Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rūgštusis lietus lietus kurio lašuose padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis paprastai rūgščiu laikomas lietus kurio
Rūgštusis lietus
Rūgštusis lietus – lietus, kurio lašuose padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis; paprastai rūgščiu laikomas lietus, kurio pH mažesnis nei 5,5.
Rūgštusis lietus susidaro tada, kai ir azoto oksidai, kuriuos į orą išskiria jėgainės, transporto priemonės arba natūralūs gamtos procesai, kaip kad ugnikalnių išsiveržimai, reaguoja su ore esančia drėgme. Šios dujos patenka į vandens apytakos ratą ir gali būti toli nuneštos vėjo, o tada iškristi rūgštaus lietaus arba sniego pavidalu. Toks lietus apnuodija arba pražudo ežerų, upių ir miškų gyvūnus, sunaikina aplinkinius augalus. 90 % rūgščiojo lietaus sukelia žmonių vykdoma veikla. Šią problemą galima išspręsti sumažinus automobilių ir elektrinių išskiriamų dujų kiekį.
Vakarų šalyse rūgštusis lietus sulaukė didelio tarptautinio dėmesio antroje XX a. pusėje, buvo inicijuotas Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos pasirašymas, šalys sugriežtino taršos reikalavimus. Tai lėmė, kad Europoje rūgštųjį lietų sukeliančių medžiagų patekimas į atmosferą pasiekė piką XX a. devintajame dešimtmetyje, o paskui ėmė sparčiai mažėti.
Rūgščiojo lietaus susidarymas
Rūgštusis lietus susidaro, kai sieros dioksidas (SO2) ir azoto oksidai (N2O, NO, N2O3, NO2) patenka į atmosferą, ir susimaišę su vandeniu chemiškai pakinta – virsta rūgštimi. Tas pats vyksta į atmosferą patekus HCl. Iš šio vandens susidaro debesys. Užterštas vanduo patenka į žemę su lietumi ar sniegu. Toks lietus didina dirvos rūgštingumą ir gali sutrikdyti ežerų ar upelių cheminį balansą. Iš esmės rūgštusis lietus yra bet kokie krituliai su labai mažu pH (t. y. dideliu rūgštingumu). Anglies dioksidas (CO2) išsiskaido ir susidariusi silpna angliarūgštė (H2CO3) vandens pH sumažina iki 5,6 arba daugiau (įprastinis lietaus vandens pH – 6). Kita vertus, dėl natūralių rūgšties šaltinių rūgščiojo lietaus pH gali nukristi ir iki 4,5.
Lietaus vandenyje, atsižvelgiant į savaime ore esančias medžiagas, turėtų būti maždaug 5–6,5 pH. Esama lietaus vandens, pavyzdžiui, Vokietijoje, kurio pH vidutiniškai maždaug nuo 4,0 iki 4,6. Tai maždaug dešimt dvidešimt kartų viršija rūgšties kiekį, palyginti su natūraliomis rūgšties proporcijomis. Vandens kritulių analizė leidžia nustatyti, kad šis rūgštingumo padidėjimas susijęs su sieros ir azoto rūgščių kiekiu. Šios rūgštys susidaro atmosferoje kaip sieros oksido ir azoto oksidų teršalų produktai. Europoje rūgštūs krituliai (nuo jų ežeruose išnyko žuvys) dažnai buvo stebimi Skandinavijos šalyse, D. Britanijoje, Vokietijoje.
Istorija ir tendencijos
Rūgštusis lietus pirmą kartą buvo pastebėtas Anglijoje, Mančesteryje, viename didžiausių pramoninės revoliucijos centrų. 1852 m. Robertas Angusas Smitas nustatė sąsajas tarp rūgščiųjų lietų ir atmosferos užterštumo. Tas pats Smitas 1872 m. pirmasis panaudojo rūgščiojo lietaus terminą. Nors rūgštusis lietus pastebėtas dar XIX a., mokslininkai šį reiškinį pradėjo tyrinėti tik XX a. 7-ajame dešimtmetyje.
