Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Pagėgių Šilėnų geležinkelisVietaŠalys LietuvaMiestaiPagėgiai Tauragė ŠilėnaiPagrindinė informacijaTipasTarpmiestinisOper

Radviliškio–Pagėgių geležinkelis

  • Pagrindinis puslapis
  • Radviliškio–Pagėgių geležinkelis
Radviliškio–Pagėgių geležinkelis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Pagėgių–Šilėnų geležinkelis
Vieta
Šalys Lietuva
MiestaiPagėgiai – Tauragė – Šilėnai
Pagrindinė informacija
TipasTarpmiestinis
OperatoriusLietuvos geležinkeliai
Techninė informacija
Ilgis124,4 km
Vėžė1520 mm vėžė
Infolentelė: žiūrėti •  • redaguoti

Pagėgių–Šilėnų geležinkelis – 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linija, Lietuvoje jungianti Pagėgių ir Šilėnų mazgines geležinkelio stotis. Naudojama kroviniams pervežti.

Istorija

Dar 1905–1906 m. tuometiniuose Rytprūsiuose buvo nutiestas 1435 mm vėžės geležinkelis iš Pagėgių į Lauksargius, esančius pasienyje su Rusijos imperija, ir tikintis, kad ši 22,37 km ilgio trasa netrukus bus pratęsta iki Rygos.

1914 m. kilo Pirmasis pasaulinis karas ir ši linija atsidūrė netoli vokiečių Rytų fronto. Norėdama sustiprinti ryšį tarp Rytprūsių ir vadinamojo Dauguvos fronto (dabartinės Latvijos teritorijoje) 1915 m. rugsėjo 12 d. įsakė šią liniją pratęsti Šiaulių kryptimi. Karo statybininkų laukė didelis iššūkis: sėkmingai kirsti gilų Dubysos slėnį ir tinkamai įsilieti į carinės Rusijos geležinkelį Kaišiadorys–Liepoja. Techniniai reikalavimai griežti: mažiausias kreivės spindulys – 300 m, nuolydis – ne didesnis kaip 10 ‰, numatytas atstumas tarp stočių ir pralankų – 7 km. Trasą nuspręsta tiesti buvusios Kauno gubernijos Raseinių ir Šiaulių apskrityse, ji turėjo eiti netoli strateginio vieškelio Tilžė–Šiauliai (dabartinis  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ) ir kirsti jį. Tų pačių metų rugsėjo 14 d. darbai prasidėjo Lauksargiuose, o rugsėjo 18 d. – priešingoje pusėje, ties Mankiškiais (prie Radviliškio). Dirbo rusų belaisviai ir vietiniai gyventojai. Bėgių kelias buvo klojamas atsižvelgiant į reljefą, t. y. apeinant kalvas, pelkes, upelius ir kt. gamtines kliūtis.

Daug pastangų pareikalavo tilto per Dubysą ties Lyduvėnais įrengimas, 7000 m³ apimties medienai suvežti reikėjo daugiau laiko nei užtruko pati statyba. Tiek statybinės medžiagos, tiek įrankiai ir maistas statybininkams buvo tiekiami Lauksargių–Kelmės siauruku ir sandėliuojami Drupstų kaime, o iš ten gabenami į statybvietę. Netrukus Lyduvėnuose iškilo 670 m ilgio ir 42 m aukščio Feldmaršalo Hindenburgo tiltas. Šešiaaukštis polinis statinys ties žemės paviršiumi buvo 21 m, o siaurėjančiame viršuje – 5,5 m pločio.

1916 m. birželio 20 d. naujoji geležinkelio linija buvo priimta eksploatuoti. Jos ilgis siekė 124,5 km, pastatyta 18 stočių ir pralankų, nutiesta 175 geležinkelio, didžiausias atstumas tarp stočių siekė 7,8 km. Naujajame ruože įrengtos šios stotys ir stotelės (skliausteliuose kursyvu įrašyti dabartiniai pavadinimai): Lauksargiai, Požerūnai, Tauragė, Juodpetriai (Benotiškė), Batakiai (Eidintai), Lybiškiai, Varlaukis, Lipkiškė, Viduklė, Kutninkai, Šienlaukis, Lyduvėnai, Tytuvėnai, Aukštiškiai, Užpelkiai, Sidarai, Polekėlė (Čiuteliai), Dvarninkai, Jonaitiškiai, Mankiškiai. Minėtose vietovėse ant mūrinių pamatų suręstos tašytų medinių rąstų stotelės, o bendras trasos ilgis siekė 124,4 km.

Senojoje atkarpoje veikė stotys: Lauksargiai, Griežpelkiai, Kamščiai, Cullmen Jennen (dabar Geniai), Gudai, Pavilkiai, Pagėgiai.

