 1886–1964 m. Katalikų bažnyčia kremaciją draudė dėl prieštaravimo tikėjimui apie pomirtinį gyvenimą ir mirusiųjų prisikėlimą. Už tai buvo grasinama ekskomunika.
Baltų kraštuose ir Lietuvoje palaikų deginimas paplito I tūkstantmečio iki m.e. viduryje. Lietuvoje V a. iki m. e. – I a. pradžios vyravo paprotys mirusiuosius laidoti sudegintus. Vakarų Lietuvoje – kapus įrengiant krūsnyse, molinėse urnose ar duobutėse, kitoje Lietuvos dalyje mirusieji laidoti kapinynuose. I–II a. mirusiuosius imta laidoti nedegintus. V–IX a. vėl plito mirusiųjų deginimo paprotys. Tik žiemgaliai ir žemaičiai mirusiuosius laidojo nedegintus. Bet X–XII a. palaikų deginimo paprotys įsigalėjo ir iki XIII–XIV a. gyvavo visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje. Rytų, Pietryčių Lietuvoje gyvenę lietuviai ir jotvingiai sudegintus mirusiuosius laidojo pilkapiuose, kitoje Lietuvos dalyje – kapinynuose. Palaikai buvo suberiami į duobutę arba išbarstomi kapo duobėje. Greta sudegintų mirusiųjų kapų aptinkama apeiginių laužaviečių.
Tarpukario Lietuvoje mirusiųjų palaikų kremavimas buvo įteisintas 1932 m.1936 m. Kauno medicinos universitete pradėjo veikti pirmasis ir vienintelis šalies krematoriumas, kuris buvo uždarytas 2003 m. kaip neatitinkantis šiuolaikinių reikalavimų. Medicinos fakulteto studentas medikas, 1937 m. miręs po operacijos nuo embolijos, tapo pirmuoju žmogumi, kurio palaikai buvo kremuoti šiame krematoriume, ir pelenai buvo mechaniškai susmulkinti. 1938 m. čia buvo kremuoti SSRS ambasadoriaus Lietuvoje Nikolajaus Pozdniakovo žmonos Marijos palaikai, o urna su pelenais išvežta į Maskvą.
Laikinojoje sostinėje krematoriumas tapo sensacija, ypač inteligentijos tarpe. Daugelis to meto garsių Lietuvos menininkų ir mokslininkų viešai bei savo testamentuose skelbė pageidujantys, jog po mirties jų kūnus sudegintų. Iki 1940 m. šiame krematoriume buvo sudeginti VDU rektoriaus Vinco Čepinskio, aktoriaus ir režisieriaus Konstantino Glinskio, teisininko Petro Leono, profesoriaus Petro Avižonio, visuomenės veikėjo Liudo Vaineikio, kitų žinomų žmonių palaikai.
To meto kalbininkai siūlė įvairius terminus palaikų deginimui įvardinti, tokius kaip incineracija (pavertimas pelenais, deginimas) ir pelenėjimas. Tačiau nė vienas iš jų bendrinėje kalboje neprigijo.
Sovietmečiu Kauno krematoriumo paslaugomis dažniausiai naudodavosi užsienio piliečiai, nes palaikus vežti iš Sovietų Sąjungos būdavę labai brangu, be to, reikėdavę atlikti sudėtingų formalumų. Ten taip pat būdavo sudeginamos per anatomijos pratybas medicinos studentų panaudotos biomedžiagos – žmogaus organai.
Šiuolaikinis kremavimas
Kremacija atliekama krematoriume, kurį sudaro viena ar daugiau krosnių. Temperatūra jose būna 870–980 °C. Pasaulyje krematoriumai būna tiek prie laidojimo paslaugas teikiančių įmonių, tiek kaip atskiros įmonės, arba kapinių teikiama paslauga. Krematoriumuose naudojamas įvairus kuras, pvz., gamtinės dujos ar propanas. Iki 7-ojo dešimtmečio buvo naudojama anglis, koksas. Šiuolaikinės krematoriumų krosnys kompiuterizuotos arba turi kitas kontrolės sistemas, reguliuojančias kremacijos procesą, kurių nustatymus proceso eigoje gali pakeisti krematoriumo darbuotojai.