Rūgščiojo lietaus pokyčius galima nustatyti pagal ledo sluoksnius ledynuose. Juose sušalusio vandens pH kito nuo 6 (pramoninės revoliucijos pradžioje) iki 4,5 ar net 4. Taip pat stebimi organizmai, vadinami titnagdumbliais, kurie gyvena kūdrose ar tvenkiniuose. Žuvę organizmai formuoja nuosėdas vandens telkinio dugne. Šiems dumbliams reikalingas tam tikras pH, taigi jų gausumas įvairiuose sluoksniuose rodo pH pokytį.
Nuo pramoninio perversmo pradžios sieros ir azoto oksidų emisija tik padidėjo. Pramoniniuose rajonuose aptinkamas pH gerokai mažesnis už 2,4 (acto rūgštingumas). Būtent stambūs pramoniniai rajonai, kaip ir transportas, yra pagrindiniai rūgščiojo lietaus sukėlėjai. Rūgščiojo lietaus problema didėja ne tik dėl žmonių skaičiaus ir pramonės augimo. Aukštųjų kaminų naudojimas siekiant sumažinti vietinį teršimą sukelia regioninius atmosferos trikdžius. Dažnai rūgštusis lietus iškrinta toli nuo susidarymo vietos. Daug tokio lietaus kliūva kalnams (tiesiog dėl didesnio kritulių kiekio). Šio efekto pavyzdys gali būti Skandinavijos regionas, kuriame rūgštusis lietus daug didesnis, nei šių šalių atmosferos tarša.
Rūgštusis lietus yra svarbi problema Kinijoje, Rytų Europoje, Rusijoje ir vietovėse pavėjui nuo jų. Rūgštusis lietus iš elektrinių Jungtinių Amerikos Valstijų viduryje ar vakaruose padaro žalos miškams šalies rytuose, Niujorke. Visose šiose vietose sieros turinti akmens anglis naudojama ir elektros gamybai.
Poveikis aplinkai
Rūgštusis lietus – viena svarbiausių aplinkos teršimo problemų. Jis skatina pastatų koroziją. Statybinių medžiagų (klinties, smiltainio, marmuro, granito) sudėtyje esantys kalcio junginiai reaguoja su sieros rūgštimi, susidarant gipsui, kuris nudyla nuo objektų. Dėl pagreitėjusios korozijos teko restauruoti ir istorinius monumentus, pavyzdžiui, Laisvės statulą.
Žiemos mėnesiais, kai didžiausia sieros dioksido koncentracija, sniego paviršiuje gali susikaupti rūgštūs sieros junginiai, ir tirpstant sniegui stipriai ir netikėtai padidėja vandens telkinių rūgštingumas. Dėl to gali išnykti mailius (taip įvyko Švedijoje).
Padidėjęs rūgšties kiekis padarė didelę žalą jautrioms ekosistemoms – aukštumų miškams ir vandens organizmams. Kai kuriais atvejais jis pakeitė visas biologines bendrijas, pavyzdžiui, tam tikruose ežeruose ar upeliuose išnaikino kurią nors žuvų rūšį. Dažnai poveikis sukelia organizmų įvairovės ekosistemoje sumažėjimą. Tai – dažnas reiškinys JAV rytuose, kur lietus ypač rūgštingas, o dirva dažnai nesugeba rūgščių neutralizuoti. Daugiau nei pusė miškų Vokietijoje buvo pažeisti rūgščiojo lietaus.
Rūgštusis lietus pagreitina ir kai kurių uolienų, pavyzdžiui, kreidos, dūlėjimą. Uolienoje esantis kalcio karbonatas (CaCO3) sureaguoja ir susidaro kalcio dihidrokarbonato (Ca(HCO3)2) tirpalas. Vėliau šis tirpalas gali migruoti. Tokiu būdu suintensyvėja karsto reiškiniai, atsiranda olos, smegduobės ir kitos karsto formos.
Poveikis ežerams
Rūgštusis lietus ir žemas pH smarkiai veikia žuvų populiacijas ežeruose. Žemiau 4,5 pH neišgyvena dauguma žuvų, o 6 arba aukštesniame pH žuvų populiacijos būna didelės ir sveikos. Rūgštis vandenyje slopina fermentų gamybą, kurie būtini žuvų lervoms. Ji taip pat padidina aliuminio koncentraciją ežeruose. Dėl aliuminio kai kurių žuvų žiaunos apsineša gleivėmis, ir žuvims sunku kvėpuoti. Taip pat slopinamas fitoplanktono augimas, dėl ko kenčia juo mintantys gyvūnai.
