Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ivanas KožedubasGimė 1920 m birželio 8 d ObražievkaMirė 1991 m rugpjūčio 8 d 71 metai MaskvaVeikla sovietų karo lakūnas
Ivanas Kožedubas
| Ivanas Kožedubas | |
|---|---|
| Gimė | 1920 m. birželio 8 d. Obražievka |
| Mirė | 1991 m. rugpjūčio 8 d. (71 metai) Maskva |
| Veikla | sovietų karo lakūnas, aviacijos maršalas |
Ivanas Nikitovičius Kožedubas (Иван Никитович Кожедуб, 1920 m. birželio 8 d. – 1991 m. rugpjūčio 8 d.) – SSRS aviacijos maršalas, tris kartus Sovietų Sąjungos didvyris (1944, 1944, 1945).
Biografija
Jaunystė
Ivanas Kožedubas gimė 1920 m. birželio 8 d. Ukrainos Sumų srities Šostkos rajono Obražievkos kaime, valstiečio šeimoje. Pasak kai kurių šaltinių tikroji jo gimimo data 1922 m. birželio 6 d., dveji metai jam buvo reikalingi, kad galėtų įstoti į technikumą. Pagal tautybę – ukrainietis, nuo 1943 m. – Komunistų partijos narys.
Baigė chemijos-technologijos technikumą ir Šostkos aeroklubą. Raudonojoje armijoje – nuo 1940 metų. 1941 m. baigė Čugujevo karo aviacijos mokyklą. Vėliau dirbo joje instruktoriumi.
Antrasis pasaulinis karas
Prasidėjus Vokietijos įsiveržimui į SSRS kartu su aviacijos mokykla buvo evakuotas į Vidurinę Aziją. Po daugybės raportų su prašymu jis buvo pasiųstas į frontą. 1942 m. lapkričio mėnesį seržantas Kožedubas atvyko į formuojamos 302 naikintuvų aviacijos divizijos 240 pulką, kuris bazavosi Ivanovo mieste. 1943 m. kovo mėnesį kartu su visa divizija išskrido į Voronežo frontą.
Pirmasis kovinis skrydis įvyko kovo 26 dieną. Jis buvo nesėkmingas: jo La-5 (borto numeris 75) buvo pažeistas oro mūšyje, o grįžtant apšaudė sovietinė zenitinė artilerija. Vargais negalais pasiekęs aerodromą Kožedubas nutūpė. Visą mėnesį skraidė senais lėktuvais, kol gavo naują La-5. Vėliau kariavo Stepių fronte.
Leitenanto Kožedubo kovinė sąskaita atidaryta 1943 m. liepos 6 d. Kursko lanke. Jis numušė vokiečių bombonešį Ju-87. Kitą dieną numušė dar vieną, o liepos 9 d. oro mūšyje numušė du naikintuvus Me-109. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį paskirtas eskadrilės vadu. 1944 m. vasario 4 d. už 146 kovinius skrydžius ir 20 numuštų lėktuvų jam suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas.
Nuo 1944 m. gegužės mėnesio skraidė lėktuvu (borto numeris 14), kuris buvo pastatytas už Stalingrado srities kolūkiečio V. Konevo lėšas. Jau po kelių dienų Kožedubas numušė dar vieną Ju-87. Per kitas 6 dienas jis numušė dar 7 lėktuvus. Liepos pabaigoje savo La-5FN perdave K. Jevstignejevui (vėliau jis tapo Dukart Sovietų Sąjungos didvyriu), o pats perėjo į mokomąjį pulką. Tačiau rugpjūčio mėnesį paskiriamas 176 Gvardijos pulko vado pavaduotoju. Tuo metu pulkas buvo perginkluojamas naikintuvais La-7. Kožedubui teko lėktuvas Nr. 27, kuriuo jis kovėsi iki karo pabaigos.
Antruoju Aukso Žvaigždės medaliu 176 Gvardijos aviacijos naikintuvų pulko vado pavaduotojas Gvardijos kapitonas Ivanas Kožedubas apdovanotas 1944 m. rugpjūčio 19 d. už 256 kovinius skrydžius ir 48 numuštus priešo lėktuvus.
