Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus neenciklopedinis stilius Jei galite sutvarkykite Fa
Farsalo mūšis
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – neenciklopedinis stilius Jei galite, sutvarkykite. |
| Farsalo mūšis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Farsalo mūšio eiga | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Populiarai | Optimatai | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Gajus Julijus Cezaris, Markas Antonijus | Gnėjus Pompėjus Didysis | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 22 tūkst. legionierių ir apie 1000 auksiliarijų raitelių. | 45 tūkst.legionerių ir 7000 auksiliarijų raitelių. | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| 1,2 tūkstančio | 6 tūkstančiai (apie 24 tūkstančiai belaisvių tampa Cezario sąjungininkais) | ||||||||
| Baigėsi kovos tarp Cezario ir Pompėjaus. | |||||||||
Farsalo mūšis – lemiamas mūšis, užbaigęs Romos pilietinį karą tarp Pompėjaus ir Cezario. Jis įvyko 48 m. pr. m. e. rugpjūčio 9 dieną pagal tuometinį romėnų kalendorių (tuo tarpu pagal Julijaus kalendorių – birželio 6 d.) dabartinės Graikijos teritorijoje.
Prieš mūšį
Pompėjus ir Cezaris nukėlė pilietinio karo veiksmus į Balkanų pusiasalį. Abi pusės pradžioje vengė karinių veiksmų. Cezario laivynas buvo sunaikintas ir jūroje pranašumą turėjo Pompėjus. Tuo tarpu Pompėjaus armijoje buvo nemažai jaunų karių, neturinčių tokios patirties, kokią turėjo Cezario, todėl Pompėjus vengė pulti ir tikėjosi palaužti Cezarį, priversdamas badauti jo karius, atkertant maisto tiekimą. Tačiau toks laiko vilkinimas nepatiko Pompėjaus kariams ir karvedžiams. Neatlaikęs spaudimo Pompėjus nusprendė stoti į kovą. Pompėjaus kariuomenėje po susijungimo su Scipiono jėgomis buvo apie 50 000 žmonių. Cezaris turėjo apie pusantro karto mažiau. Taip pat buvo raitelių persvara Pompėjaus pusėje. Čia jis turėjo 7000 raitelių prieš 1000 Cezario. Pompėjus kautynių išvakarėse būtent tai ir pabrėžė. Kiti vadai taip pat bandė įrodinėti, kad Cezaris nebeturi karių, užgrūdintų laikotarpiu, taip pat žadėjo į stovyklą grįžti nugalėtojais.
Išsidėstymas
Pompėjaus kariuomenės kairiajame sparne stovėjo du legionai, kuriuos kadaise senato nutarimu Cezaris perdavė Pompėjui. Rikiuotės centre stovėjo su Sirijos legionais. Dar vienas legionas, sujungtas su ispanų kohortomis, kurias pavyko perkelti Afranijui, buvo išdėstytas dešiniajame sparne. Šią kariuomenę Pompėjus laikė patikimiausia. Kitas dalis, taip pat ir savanorius – veteranus, jis išskirstė palei visą frontą. Septynios kohortos liko saugoti stovyklą. Kadangi dešinysis rikiuotės sparnas šliejosi prie upelio stataus skardžio, visi raiteliai, šauliai ir laidyklininkai buvo sutelkti kairiajame sparne.
Cezaris 10-ąjį legioną pastatė dešiniajame sparne, o kairiajame – 8-ąjį ir 9-ąjį, nes pastarasis gerokai praretėjo po kautynių prie Dirachijaus. Vadovauti kairiajam sparnui jis patikėjo Markui Antonijui, dešiniajam – , centrui – . Jis pats buvo priešais Pompėjų. Baimindamasis, kad pranašesnės priešo kavalerijos jėgos neapeitų jo dešiniojo sparno, Cezaris iš kiekvieno trečiosios linijos legiono atrinko po vieną kohortą ir tokiu būdu sudarė ketvirtą liniją. Šiuos karius jis perspėjo, kad kautynių baigtis tikriausiai priklausys kaip tik nuo jų. Kartu jis uždraudė trečiajai linijai eiti į ataką be signalo.
