Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga nuo 1925 m Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga Lietuvos profesinė organizaci
Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga
Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga, nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga – Lietuvos profesinė organizacija, 1922–1929 m. veikusi Kaune.
Istorija
Steigėjai: Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Strimaitis, Antanas Vienuolis, Antanas Klimas ir Jonas Martynas Laurinaitis. Iki 1921 m. pradžios žurnalistų ir rašytojų reprezentacinius uždavinius atlikdavo dr. J. Ereto vadovaujama ELTA. Bendresnio pobūdžio spaudos bendradarbių reikalams aptarti plunksnos darbininkai karts nuo karto susirinkdavo, bet jie nebuvo organizuoti, nebuvo jų ir daug. Jie tik atstovavo kurios nors srovės laikraščiui ar žurnalui. Bet sumanyta Kaune sušaukti Pabaltijo žurnalistų konferencija patarnavo gana svarbiu akstinu žurnalistų organizaciniame darbe. 1921 m. gegužės 11 d. Pabaltijo žurnalistų suvažiavimo organizacinių reikalų spręsti susirinko kun. J. Tumas-Vaižgantas, J. Laurinaitis, A. Klimas, Antanas Busilas, B. Damskis, dr. Eliziejus Draugelis, Jonas Kriščiūnas, Juozas Pajaujis, Balys Sruoga, A. Žukauskas-Vienuolis, Augustinas Voldemaras, Vaclovas Biržiška ir dr. . Pabaltijo žurnalistų konferencija įvyko Kaune 1921 m. gegužės 30 d. – birželio 3 d., buvo svarstomi kultūros, ekonomijos, politikos, spaudos ir karinio bendradarbiavimo klausimai. 1922 m. vasario 26 d. latviai švente savo pirmojo laikraščio 100 metų sukaktį. Jie kvietė kolegas žurnalistus lietuvius į Rygą. 1922 m. sausio 13 d. įvyko susirinkimas, kuriame iškilo būtinas reikalas turėti savo profesinę žurnalistų sąjungą. Pagaliau visi nutarė tokią organizaciją steigti. Prof. Vaclovas Biržiška pasiūlė ją pavadinti „Lietuvos žurnalistų Sambūriu“, bet tas pavadinimas susirinkimo dalyviams nepatiko. V. Biržiška savo siūlymą atsiėmė. Buvo dar siūlyta „Lietuvių žurnalistų Draugija“, bet po ilgo ginčo dauguma balsų priimtas organizacijos pavadinimas: „Lietuvių Literatų Draugija“. Į valdybą išrinkti: kan. J. Tumas-Vaižgantas, J. Laurinaitis, A. Klimas. Valdybai buvo pavesta ir latvius pasveikinti, ir įstatus paruošti.
Pagaliau 1922 m. sausio 31 d. Kaune sušauktas pirmasis žurnalistų ir literatų steigiamasis susirinkimas. Jame dalyvavo: kan. J. Tumas-Vaižgantas, Matas Šalčius, Bronius Prapuolenis, J. Laurinaitis, Antanas Bružas, K. Kristutis, Juozas Pronskus, Petras Ruseckas, A. Klimas, J. Strimaitis, Matas Bagdonas, , A. Žukauskas-Vienuolis, . Susirinkimui pirmininkavo kan. J. Tumas, sekretoriavo – A. Klimas. J. Tumas pateikė naujos organizacijos įstatus. Įstatai apėmė labai plačius steigiamos organizacijos veiklos barus. Tačiau jie buvo labiau priimtini rašytojams. Įstatai buvo labai praktiški, gyvenimiški, nesigilinta į įvairias plunksnos darbininkų teorines – ideologines bei filosofines sritis. Kalbamus įstatus pasirašė: kan. J. Tumas, J. Strimaitis, A. Žukauskas-Vienuolis, A. Klimas, J. Laurinaitis. 1922 m. kovo mėn. įstatai buvo įteisinti, juos įregistruojant Kauno apskrities viršininko įstaigoje.
Sąjungos tikslas buvo padėti rašytojams ir žurnalistams palaikyti tarpusavio ryšius, keistis nuomonėmis, kelti kvalifikaciją, teikti pagalbą nelaimės atveju, palaikyti ryšius su panašiomis užsienio organizacijomis. Ypatingo aktyvumo ir svorio Lietuvių žurnalistų ir Rašytojų Sąjunga pasiekė 1924–1925 m. Jau 1924 m. sąjungos narių priaugo iki 43, iki 1929 m. paūgėjo iki 71. Gyvenimas parodė, jog labiau organizacinę veiklą mėgsta žurnalistai, o ne rašytojai. Tuo tarpu sąjungos įstatuose pirmoje vietoje buvo minimi rašytojai, o ir patys įstatai daugiau tiko rašytojams. Tad kilo mintis žurnalistus atskirti nuo rašytojų.
1929 m. kovo 22 d. laikraščio „Mūsų Rytojus“ redakcijos patalpose buvo sušauktas reorganizacinis susirinkimas. Į jį atsilankė 30 narių. Žurnalistai nuo rašytojų atsiskyrė ir įkūrė Lietuvos žurnalistų sąjungą. LŽS Kauno apskrities viršininko įstaigoje įregistruota 1930 m. balandžio 12 d. 1932 m. įsteigta Lietuvių rašytojų draugija.
Pirmininkai
- Juozas Tumas-Vaižgantas – 1922–1925 m.