Vieno oro mūšio virš priešo teritorijos metu Ivano Kožedubo La-7 buvo pamuštas. Kai užgeso variklis, Kožedubas, nenorėdamas pasiduoti į nelaisvę pasirinko taikinį žemėje ir ėmė į jį. Kai iki taikinio buvo likę visai nedaug, variklis vėl pradėjo veikti. Tuomet pilotas sėkmingai išvedė lėktuvą iš pikiravimo ir grįžo į savo aerodromą.
1945 m. vasario 12 d. Kožedubas skrido poroje su leitenantu V. Gromakovskiu patruliavo virš priekinių linijų. Aptikę 13-os grupę nedelsiant atakavo ir numušė 5 priešo lėktuvus. Trys buvo Kožedubo sąskaitoje ir du – Gromakovskio. O vasario 15 d. Kožedubas numušė puskarininkio K. Liange (I/JKG(J)54) pilotuojamą reaktyvinį naikintuvą .
Karo pabaigoje Kožedubas buvo atlikęs 330 kovinių skrydžių ir 120-yje oro mūšių numušė 62 priešo lėktuvus (neskaitant 2-jų amerikiečių P-51, kuriuos jis numušė 1945 m. pavasarį, po to kai jie jį užpuolė). Paskutinis oro mūšis buvo virš Berlyno. Jo metu Kožedubas numušė 2 FW-190. Per visą karą jis nė karto nebuvo numuštas. Laikomas geriausiu sąjungininkų aviacijos asu. Pagal kai kuriuos kriterijus jis laikomas geriausiu Antrojo Pasaulinio karo asu.
Pokario metai
1945 m. rugpjūčio 18 d. Ivanui Kožedubui trečią kartą suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas. Šį kartą – už kovinį meistriškumą, asmeninę narsą ir drąsą. Po karo liko tarnauti KOP. Išmoko skraidyti reaktyviniais naikintuvais. 1949 m. baigė Raudonosios Vėliavos ordino Karinę Oro pajėgų akademiją, 1956 m. – Generalinio štabo akademiją. Korėjos karo metu buvo 324 aviacijos naikintuvų divizijos vadas. Tačiau jam buvo uždrausta skraidyti. Jo divizijos lakūnai per metus numušė 239 priešo lėktuvus. Patys prarado 27 MiG-15 lėktuvus, žuvo 9 pilotai.
1964–1971 m. buvo Maskvos apygardos KOP vado pavaduotojas. Nuo 1971 m. tarnavo pagrindinėje KOP būstinėje. Nuo 1978 m. – SSRS Gynybos Ministerijos Generalinių inspektorių grupėje. 1985 m. jam buvo suteiktas SSRS aviacijos maršalo laipsnis. Dirbo visuomeninį darbą tuometiniame DOSAAF, buvo Aukščiausios Tarybos deputatas. Išrinktas Belcų, Čugujevo, Kalugos, Briansko, Sumų ir kitų miestų garbės piliečiu. Apdovanotas daugybe ordinų ir medalių.
Ivanas Kožedubas mirė 1991 m. rugpjūčio 8 d. Po trijų dienų buvo palaidotas Maskvoje Novodevičės kapinėse. Jo La-7 Nr. 27 eksponuojamas KOP muziejuje Monino. Apie savo pergalių skaičių Kožedubas kalbėjo, kad jį reiktų peržiūrėti. Jis teigė numušęs virš 100 vokiečių lėktuvų, tačiau dėl įvairių priežasčių jie nebuvo priskirti jam. Jis kalbėjo, kad niekada neskaičiavo grupėje numuštų lėktuvų.
Nuorodos
- Geriausiojo karo lakūno istorija Archyvuota kopija 2007-09-30 iš Wayback Machine projekto. – interaktyviai papasakota istorija apie kitoje pusėje kariavusį lakūną Erichą Hartmaną, numušusį 352 lėktuvus.