Mūšio eiga
Pompėjus davė įsakymą nejudėti iš vietos ir laukti rikiuotėje priešo užpuolimo, kad išsitęstų puolančiųjų frontas, tad pirmieji smogė Cezario pėstininkai. Pasigirdus puolimo signalui, Cezaris kreipėsi į savo vieną patyrusį, asmeniškai pažįstamą centurioną: „Ko mums tikėtis, Gajau Krastinijau, ar galime drąsūs būti?“. Tas garsiai atsakė: „Mes, Cezari, šlovingai laimėsim. O tu pagirsi mane gyvą arba mirusį!“. Su tais žodžiais jis pirmasis bėgte puolė priešus, patraukdamas paskui save viso manipulo kareivius. Krastinijus ir žuvo tame mūšyje.
Kol centre vyko įnirtingos pėstininkų kautynės, Pompėjaus raiteliai, kaip ir buvo galima tikėtis, nustūmė silpnesnes priešo kavalerijos dalis ir pradėjo supti be gynybos likusį Cezario dešinįjį sparną. Pastebėjęs tai, Cezaris nedelsdamas davė signalą jo specialiai sudarytos ketvirtosios linijos kohortoms. Jos su įnirtingai užgriuvo raitelius, taikydamos pažeisti jiems akis ir veidus. Šie neišsilaikė ir leidosi bėgti. Be apsaugos likę šauliai ir laidyklininkai buvo pasmerkti visiškai pražūčiai. Ši ataka ir buvo lemiamas kautynių persilaužimas. Jam įtvirtinti Cezaris įvedė „šviežią“ trečiosios linijos kariuomenę. Šito spaudimo pompėjiečiai jau neįstengė atlaikyti ir bėgimas tapo visuotiniu. Tačiau Cezaris, skirtingai negu jo priešininkas, nepasitenkino tokia daline pergale ir sugebėjo pasiekti, kad kautynių ir karščio išvarginti jo kareiviai (kautynės užsitęsė iki vidurdienio) vis dėlto atakuotų priešo stovyklą ir įsiveržtų į ją.
Stovyklos paėmimas
Pompėjus, pamatęs, kad jo kavalerija išsklaidyta, o tos dalys, kuriomis jis labiausiai pasitikėjo, priverstos bėgti, tiek nusiminė, jog „panašėjo į žmogų, kuriam dievai sumaišė protą“. Jis užsidarė palapinėje, palikdamas kautynes savieigai ir tik tada, kai Cezario kareiviai įsiveržė į stovyklą, jis atsipeikėjo, nusimetė kovos šarvus ir kartu su keliais draugais per užpakalinius stovyklos vartus nušuoliavo Larisos link. Nugalėtojai Pompėjaus stovykloje nugalėtojai išvydo puošnias pavėsines, sidabriniais indais nustatytus stalus, palapinių grindys buvo išklotos šviežia velėna, o kai kurios palapinės, buvo apraizgytos gebenėmis. Visa tai nedviprasmiškai liudijo, jog kautynių išvakarėse Pompėjaus kariuomenės vadai nė kiek neabejojo sėkme.
Kitą dieną Cezaris ėmė persekioti bėgančius karius. Daugeliui sugautų karių jis dovanojo ir pasielgė su jais gana švelniai. Taip pat jis įsakė sudeginti visą Pompėjaus korespondenciją, kad ir taip nežinomi jo šalininkai liktų nežinomais.
Įvykiai po mūšio
Ši Cezario pergalė buvo apaugusi legendomis, net Plutarchas teigė, kad prieš mūšį buvo daugybė pranašingų ženklų, kurie žadėjo Cezariui pergalę. Šiuo mūšiu baigėsi Balkanų kampanija bei pilietinis karas su Pompėjumi, kuris prieglobsčio ieškojo Egipte, tačiau ten buvo nužudytas 48 m. pr. m. e. rugsėjo 29 d. Cezariui ši pergalė taip pat palengvino kovą dėl valdžios ir nors dar vėliau jam pasipriešino Pompėjaus sūnus. Cezaris jau buvo laikomas nebe vien didžiu karvedžiu, bet kartu ir humanišku bei gailestingu valdovu. Tačiau ši pergalė neprivertė vytis Pompėjaus, o paskui ir vykti į Romą, o privertė greičiau vykti į tam tikras provincijas ir stengtis ten įvesti tvarką. Vis dėlto šis mūšis tik parodė Cezario karvedžio savybes, taip pat jį labai išgarsino visoje Romoje.
Šaltiniai
- S. Utčenka. Julijus Cezaris
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Farsalo mūšis, Kas yra Farsalo mūšis? Ką reiškia Farsalo mūšis?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus neenciklopedinis stilius Jei galite sutvarkykite Farsalo musisFarsalo musio eigaData 48 m pr m e rugpjucio 9 d Vieta Graikija Rezultatas Cezario pergalePriezastis Romos pilietinis karasKonflikto salysPopuliarai OptimataiVadovai ir kariniai vadaiGajus Julijus Cezaris Markas Antonijus Gnejus Pompejus DidysisPajegos22 tukst legionieriu ir apie 1000 auksiliariju raiteliu 45 tukst legioneriu ir 7000 auksiliariju raiteliu Nuostoliai1 2 tukstancio 6 tukstanciai apie 24 tukstanciai belaisviu tampa Cezario sajungininkais Baigesi kovos tarp Cezario ir Pompejaus Farsalo musis lemiamas musis uzbaiges Romos pilietinį kara tarp Pompejaus ir Cezario Jis įvyko 48 m pr m e rugpjucio 9 diena pagal tuometinį romenu kalendoriu tuo tarpu pagal Julijaus kalendoriu birzelio 6 d dabartines Graikijos teritorijoje Pries musįPompejus ir Cezaris nukele pilietinio karo veiksmus į Balkanu pusiasalį Abi puses pradzioje venge kariniu veiksmu Cezario laivynas buvo sunaikintas ir juroje pranasuma turejo Pompejus Tuo tarpu Pompejaus armijoje buvo nemazai jaunu kariu neturinciu tokios patirties kokia turejo Cezario todel Pompejus venge pulti ir tikejosi palauzti Cezarį priversdamas badauti jo karius atkertant maisto tiekima Taciau toks laiko vilkinimas nepatiko Pompejaus kariams ir karvedziams Neatlaikes spaudimo Pompejus nusprende stoti į kova Pompejaus kariuomeneje po susijungimo su Scipiono jegomis buvo apie 50 000 zmoniu Cezaris turejo apie pusantro karto maziau Taip pat buvo raiteliu persvara Pompejaus puseje Cia jis turejo 7000 raiteliu pries 1000 Cezario Pompejus kautyniu isvakarese butent tai ir pabreze Kiti vadai taip pat bande įrodineti kad Cezaris nebeturi kariu uzgrudintu laikotarpiu taip pat zadejo į stovykla grįzti nugaletojais IssidestymasPompejaus kariuomenes kairiajame sparne stovejo du legionai kuriuos kadaise senato nutarimu Cezaris perdave Pompejui Rikiuotes centre stovejo su Sirijos legionais Dar vienas legionas sujungtas su ispanu kohortomis kurias pavyko perkelti Afranijui buvo isdestytas desiniajame sparne Sia kariuomene Pompejus laike patikimiausia Kitas dalis taip pat ir savanorius veteranus jis isskirste palei visa fronta Septynios kohortos liko saugoti stovykla Kadangi desinysis rikiuotes sparnas sliejosi prie upelio stataus skardzio visi raiteliai sauliai ir laidyklininkai buvo sutelkti kairiajame sparne Cezaris 10 ajį legiona pastate desiniajame sparne o kairiajame 8 ajį ir 9 ajį nes pastarasis gerokai praretejo po kautyniu prie Dirachijaus Vadovauti kairiajam sparnui jis patikejo Markui Antonijui desiniajam centrui Jis pats buvo priesais Pompeju Baimindamasis kad pranasesnes prieso kavalerijos jegos neapeitu jo desiniojo sparno Cezaris is kiekvieno treciosios linijos legiono atrinko po viena kohorta ir tokiu budu sudare ketvirta linija Siuos karius jis perspejo kad kautyniu baigtis tikriausiai priklausys kaip tik nuo ju Kartu jis uzdraude treciajai linijai eiti į ataka be signalo Musio eigaPompejus dave įsakyma nejudeti is vietos ir laukti rikiuoteje prieso uzpuolimo kad issitestu puolanciuju frontas tad pirmieji smoge Cezario pestininkai Pasigirdus puolimo signalui Cezaris kreipesi į savo viena patyrusį asmeniskai pazįstama centuriona Ko mums tiketis Gajau Krastinijau ar galime drasus buti Tas garsiai atsake Mes Cezari slovingai laimesim O tu pagirsi mane gyva arba mirusį Su tais zodziais jis pirmasis begte puole priesus patraukdamas paskui save viso manipulo kareivius Krastinijus ir zuvo tame musyje Kol centre vyko įnirtingos pestininku kautynes Pompejaus raiteliai kaip ir buvo galima tiketis nustume silpnesnes prieso kavalerijos dalis ir pradejo supti be gynybos likusį Cezario desinįjį sparna Pastebejes tai Cezaris nedelsdamas dave signala jo specialiai sudarytos ketvirtosios linijos kohortoms Jos su įnirtingai uzgriuvo raitelius taikydamos pazeisti jiems akis ir veidus Sie neissilaike ir leidosi begti Be apsaugos like sauliai ir laidyklininkai buvo pasmerkti visiskai prazuciai Si ataka ir buvo lemiamas kautyniu persilauzimas Jam įtvirtinti Cezaris įvede sviezia treciosios linijos kariuomene Sito spaudimo pompejieciai jau neįstenge atlaikyti ir begimas tapo visuotiniu Taciau Cezaris skirtingai negu jo priesininkas nepasitenkino tokia daline pergale ir sugebejo pasiekti kad kautyniu ir karscio isvarginti jo kareiviai kautynes uzsitese iki vidurdienio vis delto atakuotu prieso stovykla ir įsiverztu į ja Stovyklos paemimasPompejus pamates kad jo kavalerija issklaidyta o tos dalys kuriomis jis labiausiai pasitikejo priverstos begti tiek nusimine jog panasejo į zmogu kuriam dievai sumaise prota Jis uzsidare palapineje palikdamas kautynes savieigai ir tik tada kai Cezario kareiviai įsiverze į stovykla jis atsipeikejo nusimete kovos sarvus ir kartu su keliais draugais per uzpakalinius stovyklos vartus nusuoliavo Larisos link Nugaletojai Pompejaus stovykloje nugaletojai isvydo puosnias pavesines sidabriniais indais nustatytus stalus palapiniu grindys buvo isklotos sviezia velena o kai kurios palapines buvo apraizgytos gebenemis Visa tai nedviprasmiskai liudijo jog kautyniu isvakarese Pompejaus kariuomenes vadai ne kiek neabejojo sekme Kita diena Cezaris eme persekioti begancius karius Daugeliui sugautu kariu jis dovanojo ir pasielge su jais gana svelniai Taip pat jis įsake sudeginti visa Pompejaus korespondencija kad ir taip nezinomi jo salininkai liktu nezinomais Įvykiai po musioSi Cezario pergale buvo apaugusi legendomis net Plutarchas teige kad pries musį buvo daugybe pranasingu zenklu kurie zadejo Cezariui pergale Siuo musiu baigesi Balkanu kampanija bei pilietinis karas su Pompejumi kuris prieglobscio ieskojo Egipte taciau ten buvo nuzudytas 48 m pr m e rugsejo 29 d Cezariui si pergale taip pat palengvino kova del valdzios ir nors dar veliau jam pasipriesino Pompejaus sunus Cezaris jau buvo laikomas nebe vien didziu karvedziu bet kartu ir humanisku bei gailestingu valdovu Taciau si pergale nepriverte vytis Pompejaus o paskui ir vykti į Roma o priverte greiciau vykti į tam tikras provincijas ir stengtis ten įvesti tvarka Vis delto sis musis tik parode Cezario karvedzio savybes taip pat jį labai isgarsino visoje Romoje Saltiniaihttps www britannica com event Battle of Pharsalus S Utcenka Julijus Cezaris