1916 m. lapkričio pradžioje Lauko geležinkelių tarnybos vadą pulkininką Groenerį pakeitęs pulkininkas fon Olderhauzenas įsakė visoje trasoje pakloti antrą bėgių porą, o medinį Lyduvėnų tiltą pakeisti santvariniu ant betoninių atramų. Darbai prasidėjo 1917 m. sausio 17 d. ir 1918 m. gegužės 17 d. naujasis tiltas jau buvo priimtas naudoti. Tuo tarpu kituose ruožuose montuoti dvikelį nesisekė, šie darbai taip ir nebuvo užbaigti iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Iš viso, tiesiant naująjį geležinkelį I pasaulinio karo metais dalyvavo 19,7 tūkst. žmonių, tarp jų 16,8 tūkst. – vietinių gyventojų ir belaisvių, likusieji – vokiečių specialistai ir apsauginiai. Lauksargių–Šilėnų ruožo darbai buvo didžiausi Lietuvos teritorijoje, kuriuos įvykdė vokiečių okupacinė valdžia I pasaulinio karo metais.

1919 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausybė perėmė okupacinės Vokietijos kariuomenės paliktą geležinkelių tinklą. Sankirta Mankiškiuose priskirta Šilėnų geležinkelio stotelei, nutiesta Kutiškių jungiamoji linija Radviliškio link. Pati trasa tarp Pagėgių ir Šilėnų ištiesinta, pastatytos naujos keleivių aptarnavimo stotys Tauragėje, Varlaukyje, Batakiuose ir kt. 1930 m. gegužės 1 d. prasidėjo tarptautinis susisiekimas: traukiniai ja kursavo iš Berlyno į Maskvą (per Daugpilį) ir atgal.

Į Rytprūsius vedanti geležinkelio linija turėjo didelę karinę reikšmę. Užėjus sovietams, 1940 m. pabaigoje Šiaulių–Pagėgių ruožo vėžė perkalta į sovietinę.Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 m. atsitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino Lyduvėnų tiltą, taip tikėdamasi sustabdyti Raudonosios armijos puolimą. Netrukus šioje vietoje iškilo medinis tiltas, o 1948–1952 m. buvo pastatytas gelžbetoninis.

Šaltiniai

Vikiteka: Pagėgių–Šilėnų geležinkelis – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. Georg Grenz. Der Kreis Pogegen 1919-1839, S. 36 Archyvuota kopija 2021-02-28 iš Wayback Machine projekto.
  2. Streckeneröffnungen // bahnstatistik.de/
  3. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 96
  4. Die Heeresfeldbahn Laugszargen–Kielmy // eisenbahn-gumbinnen-goldap.de
  5. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 96
  6. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 97
  7. Geležinkelis Tauragės krašte // kurjeris.lt/
  8. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 160

Šaltiniai

  • Bau der Vollbahn Laugszargen–Radziwilischki(–Schaulen) // eisenbahn-gumbinnen-goldap.de


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 07 Lie, 2025 / 01:09

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Radviliškio–Pagėgių geležinkelis, Kas yra Radviliškio–Pagėgių geležinkelis? Ką reiškia Radviliškio–Pagėgių geležinkelis?