- I. Kožedubas
- Nuotraukos 176 GIAP
- Указ Президиума Верховного Совета СССР «О присвоении звания Героя Советского Союза офицерскому составу военно-воздушных сил Красной Армии» от 4 февраля 1944 года // Ведомости Верховного Совета Союза Советских Социалистических Республик : газета. — 1944. — 17 февраля (№ 10 (270)). — С. 1
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ivanas Kožedubas, Kas yra Ivanas Kožedubas? Ką reiškia Ivanas Kožedubas?
Ivanas KozedubasGime 1920 m birzelio 8 d ObrazievkaMire 1991 m rugpjucio 8 d 71 metai MaskvaVeikla sovietu karo lakunas aviacijos marsalas Ivanas Nikitovicius Kozedubas Ivan Nikitovich Kozhedub 1920 m birzelio 8 d 1991 m rugpjucio 8 d SSRS aviacijos marsalas tris kartus Sovietu Sajungos didvyris 1944 1944 1945 BiografijaJaunyste Ivanas Kozedubas gime 1920 m birzelio 8 d Ukrainos Sumu srities Sostkos rajono Obrazievkos kaime valstiecio seimoje Pasak kai kuriu saltiniu tikroji jo gimimo data 1922 m birzelio 6 d dveji metai jam buvo reikalingi kad galetu įstoti į technikuma Pagal tautybe ukrainietis nuo 1943 m Komunistu partijos narys Baige chemijos technologijos technikuma ir Sostkos aerokluba Raudonojoje armijoje nuo 1940 metu 1941 m baige Cugujevo karo aviacijos mokykla Veliau dirbo joje instruktoriumi Antrasis pasaulinis karas Prasidejus Vokietijos įsiverzimui į SSRS kartu su aviacijos mokykla buvo evakuotas į Vidurine Azija Po daugybes raportu su prasymu jis buvo pasiustas į fronta 1942 m lapkricio menesį serzantas Kozedubas atvyko į formuojamos 302 naikintuvu aviacijos divizijos 240 pulka kuris bazavosi Ivanovo mieste 1943 m kovo menesį kartu su visa divizija isskrido į Voronezo fronta Pirmasis kovinis skrydis įvyko kovo 26 diena Jis buvo nesekmingas jo La 5 borto numeris 75 buvo pazeistas oro musyje o grįztant apsaude sovietine zenitine artilerija Vargais negalais pasiekes aerodroma Kozedubas nutupe Visa menesį skraide senais lektuvais kol gavo nauja La 5 Veliau kariavo Stepiu fronte Leitenanto Kozedubo kovine saskaita atidaryta 1943 m liepos 6 d Kursko lanke Jis numuse vokieciu bombonesį Ju 87 Kita diena numuse dar viena o liepos 9 d oro musyje numuse du naikintuvus Me 109 Tu paciu metu rugpjucio menesį paskirtas eskadriles vadu 1944 m vasario 4 d uz 146 kovinius skrydzius ir 20 numustu lektuvu jam suteiktas Sovietu Sajungos didvyrio vardas Nuo 1944 m geguzes menesio skraide lektuvu borto numeris 14 kuris buvo pastatytas uz Stalingrado srities kolukiecio V Konevo lesas Jau po keliu dienu Kozedubas numuse dar viena Ju 87 Per kitas 6 dienas jis numuse dar 7 lektuvus Liepos pabaigoje savo La 5FN perdave K Jevstignejevui veliau jis tapo Dukart Sovietu Sajungos didvyriu o pats perejo į mokomajį pulka Taciau rugpjucio menesį paskiriamas 176 Gvardijos pulko vado pavaduotoju Tuo metu pulkas buvo perginkluojamas naikintuvais La 7 Kozedubui teko lektuvas Nr 27 kuriuo jis kovesi iki karo pabaigos Antruoju Aukso Zvaigzdes medaliu 176 Gvardijos aviacijos naikintuvu pulko vado pavaduotojas Gvardijos kapitonas Ivanas Kozedubas apdovanotas 1944 m rugpjucio 19 d uz 256 