Lietuvos rašytojų sąjunga Lietuvos visuomeninė organizacija Atstovauja rašytojams užsiima leidyba Bustinės Vilniuje fasa
Rašytojų sąjunga

Lietuvos rašytojų sąjunga – Lietuvos visuomeninė organizacija. Atstovauja rašytojams, užsiima leidyba.
Turi skyrius Kaune ir Klaipėdoje, leidyklą, klubą, knygynus „Versmė“ ir „Atžalynas“ (Vilniuje), kūrybos ir poilsio namus „Urbo kalnas“ (Nidoje), „Diemedis“ (Palangoje), „Krantas“ (Anykščiuose). Veikla organizuojama vadovaujantis jos įstatais.
1989 m. pavadinta dabartiniu pavadinimu.
Veikla
Leidžia literatūrinius žurnalus „Metai“, „Nemunas“, „Vilnius“ (rusiškai ir angliškai), savaitraštį „Literatūra ir menas“.
Nuo 1992 m. kasmet skiria literatūrinę premiją.
Nuo 1965 m. organizuoja renginį „Poezijos pavasaris“. Rengia literatūrinius vakarus.
1993 m. rašytojams remti įsteigė Literatūros fondą. Nuo 1992 m. Europos rašytojų organizacijų konfederacijos (angl. European Writers’ Congress) narė.
Istorija
Tęsia Lietuvių meno kūrėjų draugijos Literatų sekcijos (1920–1934 m.), Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos (1922–1932 m.), Lietuvos rašytojų draugijos (1932–1944 m.) ir iš dalies sovietinio laikotarpio rašytojų sąjungos (1945–1989 m.) veiklą.
1918 m. Lietuvai tapus nepriklausomai, 1919 m. sausio 25 d. Vilniuje Juozo Tumo-Vaižganto iniciatyva įsteigta Lietuvių raštijos darbuotojų draugija, nenustojusi veikti Lenkijai okupavus Vilnių.
1932 m. įsteigta Vilniaus meno ir literatūros draugija. Plačiau rašytojų interesus reiškė 1920 m. sausio 29 d. Kaune įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija (pirmininkavo Vincas Krėvė-Mickevičius). 1922 m. sausio 31 d. Kaune įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga (pirmininkas J. Tumas-Vaižgantas, 1922–1925 m., Juozas Purickis, 1925–1929 m.).
1932 m. vasario 21 d. Kaune įsteigta Lietuvių rašytojų draugija. 1940 m. birželio 28 d. okupacinė valdžią jos veiklą nutraukė. Įsteigta Lietuvos rašytojų organizacija (pirmininkas Petras Cvirka).
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos rašytojų organizacijos vykdomasis komitetas įsteigtas Maskvoje, atsakinguoju sekretoriumi buvo Kostas Korsakas. Nacių okupuotoje Lietuvoje veikė Lietuvos rašytojų draugija.
1944 m. lapkričio 1 d. sovietinė okupacinė valdžia atnaujino Rašytojų sąjungos veiklą, patvirtino valdybą (pirmininkas K. Korsakas). Ne visi rašytojai galėjo būti jos nariais dėl politinių ideologinių nuostatų.
1945 m. spalio 25-27 d. Vilniuje įsteigtas sovietinės rašytojų sąjungos Lietuvos padalinys. Įšrinkta valdyba (pirmininkas P. Cvirka) ir nariai. Sąjunga neturėjo įstatų, vadovavosi SSRS rašytojų sąjungos įstatais.
Sovietmečiu sąjunga versta dalyvauti antilietuviškoje kultūros politikoje. Vos keli nariai asmeniškai ryžosi ginti lietuviškas vertybes – kalbą, literatūrą, istorinę atmintį, tradicijas, tikėjimą.
1985–1989 m. sąjunga buvo tautinio atgimimo žadintoja, skatino nepriklausomybės atkūrimą.[reikalingas šaltinis] Keletas narių išrinkti į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, vėliau – į Sąjūdžio Seimą, SSRS ir Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, tada į LR Seimą.
Sbuvo viena iš iniciatorių steigiant LATGA.
Pirmininkai
- 1944–1945 m. Kostas Korsakas
- 1945–1947 m. Petras Cvirka
- 1947–1954 m. Jonas Šimkus
- 1954–1959 m. Antanas Venclova
- 1959–1970 m. Eduardas Mieželaitis
- 1970–1975 m. Alfonsas Bieliauskas
- 1975–1988 m. Alfonsas Maldonis
- 1988–1994 m. Vytautas Martinkus
- 1994–2002 m. Valentinas Sventickas
- 2002–2010 m. Jonas Liniauskas
- 2011–2018 m. Antanas A. Jonynas
- 2018– Birutė Jonuškaitė
Šaltiniai
- http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=1335&-find= Archyvuota kopija 2012-02-13 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Sąjungos leidykla
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rašytojų sąjunga, Kas yra Rašytojų sąjunga? Ką reiškia Rašytojų sąjunga?