Pagegiu Silenu gelezinkelisVietaSalys LietuvaMiestaiPagegiai Taurage SilenaiPagrindine informacijaTipasTarpmiestinisOperatoriusLietuvos gelezinkeliaiTechnine informacijaIlgis124 4 kmVeze1520 mm vezeInfolentele ziureti redaguoti Pagegiu Silenu gelezinkelis 1520 mm vezes plocio gelezinkelio linija Lietuvoje jungianti Pagegiu ir Silenu mazgines gelezinkelio stotis Naudojama kroviniams pervezti IstorijaPirmojo pasaulinio karo metais Lauksargiu gelezinkelio stotyje kraunamos avizos1927 m pastatyta Taurages gelezinkelio stotisDabartines Lyduvenu tilto atramos ir 1944 m susprogdinto tilto likuciai Dar 1905 1906 m tuometiniuose Rytprusiuose buvo nutiestas 1435 mm vezes gelezinkelis is Pagegiu į Lauksargius esancius pasienyje su Rusijos imperija ir tikintis kad si 22 37 km ilgio trasa netrukus bus pratesta iki Rygos 1914 m kilo Pirmasis pasaulinis karas ir si linija atsidure netoli vokieciu Rytu fronto Noredama sustiprinti rysį tarp Rytprusiu ir vadinamojo Dauguvos fronto dabartines Latvijos teritorijoje 1915 m rugsejo 12 d įsake sia linija pratesti Siauliu kryptimi Karo statybininku lauke didelis issukis sekmingai kirsti gilu Dubysos slenį ir tinkamai įsilieti į carines Rusijos gelezinkelį Kaisiadorys Liepoja Techniniai reikalavimai griezti maziausias kreives spindulys 300 m nuolydis ne didesnis kaip 10 numatytas atstumas tarp stociu ir pralanku 7 km Trasa nuspresta tiesti buvusios Kauno gubernijos Raseiniu ir Siauliu apskrityse ji turejo eiti netoli strateginio vieskelio Tilze Siauliai dabartinis A12 Ryga Siauliai Taurage Kaliningradas ir kirsti jį Tu paciu metu rugsejo 14 d darbai prasidejo Lauksargiuose o rugsejo 18 d priesingoje puseje ties Mankiskiais prie Radviliskio Dirbo rusu belaisviai ir vietiniai gyventojai Begiu kelias buvo klojamas atsizvelgiant į reljefa t y apeinant kalvas pelkes upelius ir kt gamtines kliutis Daug pastangu pareikalavo tilto per Dubysa ties Lyduvenais įrengimas 7000 m apimties medienai suvezti reikejo daugiau laiko nei uztruko pati statyba Tiek statybines medziagos tiek įrankiai ir maistas statybininkams buvo tiekiami Lauksargiu Kelmes siauruku ir sandeliuojami Drupstu kaime o is ten gabenami į statybviete Netrukus Lyduvenuose iskilo 670 m ilgio ir 42 m aukscio Feldmarsalo Hindenburgo tiltas Sesiaaukstis polinis statinys ties zemes pavirsiumi buvo 21 m o siaurejanciame virsuje 5 5 m plocio 1916 m birzelio 20 d naujoji gelezinkelio linija buvo priimta eksploatuoti Jos ilgis sieke 124 5 km pastatyta 18 stociu ir pralanku nutiesta 175 gelezinkelio didziausias atstumas tarp stociu sieke 7 8 km Naujajame ruoze įrengtos sios stotys ir stoteles skliausteliuose kursyvu įrasyti dabartiniai pavadinimai Lauksargiai Pozerunai Taurage Juodpetriai Benotiske Batakiai Eidintai Lybiskiai Varlaukis Lipkiske Vidukle Kutninkai Sienlaukis Lyduvenai Tytuvenai Aukstiskiai Uzpelkiai Sidarai Polekele Ciuteliai Dvarninkai Jonaitiskiai Mankiskiai Minetose vietovese ant muriniu pamatu surestos tasytu mediniu rastu stoteles o bendras trasos ilgis sieke 124 4 km Senojoje atkarpoje veike stotys Lauksargiai Griezpelkiai Kamsciai Cullmen Jennen dabar Geniai Gudai Pavilkiai Pagegiai 1916 m lapkricio pradzioje Lauko gelezinkeliu tarnybos vada pulkininka Groenerį pakeites pulkininkas fon Olderhauzenas įsake visoje trasoje pakloti antra begiu pora o medinį Lyduvenu tilta pakeisti santvariniu ant betoniniu atramu Darbai prasidejo 1917 m sausio 17 d ir 1918 m geguzes 17 d naujasis tiltas jau buvo priimtas naudoti Tuo tarpu kituose ruozuose montuoti dvikelį nesiseke sie darbai taip ir nebuvo uzbaigti iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Is viso tiesiant naujajį gelezinkelį I pasaulinio karo metais dalyvavo 19 7 tukst zmoniu tarp ju 16 8 tukst vietiniu gyventoju ir belaisviu likusieji vokieciu specialistai ir apsauginiai Lauksargiu Silenu ruozo darbai buvo didziausi Lietuvos teritorijoje kuriuos įvykde vokieciu okupacine valdzia I pasaulinio karo metais 1919 m liepos 4 d Lietuvos vyriausybe pereme okupacines Vokietijos kariuomenes palikta gelezinkeliu tinkla Sankirta Mankiskiuose priskirta Silenu gelezinkelio stotelei nutiesta Kutiskiu jungiamoji linija Radviliskio link Pati trasa tarp Pagegiu ir Silenu istiesinta pastatytos naujos keleiviu aptarnavimo stotys Taurageje Varlaukyje Batakiuose ir kt 1930 m geguzes 1 d prasidejo tarptautinis susisiekimas traukiniai ja kursavo is Berlyno į Maskva per Daugpilį ir atgal Į Rytprusius vedanti gelezinkelio linija turejo didele karine reiksme Uzejus sovietams 1940 m pabaigoje Siauliu Pagegiu ruozo veze perkalta į sovietine Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 m atsitraukdama vokieciu kariuomene susprogdino Lyduvenu tilta taip tikedamasi sustabdyti Raudonosios armijos puolima Netrukus sioje vietoje iskilo medinis tiltas o 1948 1952 m buvo pastatytas gelzbetoninis SaltiniaiVikiteka Pagegiu Silenu gelezinkelis vaizdine ir garsine medziagaGeorg Grenz Der Kreis Pogegen 1919 1839 S 36 Archyvuota kopija 2021 02 28 is Wayback Machine projekto Streckeneroffnungen bahnstatistik de G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 96 Die Heeresfeldbahn Laugszargen Kielmy eisenbahn gumbinnen goldap de G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 96 G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 97 Gelezinkelis Taurages kraste kurjeris lt G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 160SaltiniaiBau der Vollbahn Laugszargen Radziwilischki Schaulen eisenbahn gumbinnen goldap de Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 06, 2025

    Nekropolis prie Kremliaus sienos

  • Liepa 07, 2025

    Nekilnojamasis turtas

  • Liepa 07, 2025

    Nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį

  • Liepa 06, 2025

    Nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį

  • Liepa 06, 2025

    Nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje