Lauksargių–Kelmės geležinkelis (vok. Heeresfeldbahn Laugszargen–Kielmy) – 600 mm pločio vėžės ir 78 km ilgio siaurasis geležinkelis, nutiestas ir eksploatuotas Pirmojo pasaulinio karo metais kaip vokiečių karinis lauko (vok. Heresfeldbahn) bėgių kelias tarp Lauksargių (Rytprūsiai) ir okupuotos Kelmės (Oberostas).
| Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys | Vokietijos imperija |
| Stočių skaičius | 18 |
| Miestai | Tauragė – Skaudvilė – Kelmė |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | siaurukas |
| Statybų pradžia | 1915 m. gegužės 4 d. |
| Atidarymas | 1915 m. liepos 11 d. |
| Uždarymas | Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 78 km |
| Vėžė | 600 mm vėžė |
Istorija
Statybos prasidėjo 1915 m. gegužės 4 d. Darbai vyko sparčiai, per dieną buvo nutiesiamas maždaug 1 km. Statyba buvo greita – klojiniai su bėgiais būdavo atvežami jau surinkti, karo belaisvių ir vietinių gyventojų darbo dėka formuotos sankasos, pylimai, statomi mediniai tiltai. Buvo skubama išnaudoti gana ramią 1915 m. vasaros pradžią, kai abi kovojančios pusės stiprino savo pajėgas. Tų pačių metų birželio 30 d. buvo nutiestas bėgių kelias iki trasos pusiaukelės prie Skaudvilės, kur buvo įrengta stotis, o liepos 11 d. geležinkelis jau buvo baigtas – pasiekta Kelmė.
Žiemą pakilus upių vandeniui, geležinkelis daugumoje vietų buvo sugadintas ir nebeatnaujintas. 1915 m. gruodžio 8–9 d. naktį potvynio metu atitrūkęs plaustas trenkėsi į tilto per Jūrą atramas, jas išmušė ir nuplukdė ant pylimų. Vandens lygis pakilo ir ledo lyčių srautas buvo toks intensyvus, kad statinio remontas tapo nebeįmanomu – geležinkelio trasa buvo perkelta į šoną ir nuo gruodžio 14 d. ėjo per kaimyninio vieškelio medinį tiltą. 1916 m. sausio 7 d. kilo dar vienas potvynis, ties Batakiais pridaręs kiek didesnių nuostolių: pakilusi Ančia čia visiškai nuplovė 3 m aukščio ir 120 m ilgio sankasą.
Antrojo pasaulinio karo metu šalia plačiojo geležinkelio ruožo Tauragė–Šiauliai 1944 m. vasario–birželio mėnesiais buvo eksploatuojamas vokiečių karinis lauko siaurukas „Venus“.
Ruožas
Tokio geležinkelio elementai (bėgiai su pritvirtintais pabėgiais) buvo paruošiami iš anksto gamykloje, tad statybvietėje lengvai ir greitai montuojami. Tačiau šio siauruko apatinei kelio daliai (sankasai) įrengti teko padėti nemažai pastangų: aukščiau nurodytoje trasoje turėjo būti pastatyta daugiau kaip 80 tiltų, tarp jų ir 9 m aukščio bei 155 m ilgio tiltas per Jūros upę.
Maždaug už 5 km į šiaurę nuo Lauksargių trasa kirto Ežeruonos upę, toje vietoje buvo nutiestas 100 m ilgio inžinerinis tiltas, kurio galines atramas dengė aukšti pylimai. Nuo šios vietos maršrutas ėjo palei vieškelį į Tauragę ir, mediniu tiltu pervažiavus Jūros upę, toliau buvo nukreiptas Skaudvilės link. Per gana trumpą laiką buvo nutiesta ir galutinė geležinkelio atkarpa į Kelmę.
Transportinės apkrovos geležinkelyje siekdavo 1500 tonų per dieną, iš pradžių – tik karinėms reikmėms. Vėliau juo buvo transportuojamos statybinės medžiagos plačiajam geležinkeliui Lauksargiai–Šilėnai tiesti.
Ruožo stotys ir stotelės:
- Lauksargiai (Laugszargen)
- Kalpokai (Kolpaki),
- Tauragė (Tauroggen),
- Joniškė (Janischki),
- Juodpetriai (Judpetry),
- Paegluonys (Poeglonie),
- Batakiai (Botoki),
- Norkiškė (Norkischki),
- Skaudvilė (Skaudwile),
- Ivangėnai (Iwongiany),
- Žemygala (Zemigola),
- Nemakščiai (Niemokschti),
- Milžavėnai (Milzowjany),
- Lendrės (Lendry),
- Elenava (Helonowo),
- Drupstai (Drubsty), čia buvo sandėliuojamos Lyduvėnų tilto statybai skirtos medžiagos;
- Šakaliai (Schakole),
- Kelmė (Kielmy), pastatyta apie Kelmės linų perdirbimo fabriko teritoriją; iki jos per Vilbėno upelį buvo įrengtas pylimas bėgiams.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis, Kas yra Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis? Ką reiškia Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis?