Pijus V lot Pius V gimė kaip Antonio Michele Ghislieri 1504 m sausio 17 mirė 1572 m gegužės 1 d popiežius nuo 1566 m sau
Popiežius Pijus V

Pijus V (lot. Pius V; gimė kaip Antonio Michele Ghislieri) 1504 m. sausio 17 – mirė 1572 m. gegužės 1 d.) – popiežius nuo 1566 m. sausio 7 d. iki mirties. Katalikų bažnyčios šventasis (1712 m.).
- Šis straipsnis apie Popiežių Pijų V. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje .
Pijus V lot. Pius V | |
---|---|
225-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | it. Antonio Michele Ghislieri |
Gimė | 1504 m. sausio 17 d. Bosco Marengo, Italija |
Mirė | 1572 m. gegužės 21 d. (68 metai) |
Palaidotas (-a) | Roma |
Tautybė | italas |
Pijaus V herbas | |
225-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1566 sausio 7 |
Baigė | 1572 gegužės 1 |
Pirmtakas | Pijus IV |
Įpėdinis | Grigalius XIII |
Vikiteka | Pijus V |
Biografija
Nuo 1518 m. – būdamas keturiolikos metų – tapo dominikonu. Studijavo Genujoje. 1528 m. įšventintas kunigu. Dėstė filosofiją ir teologiją Pavijoje. Lombardijos provincijos dominikonų provincijolas. Nuo 1550 m. Romos inkvizicijos generalinis komisaras. Nuo 1556 m. Sutri ir Nepi vyskupas. 1557 m. paskirtas kardinolu. Nuo 1558 m. Bažnyčios didysis inkvizitorius. 1560 m. tapo Mondovi vyskupu. 1566 m. išrinkus A. M. Ghislieri popiežiumi, jis ir toliau dėvėjo baltą dominikono abitą. Po jo visi popiežiai ėmė dėvėti baltą sutaną. Išleido Tridento susirinkimo reikalavimus atitinkantį Romos katekizmą, Romos brevijorių ir Romos mišiolą. Patvirtino ir dabar galiojančią maldos Sveika, Marija formą. 1566 m. bule Sanctissimus uždraudė vakarais aukoti Šv. Mišias, o draudimas galutinai buvo atšauktas tik po Antrojo pasaulinio karo 1957 m. 1567 m. teologą ir filosofą Tomą Akvinietį paskelbė Bažnyčios mokytoju. Pareikalavo, kad kunigai reziduotų paskyrimo vietose ir steigti kunigų seminarijas. Stiprino inkviziciją, kovojo su nepotizmu ir simonija. Aktyviai veikė tarptautiniuose santykiuose. Nepripažino 1570 m. Prancūzijoje sudarytos religinės taikos tarp katalikų ir hugenotų. Tais pat metais ekskomunikavo Anglijos karalienę Elžbietą I, tuo paneigdamas jos teisę paveldėti Anglijos karūną. Tai buvo paskutinis toks popiežiaus poelgis pasaulietinių valdovų atžvilgiu. Kartu su Ispanija ir Venecija subūrė Šventąją lygą kovai su Osmanų imperija. Po Šventosios lygos pergalės Lepanto mūšyje įvedė Marijos nugalėtojos šventę. Palaidotas Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje.
Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
---|---|---|
Pirmtakas Popiežius Pijus IV | Popiežius Pijus V 1566-1572 | Įpėdinis Popiežius Grigalius XIII |
Nuorodos
- Sąrašas:Popiežiai
Šaltiniai
- Algirdas Jurevičius. Pijus V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 220 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Popiežius Pijus V, Kas yra Popiežius Pijus V? Ką reiškia Popiežius Pijus V?
Pijus V lot Pius V gime kaip Antonio Michele Ghislieri 1504 m sausio 17 mire 1572 m geguzes 1 d popiezius nuo 1566 m sausio 7 d iki mirties Kataliku baznycios sventasis 1712 m Sis straipsnis apie Popieziu Piju V Apie kitus popiezius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiezius Pijus Apie asmenis turincius varda Pijus skaitykite straipsnyje Pijus V lot Pius V225 asis PopieziusGimimo vardas it Antonio Michele GhislieriGime 1504 m sausio 17 d Bosco Marengo ItalijaMire 1572 m geguzes 21 d 68 metai Palaidotas a RomaTautybe italasPijaus V herbas225 asis PopieziusIsrinktas 1566 sausio 7Baige 1572 geguzes 1Pirmtakas Pijus IVĮpedinis Grigalius XIIIVikiteka Pijus VBiografijaNuo 1518 m budamas keturiolikos metu tapo dominikonu Studijavo Genujoje 1528 m įsventintas kunigu Deste filosofija ir teologija Pavijoje Lombardijos provincijos dominikonu provincijolas Nuo 1550 m Romos inkvizicijos generalinis komisaras Nuo 1556 m Sutri ir Nepi vyskupas 1557 m paskirtas kardinolu Nuo 1558 m Baznycios didysis inkvizitorius 1560 m tapo Mondovi vyskupu 1566 m isrinkus A M Ghislieri popieziumi jis ir toliau devejo balta dominikono abita Po jo visi popieziai eme deveti balta sutana Isleido Tridento susirinkimo reikalavimus atitinkantį Romos katekizma Romos brevijoriu ir Romos misiola Patvirtino ir dabar galiojancia maldos Sveika Marija forma 1566 m bule Sanctissimus uzdraude vakarais aukoti Sv Misias o draudimas galutinai buvo atsauktas tik po Antrojo pasaulinio karo 1957 m 1567 m teologa ir filosofa Toma Akvinietį paskelbe Baznycios mokytoju Pareikalavo kad kunigai reziduotu paskyrimo vietose ir steigti kunigu seminarijas Stiprino inkvizicija kovojo su nepotizmu ir simonija Aktyviai veike tarptautiniuose santykiuose Nepripazino 1570 m Prancuzijoje sudarytos religines taikos tarp kataliku ir hugenotu Tais pat metais ekskomunikavo Anglijos karaliene Elzbieta I tuo paneigdamas jos teise paveldeti Anglijos karuna Tai buvo paskutinis toks popieziaus poelgis pasaulietiniu valdovu atzvilgiu Kartu su Ispanija ir Venecija subure Sventaja lyga kovai su Osmanu imperija Po Sventosios lygos pergales Lepanto musyje įvede Marijos nugaletojos svente Palaidotas Romos Svc Mergeles Marijos bazilikoje Romos kataliku baznycios vadovaiPirmtakas Popiezius Pijus IV Popiezius Pijus V 1566 1572 Įpedinis Popiezius Grigalius XIIINuorodosSarasas PopieziaiSaltiniaiAlgirdas Jurevicius Pijus V Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 220 psl