Poveikis dirvožemiui
Rūgštusis lietus gali smarkiai paveikti ir dirvožemį. Kai kurios tropikuose gyvenančių mikrobų rūšys gali greitai įsisavinti rūgštį, bet kiti mikroorganizmai žemame pH lygyje neišgyvena. Šių mikrobų fermentai yra denatūruojami (pakeičiama jų struktūra), ir jie nebegali tinkamai veikti.
Miško dirvožemiuose gyvena daug grybų, bet dėl rūgščiojo lietaus dirvoje ima dominuoti bakterijos. Medžiai azoto gauna iš grybų simbiotiniais ryšiais per šaknis. Bet šiems nykstant medžiai gali negauti pakankamai azoto.
Dirvoje išjudinami toksiškų metalų, kaip antai kadmio, švino, jonai – jie gali patekti į paviršinius bei požeminius vandenis, o vertingi mineralai yra išplaunami arba (kaip fosfatai) prijungiami prie aliuminio ar geležies junginių.
Kita žala
Medžius rūgštis gali veikti įvairiai. Vaškinis lapų paviršius yra pažeidžiamas ir prarandamos maistinės medžiagos; medžiai tampa jautresni šalčiui, grybams ir vabzdžiams; susilpnėja fotosintezės vykdymas. Sulėtėja šaknų augimas, ir medis gauna dar mažiau maisto medžiagų.
Kai kurių mokslininkų nuomone, rūgštusis lietus gali sukelti neigiamą poveikį ir žmogaus organizmui, nors tai dar neįrodyta. Manoma, kad toks lietus pažeidžia plaučius ir kvėpavimo sistemą. Vienu metu Švedijoje vandentiekio vanduo buvo toks užterštas variu, kad jį geriant plaukai įgaudavo žalią atspalvį.
Toksiniai jonai yra didžiausias lietaus pavojus žmonėms. Kai kuriuos diarėjos protrūkius sukelia varis iš dirvožemio, o aliuminiu užterštas vanduo gali sukelti Alzhaimerio sindromą.
Rūgštieji krituliai Lietuvoje
Lietaus pH Lietuvoje siekia 4,5, tuo tarpu natūralaus lietaus pH turėtų būti apie 6,0; krituliai, kurių pH mažesnis už 5,6 vadinami rūgščiais krituliais. Pagal kritulių rūgštingumo tyrimus nustatyta, kad Lietuvos kaip ir daugelio Europos valstybių, krituliams būdinga rūgštinė reakcija. Daugiametės vidutinės kritulių pH vertės Vakarų Lietuvoje (Preiloje) -4,26, Rytų Lietuvoje (Molėtų rajone) -4,63 ir Pietų Lietuvoje (Žuvinte) -4,53. Kritulių rūgštingumas mažėja kryptimi iš vakarų į rytus. Atmosferos kritulių cheminės sudėties tyrimai rodo, kad lietaus rūgštingumo didėjimas koreliuoja su nitratų koncentracijos augimu mažėjant sulfatų koncentracijai. Tai siejama su sieros dioksido emisijos į atmosferą mažėjimu Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse.
Problemą sprendžiančios tarptautinės konvencijos, organizacijos
Europoje ir Šiaurės Amerikoje rūgščiojo lietaus klausimas buvo iškeltas dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje ir siekiant jį išspręsti 1979 m. 34 valstybės pasirašė Tolimųjų atmosferos teršalų pernašų konvenciją.
1993 m. Japonijos aplinkos agentūra su Tarptautinės prekybos ir pramonės ministerija, ir kitomis tiek mokslinėmis, tiek biurokratinėmis institucijomis inicijavo Rūgšties pasiskirstymo Rytų Azijoje stebėjimo tinklo įkūrimą ir pakvietė prie jo prisijungti Kiniją bei dar aštuonias Rytų Azijos šalis. Šiuo metu organizacijai priklauso 13 valstybių.
Šaltiniai
- Petheram, L. (2002). Acid Rain. Bridgestone Books, p. 6–8
- Oliver, J. E. (2008). Encyclopedia of World Climatology. Springer, p. 1–3
- Schoepp, W., Posch, M., Mylona, S., & Johansson, M. (2003). Long-term development of acid deposition (1880-2030) in sensitive freshwater regions in Europe. European Geosciences Union (EGU)
- Rūgštusis lietus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- Berner, E. K., & Berner, R. A. (2012). Global Environment. Princeton University Press, p. 141
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rūgštusis lietus, Kas yra Rūgštusis lietus? Ką reiškia Rūgštusis lietus?
Rugstusis lietus lietus kurio lasuose padidejes sieros bei azoto rugsciu kiekis paprastai rugsciu laikomas lietus kurio pH mazesnis nei 5 5 Rugstusis lietus susidaro tada kai ir azoto oksidai kuriuos į ora isskiria jegaines transporto priemones arba naturalus gamtos procesai kaip kad ugnikalniu issiverzimai reaguoja su ore esancia dregme Sios dujos patenka į vandens apytakos rata ir gali buti toli nunestos vejo o tada iskristi rugstaus lietaus arba sniego pavidalu Toks lietus apnuodija arba prazudo ezeru upiu ir misku gyvunus sunaikina aplinkinius augalus 90 rugsciojo lietaus sukelia zmoniu vykdoma veikla Sia problema galima isspresti sumazinus automobiliu ir elektriniu isskiriamu duju kiekį Vakaru salyse rugstusis lietus sulauke didelio tarptautinio demesio antroje XX a puseje buvo inicijuotas Tolimuju tarpvalstybiniu oro tersalu pernasu konvencijos pasirasymas salys sugrieztino tarsos reikalavimus Tai leme kad Europoje rugstujį lietu sukelianciu medziagu patekimas į atmosfera pasieke pika XX a devintajame desimtmetyje o paskui eme sparciai mazeti Rugsciojo lietaus susidarymasRugstusis lietus susidaro kai sieros dioksidas SO2 ir azoto oksidai N2O NO N2O3 NO2 patenka į atmosfera ir susimaise su vandeniu chemiskai pakinta virsta rugstimi Tas pats vyksta į atmosfera patekus HCl Is sio vandens susidaro debesys Uzterstas vanduo patenka į zeme su lietumi ar sniegu Toks lietus didina dirvos rugstinguma ir gali sutrikdyti ezeru ar upeliu cheminį balansa Is esmes rugstusis lietus yra bet kokie krituliai su labai mazu pH t y dideliu rugstingumu Anglies dioksidas CO2 issiskaido ir susidariusi silpna angliarugste H2CO3 vandens pH sumazina iki 5 6 arba daugiau įprastinis lietaus vandens pH 6 Kita vertus del naturaliu rugsties saltiniu rugsciojo lietaus pH gali nukristi ir iki 4 5 Lietaus vandenyje atsizvelgiant į savaime ore esancias medziagas turetu buti mazdaug 5 6 5 pH Esama lietaus vandens pavyzdziui Vokietijoje kurio pH vidutiniskai mazdaug nuo 4 0 iki 4 6 Tai mazdaug desimt dvidesimt kartu virsija rugsties kiekį palyginti su naturaliomis rugsties proporcijomis Vandens krituliu analize leidzia nustatyti kad sis rugstingumo padidejimas susijes su sieros ir azoto rugsciu kiekiu Sios rugstys susidaro atmosferoje kaip sieros oksido ir azoto oksidu tersalu produktai Europoje rugstus krituliai nuo ju ezeruose isnyko zuvys daznai buvo stebimi Skandinavijos salyse D Britanijoje Vokietijoje Istorija ir tendencijosRugsciojo lietaus debesys prisisotina S02 is rafinavimo fabriku kaip pvz cia KiurasaoRugsciojo lietaus pazeistas miskas Cekijoje Rugstusis lietus pirma karta buvo pastebetas Anglijoje Mancesteryje viename didziausiu pramonines revoliucijos centru 1852 m Robertas Angusas Smitas nustate sasajas tarp rugsciuju lietu ir atmosferos uzterstumo Tas pats