Kūnui patalpinti skirtos kameros sienelės padengtos ugniai atspariomis ir karštį sulaikančiomis plytomis, kurios keičiamos kas maždaug 5 metus. Karstas, naudojant specialų vežimėlį arba keltuvą, įstumiamas kuo greičiau, vengiant šilumos iššvaistymo. Paprastai šį procesą leidžiama stebėti artimiesiems, neretai dėl religinių priežasčių, nors pats procesas traktuojamas kaip pramoninis.
Krematoriumo krosnis pritaikyta tik vieno kūno kremacijai, kelių kūnų deginimas vienu metu daugelyje šalių yra nelegalus. Krematoriumų priimamų kūnų dydis standartinis, išskyrus didesniuose miestuose, kur priimami kūnai iki 200 ir daugiau kilogramų. Didesni krematoriumai turi mažas papildomas kameras vaikų, kūdikių kūnams bei kūno liekanoms sudeginti.
Šaltiniai ir nuorodos
- http://ei.libis.lt:8080/arc/2003-5-26/22/ce6e8da9fdb5d6d7e8244edde7f9be65[neveikianti nuoroda]
- Kremacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 7 psl.
- http://www.krematoriumai.lt/?psl=Kremavimo+istorija Archyvuota kopija 2014-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.balsas.lt/naujiena/315866/slaptai-sudegintos-imperijos-paslaptys-i/rubrika:naujienos-lietuva-kriminalai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kremavimas, Kas yra Kremavimas? Ką reiškia Kremavimas?
Kremavimas kremacija lot crematio sudeginimas mirusio zmogaus palaiku sudeginimas krematoriume arba specialiai paruostoje ugniavieteje Prieskario laikais Lietuvoje palaiku deginimui įvardyti buvo pasiulyti terminai incineracija pavertimas pelenais deginimas ir pelenejimas taciau nei vienas siu siulomu terminu kalboje neprigijo Kremuojamas kunasIstorijaKremacija zinoma nuo neolito Paprotys laidoti sudegintus mirusiuosius atsirado 3 tukstantmetyje iki m e Iki tol mirusieji laidoti nedeginti suriesti ant sono vadinamojoje miego pozoje Kremacijos pradininkais laikomi Mesopotamijos sumeru dvasininkai Tiketa kad mirusiojo siela per ugnį issilaisvina is kuno apsivalo ir tampa nemirtinga Is Mesopotamijos kremacija paplito kitose Azijos salyse Afrikoje Daugelis senoves tautu asirai babilonieciai zydai mirusiuosius degino ant lauzo su apeigomis Iskilmingas palaiku deginimas ant lauzo buvo paplites ir Senoves Graikijoje Romoje slavu gentyse Japonijoje Indijoje ir kitose Pietryciu Azijos salyse Vidurio Europoje palaiku deginimas atsirado XIII a iki m e veliau paplito Vakaru Europoje 1886 1964 m Kataliku baznycia kremacija draude del priestaravimo tikejimui apie pomirtinį gyvenima ir mirusiuju prisikelima Uz tai buvo grasinama ekskomunika Baltu krastuose ir Lietuvoje palaiku deginimas paplito I tukstantmecio iki m e viduryje Lietuvoje V a iki m e I a pradzios vyravo paprotys mirusiuosius laidoti sudegintus Vakaru Lietuvoje kapus įrengiant krusnyse molinese urnose ar duobutese kitoje Lietuvos dalyje mirusieji laidoti kapinynuose I II a mirusiuosius imta laidoti nedegintus V IX a vel plito mirusiuju deginimo paprotys Tik ziemgaliai ir zemaiciai mirusiuosius laidojo nedegintus Bet X XII a palaiku deginimo paprotys įsigalejo ir iki XIII XIV a gyvavo visoje dabartines Lietuvos teritorijoje Rytu Pietryciu Lietuvoje gyvene lietuviai ir jotvingiai sudegintus mirusiuosius laidojo pilkapiuose kitoje Lietuvos dalyje kapinynuose Palaikai buvo suberiami į duobute arba isbarstomi kapo duobeje Greta sudegintu mirusiuju kapu