kovinius skrydzius ir 48 numustus prieso lektuvus Vieno oro musio virs prieso teritorijos metu Ivano Kozedubo La 7 buvo pamustas Kai uzgeso variklis Kozedubas nenoredamas pasiduoti į nelaisve pasirinko taikinį zemeje ir eme į jį Kai iki taikinio buvo like visai nedaug variklis vel pradejo veikti Tuomet pilotas sekmingai isvede lektuva is pikiravimo ir grįzo į savo aerodroma 1945 m vasario 12 d Kozedubas skrido poroje su leitenantu V Gromakovskiu patruliavo virs priekiniu liniju Aptike 13 os grupe nedelsiant atakavo ir numuse 5 prieso lektuvus Trys buvo Kozedubo saskaitoje ir du Gromakovskio O vasario 15 d Kozedubas numuse puskarininkio K Liange I JKG J 54 pilotuojama reaktyvinį naikintuva Karo pabaigoje Kozedubas buvo atlikes 330 koviniu skrydziu ir 120 yje oro musiu numuse 62 prieso lektuvus neskaitant 2 ju amerikieciu P 51 kuriuos jis numuse 1945 m pavasarį po to kai jie jį uzpuole Paskutinis oro musis buvo virs Berlyno Jo metu Kozedubas numuse 2 FW 190 Per visa kara jis ne karto nebuvo numustas Laikomas geriausiu sajungininku aviacijos asu Pagal kai kuriuos kriterijus jis laikomas geriausiu Antrojo Pasaulinio karo asu Pokario metai 1945 m rugpjucio 18 d Ivanui Kozedubui trecia karta suteiktas Sovietu Sajungos didvyrio vardas Sį karta uz kovinį meistriskuma asmenine narsa ir drasa Po karo liko tarnauti KOP Ismoko skraidyti reaktyviniais naikintuvais 1949 m baige Raudonosios Veliavos ordino Karine Oro pajegu akademija 1956 m Generalinio stabo akademija Korejos karo metu buvo 324 aviacijos naikintuvu divizijos vadas Taciau jam buvo uzdrausta skraidyti Jo divizijos lakunai per metus numuse 239 prieso lektuvus Patys prarado 27 MiG 15 lektuvus zuvo 9 pilotai 1964 1971 m buvo Maskvos apygardos KOP vado pavaduotojas Nuo 1971 m tarnavo pagrindineje KOP bustineje Nuo 1978 m SSRS Gynybos Ministerijos Generaliniu inspektoriu grupeje 1985 m jam buvo suteiktas SSRS aviacijos marsalo laipsnis Dirbo visuomeninį darba tuometiniame DOSAAF buvo Auksciausios Tarybos deputatas Isrinktas Belcu Cugujevo Kalugos Briansko Sumu ir kitu miestu garbes pilieciu Apdovanotas daugybe ordinu ir medaliu Ivanas Kozedubas mire 1991 m rugpjucio 8 d Po triju dienu buvo palaidotas Maskvoje Novodevices kapinese Jo La 7 Nr 27 eksponuojamas KOP muziejuje Monino Apie savo pergaliu skaiciu Kozedubas kalbejo kad jį reiktu perziureti Jis teige numuses virs 100 vokieciu lektuvu taciau del įvairiu priezasciu jie nebuvo priskirti jam Jis kalbejo kad niekada neskaiciavo grupeje numustu lektuvu Vikiteka Ivanas Kozedubas vaizdine ir garsine medziagaNuorodosGeriausiojo karo lakuno istorija Archyvuota kopija 2007 09 30 is Wayback Machine projekto interaktyviai papasakota istorija apie kitoje puseje kariavusį lakuna Ericha Hartmana numususį 352 lektuvus I Kozedubas Nuotraukos 176 GIAPUkaz Prezidiuma Verhovnogo Soveta SSSR O prisvoenii zvaniya Geroya Sovetskogo Soyuza oficerskomu sostavu voenno vozdushnyh sil Krasnoj Armii ot 4 fevralya 1944 goda Vedomosti Verhovnogo Soveta Soyuza Sovetskih Socialisticheskih Respublik gazeta 1944 17 fevralya 10 270 S 1