Smitas 1872 m pirmasis panaudojo rugsciojo lietaus termina Nors rugstusis lietus pastebetas dar XIX a mokslininkai sį reiskinį pradejo tyrineti tik XX a 7 ajame desimtmetyje Rugsciojo lietaus pokycius galima nustatyti pagal ledo sluoksnius ledynuose Juose susalusio vandens pH kito nuo 6 pramonines revoliucijos pradzioje iki 4 5 ar net 4 Taip pat stebimi organizmai vadinami titnagdumbliais kurie gyvena kudrose ar tvenkiniuose Zuve organizmai formuoja nuosedas vandens telkinio dugne Siems dumbliams reikalingas tam tikras pH taigi ju gausumas įvairiuose sluoksniuose rodo pH pokytį Nuo pramoninio perversmo pradzios sieros ir azoto oksidu emisija tik padidejo Pramoniniuose rajonuose aptinkamas pH gerokai mazesnis uz 2 4 acto rugstingumas Butent stambus pramoniniai rajonai kaip ir transportas yra pagrindiniai rugsciojo lietaus sukelejai Rugsciojo lietaus problema dideja ne tik del zmoniu skaiciaus ir pramones augimo Aukstuju kaminu naudojimas siekiant sumazinti vietinį tersima sukelia regioninius atmosferos trikdzius Daznai rugstusis lietus iskrinta toli nuo susidarymo vietos Daug tokio lietaus kliuva kalnams tiesiog del didesnio krituliu kiekio Sio efekto pavyzdys gali buti Skandinavijos regionas kuriame rugstusis lietus daug didesnis nei siu saliu atmosferos tarsa Rugstusis lietus yra svarbi problema Kinijoje Rytu Europoje Rusijoje ir vietovese pavejui nuo ju Rugstusis lietus is elektriniu Jungtiniu Amerikos Valstiju viduryje ar vakaruose padaro zalos miskams salies rytuose Niujorke Visose siose vietose sieros turinti akmens anglis naudojama ir elektros gamybai Poveikis aplinkaiRugstusis lietus viena svarbiausiu aplinkos tersimo problemu Jis skatina pastatu korozija Statybiniu medziagu klinties smiltainio marmuro granito sudetyje esantys kalcio junginiai reaguoja su sieros rugstimi susidarant gipsui kuris nudyla nuo objektu Del pagreitejusios korozijos teko restauruoti ir istorinius monumentus pavyzdziui Laisves statula Ziemos menesiais kai didziausia sieros dioksido koncentracija sniego pavirsiuje gali susikaupti rugstus sieros junginiai ir tirpstant sniegui stipriai ir netiketai padideja vandens telkiniu rugstingumas Del to gali isnykti mailius taip įvyko Svedijoje Padidejes rugsties kiekis padare didele zala jautrioms ekosistemoms aukstumu miskams ir vandens organizmams Kai kuriais atvejais jis pakeite visas biologines bendrijas pavyzdziui tam tikruose ezeruose ar upeliuose isnaikino kuria nors zuvu rusį Daznai poveikis sukelia organizmu įvairoves ekosistemoje sumazejima Tai daznas reiskinys JAV rytuose kur lietus ypac rugstingas o dirva daznai nesugeba rugsciu neutralizuoti Daugiau nei puse misku Vokietijoje buvo pazeisti rugsciojo lietaus Rugstusis lietus pagreitina ir kai kuriu uolienu pavyzdziui kreidos dulejima Uolienoje esantis kalcio karbonatas CaCO3 sureaguoja ir susidaro kalcio dihidrokarbonato Ca HCO3 2 tirpalas Veliau sis tirpalas gali migruoti Tokiu budu suintensyveja karsto reiskiniai atsiranda olos smegduobes ir kitos karsto formos Poveikis ezerams Rugstusis lietus ir zemas pH smarkiai veikia zuvu populiacijas ezeruose Zemiau 4 5 pH neisgyvena dauguma zuvu o 6 arba aukstesniame pH zuvu populiacijos buna dideles ir sveikos Rugstis vandenyje slopina fermentu gamyba kurie butini zuvu lervoms Ji taip pat padidina aliuminio koncentracija ezeruose Del aliuminio kai kuriu zuvu ziaunos apsinesa gleivemis ir zuvims sunku kvepuoti Taip pat slopinamas