aptinkama apeiginiu lauzavieciu Tarpukario Lietuvoje mirusiuju palaiku kremavimas buvo įteisintas 1932 m 1936 m Kauno medicinos universitete pradejo veikti pirmasis ir vienintelis salies krematoriumas kuris buvo uzdarytas 2003 m kaip neatitinkantis siuolaikiniu reikalavimu Medicinos fakulteto studentas medikas 1937 m mires po operacijos nuo embolijos tapo pirmuoju zmogumi kurio palaikai buvo kremuoti siame krematoriume ir pelenai buvo mechaniskai susmulkinti 1938 m cia buvo kremuoti SSRS ambasadoriaus Lietuvoje Nikolajaus Pozdniakovo zmonos Marijos palaikai o urna su pelenais isvezta į Maskva Laikinojoje sostineje krematoriumas tapo sensacija ypac inteligentijos tarpe Daugelis to meto garsiu Lietuvos menininku ir mokslininku viesai bei savo testamentuose skelbe pageidujantys jog po mirties ju kunus sudegintu Iki 1940 m siame krematoriume buvo sudeginti VDU rektoriaus Vinco Cepinskio aktoriaus ir rezisieriaus Konstantino Glinskio teisininko Petro Leono profesoriaus Petro Avizonio visuomenes veikejo Liudo Vaineikio kitu zinomu zmoniu palaikai To meto kalbininkai siule įvairius terminus palaiku deginimui įvardinti tokius kaip incineracija pavertimas pelenais deginimas ir pelenejimas Taciau ne vienas is ju bendrineje kalboje neprigijo Sovietmeciu Kauno krematoriumo paslaugomis dazniausiai naudodavosi uzsienio pilieciai nes palaikus vezti is Sovietu Sajungos budave labai brangu be to reikedave atlikti sudetingu formalumu Ten taip pat budavo sudeginamos per anatomijos pratybas medicinos studentu panaudotos biomedziagos zmogaus organai Siuolaikinis kremavimasVienintelis Lietuvoje veikiantis krematoriumas Kedainiuose Kremacija atliekama krematoriume kurį sudaro viena ar daugiau krosniu Temperatura jose buna 870 980 C Pasaulyje krematoriumai buna tiek prie laidojimo paslaugas teikianciu įmoniu tiek kaip atskiros įmones arba kapiniu teikiama paslauga Krematoriumuose naudojamas įvairus kuras pvz gamtines dujos ar propanas Iki 7 ojo desimtmecio buvo naudojama anglis koksas Siuolaikines krematoriumu krosnys kompiuterizuotos arba turi kitas kontroles sistemas reguliuojancias kremacijos procesa kuriu nustatymus proceso eigoje gali pakeisti krematoriumo darbuotojai Kunui patalpinti skirtos kameros sieneles padengtos ugniai atspariomis ir karstį sulaikanciomis plytomis kurios keiciamos kas mazdaug 5 metus Karstas naudojant specialu vezimelį arba keltuva įstumiamas kuo greiciau vengiant silumos issvaistymo Paprastai sį procesa leidziama stebeti artimiesiems neretai del religiniu priezasciu nors pats procesas traktuojamas kaip pramoninis Krematoriumo krosnis pritaikyta tik vieno kuno kremacijai keliu kunu deginimas vienu metu daugelyje saliu yra nelegalus Krematoriumu priimamu kunu dydis standartinis isskyrus didesniuose miestuose kur priimami kunai iki 200 ir daugiau kilogramu Didesni krematoriumai turi mazas papildomas kameras vaiku kudikiu kunams bei kuno liekanoms sudeginti Saltiniai ir nuorodoshttp ei libis lt 8080 arc 2003 5 26 22 ce6e8da9fdb5d6d7e8244edde7f9be65 neveikianti nuoroda Kremacija Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 7 psl http www krematoriumai lt psl Kremavimo istorija Archyvuota kopija 2014 02 01 is Wayback Machine projekto http www balsas lt naujiena 315866 slaptai sudegintos imperijos paslaptys i rubrika naujienos lietuva kriminalai