Lietuvos rasytoju sajunga Lietuvos visuomenine organizacija Atstovauja rasytojams uzsiima leidyba Bustines Vilniuje fasadas Turi skyrius Kaune ir Klaipedoje leidykla kluba knygynus Versme ir Atzalynas Vilniuje kurybos ir poilsio namus Urbo kalnas Nidoje Diemedis Palangoje Krantas Anyksciuose Veikla organizuojama vadovaujantis jos įstatais 1989 m pavadinta dabartiniu pavadinimu VeiklaLeidzia literaturinius zurnalus Metai Nemunas Vilnius rusiskai ir angliskai savaitrastį Literatura ir menas Nuo 1992 m kasmet skiria literaturine premija Nuo 1965 m organizuoja renginį Poezijos pavasaris Rengia literaturinius vakarus 1993 m rasytojams remti įsteige Literaturos fonda Nuo 1992 m Europos rasytoju organizaciju konfederacijos angl European Writers Congress nare IstorijaTesia Lietuviu meno kureju draugijos Literatu sekcijos 1920 1934 m Lietuviu rasytoju ir zurnalistu sajungos 1922 1932 m Lietuvos rasytoju draugijos 1932 1944 m ir is dalies sovietinio laikotarpio rasytoju sajungos 1945 1989 m veikla 1918 m Lietuvai tapus nepriklausomai 1919 m sausio 25 d Vilniuje Juozo Tumo Vaizganto iniciatyva įsteigta Lietuviu rastijos darbuotoju draugija nenustojusi veikti Lenkijai okupavus Vilniu 1932 m įsteigta Vilniaus meno ir literaturos draugija Placiau rasytoju interesus reiske 1920 m sausio 29 d Kaune įsteigta Lietuviu meno kureju draugija pirmininkavo Vincas Kreve Mickevicius 1922 m sausio 31 d Kaune įsteigta Lietuviu rasytoju ir zurnalistu sajunga pirmininkas J Tumas Vaizgantas 1922 1925 m Juozas Purickis 1925 1929 m 1932 m vasario 21 d Kaune įsteigta Lietuviu rasytoju draugija 1940 m birzelio 28 d okupacine valdzia jos veikla nutrauke Įsteigta Lietuvos rasytoju organizacija pirmininkas Petras Cvirka Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos rasytoju organizacijos vykdomasis komitetas įsteigtas Maskvoje atsakinguoju sekretoriumi buvo Kostas Korsakas Naciu okupuotoje Lietuvoje veike Lietuvos rasytoju draugija 1944 m lapkricio 1 d sovietine okupacine valdzia atnaujino Rasytoju sajungos veikla patvirtino valdyba pirmininkas K Korsakas Ne visi rasytojai galejo buti jos nariais del politiniu ideologiniu nuostatu 1945 m spalio 25 27 d Vilniuje įsteigtas sovietines rasytoju sajungos Lietuvos padalinys Įsrinkta valdyba pirmininkas P Cvirka ir nariai Sajunga neturejo įstatu vadovavosi SSRS rasytoju sajungos įstatais Sovietmeciu sajunga versta dalyvauti antilietuviskoje kulturos politikoje Vos keli nariai asmeniskai ryzosi ginti lietuviskas vertybes kalba literatura istorine atmintį tradicijas tikejima 1985 1989 m sajunga buvo tautinio atgimimo zadintoja skatino nepriklausomybes atkurima reikalingas saltinis Keletas nariu isrinkti į Sajudzio iniciatyvine grupe veliau į Sajudzio Seima SSRS ir Lietuvos Auksciausiaja Taryba tada į LR Seima Sbuvo viena is iniciatoriu steigiant LATGA Pirmininkai1944 1945 m Kostas Korsakas 1945 1947 m Petras Cvirka 1947 1954 m Jonas Simkus 1954 1959 m Antanas Venclova 1959 1970 m Eduardas Miezelaitis 1970 1975 m Alfonsas Bieliauskas 1975 1988 m Alfonsas Maldonis 1988 1994 m Vytautas Martinkus 1994 2002 m Valentinas Sventickas 2002 2010 m Jonas Liniauskas 2011 2018 m Antanas A Jonynas 2018 Birute JonuskaiteSaltiniaihttp www lle lt FMPro db lle2004 fp5 amp format detail htm amp lay straipsnis amp op eq amp ID 1335 amp find Archyvuota kopija 2012 02 13 is Wayback Machine projekto NuorodosSajungos leidykla