fitoplanktono augimas del ko kencia juo mintantys gyvunai Poveikis dirvozemiui Rugstusis lietus gali smarkiai paveikti ir dirvozemį Kai kurios tropikuose gyvenanciu mikrobu rusys gali greitai įsisavinti rugstį bet kiti mikroorganizmai zemame pH lygyje neisgyvena Siu mikrobu fermentai yra denaturuojami pakeiciama ju struktura ir jie nebegali tinkamai veikti Misko dirvozemiuose gyvena daug grybu bet del rugsciojo lietaus dirvoje ima dominuoti bakterijos Medziai azoto gauna is grybu simbiotiniais rysiais per saknis Bet siems nykstant medziai gali negauti pakankamai azoto Dirvoje isjudinami toksisku metalu kaip antai kadmio svino jonai jie gali patekti į pavirsinius bei pozeminius vandenis o vertingi mineralai yra isplaunami arba kaip fosfatai prijungiami prie aliuminio ar gelezies junginiu Kita zala Medzius rugstis gali veikti įvairiai Vaskinis lapu pavirsius yra pazeidziamas ir prarandamos maistines medziagos medziai tampa jautresni salciui grybams ir vabzdziams susilpneja fotosintezes vykdymas Suleteja saknu augimas ir medis gauna dar maziau maisto medziagu Kai kuriu mokslininku nuomone rugstusis lietus gali sukelti neigiama poveikį ir zmogaus organizmui nors tai dar neįrodyta Manoma kad toks lietus pazeidzia plaucius ir kvepavimo sistema Vienu metu Svedijoje vandentiekio vanduo buvo toks uzterstas variu kad jį geriant plaukai įgaudavo zalia atspalvį Toksiniai jonai yra didziausias lietaus pavojus zmonems Kai kuriuos diarejos protrukius sukelia varis is dirvozemio o aliuminiu uzterstas vanduo gali sukelti Alzhaimerio sindroma Rugstieji krituliai LietuvojeLietaus pH Lietuvoje siekia 4 5 tuo tarpu naturalaus lietaus pH turetu buti apie 6 0 krituliai kuriu pH mazesnis uz 5 6 vadinami rugsciais krituliais Pagal krituliu rugstingumo tyrimus nustatyta kad Lietuvos kaip ir daugelio Europos valstybiu krituliams budinga rugstine reakcija Daugiametes vidutines krituliu pH vertes Vakaru Lietuvoje Preiloje 4 26 Rytu Lietuvoje Moletu rajone 4 63 ir Pietu Lietuvoje Zuvinte 4 53 Krituliu rugstingumas mazeja kryptimi is vakaru į rytus Atmosferos krituliu chemines sudeties tyrimai rodo kad lietaus rugstingumo didejimas koreliuoja su nitratu koncentracijos augimu mazejant sulfatu koncentracijai Tai siejama su sieros dioksido emisijos į atmosfera mazejimu Vakaru Europoje ir Skandinavijos salyse Problema sprendziancios tarptautines konvencijos organizacijosEuropoje ir Siaures Amerikoje rugsciojo lietaus klausimas buvo iskeltas dar astuntajame XX a desimtmetyje ir siekiant jį isspresti 1979 m 34 valstybes pasirase Tolimuju atmosferos tersalu pernasu konvencija 1993 m Japonijos aplinkos agentura su Tarptautines prekybos ir pramones ministerija ir kitomis tiek mokslinemis tiek biurokratinemis institucijomis inicijavo Rugsties pasiskirstymo Rytu Azijoje stebejimo tinklo įkurima ir pakviete prie jo prisijungti Kinija bei dar astuonias Rytu Azijos salis Siuo metu organizacijai priklauso 13 valstybiu SaltiniaiPetheram L 2002 Acid Rain Bridgestone Books p 6 8 Oliver J E 2008 Encyclopedia of World Climatology Springer p 1 3 Schoepp W Posch M Mylona S amp Johansson M 2003 Long term development of acid deposition 1880 2030 in sensitive freshwater regions in Europe European Geosciences Union EGU Rugstusis lietus Visuotine lietuviu enciklopedija T XX Rev Sal Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 Berner E K amp Berner R A 2012 Global Environment Princeton University Press p 141