- Juozas Purickis – 1925–1929 m.
Šaltiniai
- Vladas Mingėla. Lietuvos plunksnos darbininkai. Aidai, 1957 m.
- Domas Šniukas. Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 179 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga, Kas yra Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga? Ką reiškia Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga?
Lietuviu rasytoju ir zurnalistu sajunga nuo 1925 m Lietuvos rasytoju ir zurnalistu sajunga Lietuvos profesine organizacija 1922 1929 m veikusi Kaune IstorijaSteigejai Juozas Tumas Vaizgantas Jonas Strimaitis Antanas Vienuolis Antanas Klimas ir Jonas Martynas Laurinaitis Iki 1921 m pradzios zurnalistu ir rasytoju reprezentacinius uzdavinius atlikdavo dr J Ereto vadovaujama ELTA Bendresnio pobudzio spaudos bendradarbiu reikalams aptarti plunksnos darbininkai karts nuo karto susirinkdavo bet jie nebuvo organizuoti nebuvo ju ir daug Jie tik atstovavo kurios nors sroves laikrasciui ar zurnalui Bet sumanyta Kaune susaukti Pabaltijo zurnalistu konferencija patarnavo gana svarbiu akstinu zurnalistu organizaciniame darbe 1921 m geguzes 11 d Pabaltijo zurnalistu suvaziavimo organizaciniu reikalu spresti susirinko kun J Tumas Vaizgantas J Laurinaitis A Klimas Antanas Busilas B Damskis dr Eliziejus Draugelis Jonas Krisciunas Juozas Pajaujis Balys Sruoga A Zukauskas Vienuolis Augustinas Voldemaras Vaclovas Birziska ir dr Pabaltijo zurnalistu konferencija įvyko Kaune 1921 m geguzes 30 d birzelio 3 d buvo svarstomi kulturos ekonomijos politikos spaudos ir karinio bendradarbiavimo klausimai 1922 m vasario 26 d latviai svente savo pirmojo laikrascio 100 metu sukaktį Jie kviete kolegas zurnalistus lietuvius į Ryga 1922 m sausio 13 d įvyko susirinkimas kuriame iskilo butinas reikalas tureti savo profesine zurnalistu sajunga Pagaliau visi nutare tokia organizacija steigti Prof Vaclovas Birziska pasiule ja pavadinti Lietuvos zurnalistu Samburiu bet tas pavadinimas susirinkimo dalyviams nepatiko V Birziska savo siulyma atsieme Buvo dar siulyta Lietuviu zurnalistu Draugija bet po ilgo ginco dauguma balsu priimtas organizacijos pavadinimas Lietuviu Literatu Draugija Į valdyba isrinkti kan J Tumas Vaizgantas J Laurinaitis A Klimas Valdybai buvo pavesta ir latvius pasveikinti ir įstatus paruosti Pagaliau 1922 m sausio 31 d Kaune susauktas pirmasis zurnalistu ir literatu steigiamasis susirinkimas Jame dalyvavo kan J Tumas Vaizgantas Matas Salcius Bronius Prapuolenis J Laurinaitis Antanas Bruzas K Kristutis Juozas Pronskus Petras Ruseckas A Klimas J Strimaitis Matas Bagdonas A Zukauskas Vienuolis Susirinkimui pirmininkavo kan J Tumas sekretoriavo A Klimas J Tumas pateike naujos organizacijos įstatus Įstatai apeme labai placius steigiamos organizacijos veiklos barus Taciau jie buvo labiau priimtini rasytojams Įstatai buvo labai praktiski gyvenimiski nesigilinta į įvairias plunksnos darbininku teorines ideologines bei filosofines sritis Kalbamus įstatus pasirase kan J Tumas J Strimaitis A Zukauskas Vienuolis A Klimas J Laurinaitis 1922 m kovo men įstatai buvo įteisinti juos įregistruojant Kauno apskrities virsininko įstaigoje Sajungos tikslas buvo padeti rasytojams ir zurnalistams palaikyti tarpusavio rysius keistis nuomonemis kelti kvalifikacija teikti pagalba nelaimes atveju palaikyti rysius su panasiomis uzsienio organizacijomis Ypatingo aktyvumo ir svorio Lietuviu zurnalistu ir Rasytoju Sajunga pasieke 1924 1925 m Jau 1924 m sajungos nariu priaugo iki 43 iki 1929 m paugejo iki 71 Gyvenimas parode jog labiau organizacine veikla megsta zurnalistai o ne rasytojai Tuo tarpu sajungos įstatuose pirmoje vietoje buvo minimi rasytojai o ir patys įstatai daugiau tiko rasytojams Tad kilo mintis zurnalistus atskirti nuo rasytoju 1929 m kovo 22 d laikrascio Musu Rytojus redakcijos patalpose buvo susauktas reorganizacinis susirinkimas Į jį atsilanke 30 nariu Zurnalistai nuo rasytoju atsiskyre ir įkure Lietuvos zurnalistu sajunga LZS Kauno apskrities virsininko įstaigoje įregistruota 1930 m balandzio 12 d 1932 m įsteigta Lietuviu rasytoju draugija PirmininkaiJuozas Tumas Vaizgantas 1922 1925 m Juozas Purickis 1925 1929 m SaltiniaiVladas Mingela Lietuvos plunksnos darbininkai Aidai 1957 m Domas Sniukas Lietuviu rasytoju ir zurnalistu sajunga Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 179 psl