Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pjeras Piuvi de ŠavanasPjeras Piuvi de Šavanas 1882 metaisGimė 1824 m gruodžio 14 d LionasMirė 1898 m spalio 24 d 73 met
Pjeras Piuvi de Šavanas
| Pjeras Piuvi de Šavanas | |
|---|---|
| Pjeras Piuvi de Šavanas 1882 metais | |
| Gimė | 1824 m. gruodžio 14 d. Lionas |
| Mirė | 1898 m. spalio 24 d. (73 metai) Paryžius |
| Palaidotas (-a) | Neji prie Senos |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | dailininkas |
| Vikiteka | Pierre Puvis de Chavannes |
Pjeras Piuvi de Šavanas (pranc. Pierre Puvis de Chavannes, 1824−1898 m.) – XIX a. prancūzų tapytojas, artimas neoromantikams, simbolistams.
Biografija
Pjeras Piuvi de Šavanas gimė 1824 m. gruodžio 14 d. Lione. Jis buvo jauniausias iš keturių pasiturinčio kalnakasybos inžinieriaus vaikų ir iš pradžių mokėsi inžinerijos Lione, po to − Paryžiuje. Mokslų metu susirgo ir per studijų pertrauką lankėsi Italijoje, kurioje susidomėjo tapyba. 1844 m. grįžęs į Paryžių P. Piuvi de Šavanas pradėjo mokytis tapybos. Jo mokytojais buvo klasicistas Henris Šeferis, romantinis tapytojas Eženas Delakrua ir akademistas Tomas Kutiūras. P. Piuvi de Šavano brandusis stilius vienijo E. Delakrua emociškumą su T. Kutiūro klasicizmu. Kartu dailininkas pripildydavo savo paveikslus religinės simbolikos, kas jo dailę išskyrė iš to meto prancūzų saloninio meno. 1848 m. dailininkas antrą kartą lankėsi Italijoje, susidomėjo freskos technika. 1850 m. jo paveikslas „Miręs Kristus“ buvo priimtas į oficialų Paryžiaus saloną, tačiau tuo metu Prancūzijos dailėje pradėjo įsigalėti realistinė tapyba ir P. Piuvi de Šavano polinkis į romantizmą nesulaukė didelio dėmesio. Kitą kartą jis į Saloną buvo priimtas tik 1859 m. Įkvėptas renesanso freskų P. Piuvi de Šavanas pradėjo gerbti tykius, ramius amžininko K. Koro peizažus.
1854−1855 m. P. Piuvi de Šavanas pradėjo kurti monumentalių dekoracijų projektus savo giminės namui. 1859 m. vienos iš šių dekoracijų padidintą variantą „Grįžimas iš medžioklės“ Paryžiaus salone pagyrė . Dailininkas buvo paskatintas kurti didelių matmenų sieninio dekoro paveikslus ir 1861 m. už juos laimėjo antros klasės medalį Paryžiaus salone. Vėliau dailininkas gavo užsakymų sieninei tapybai naujuose Amjeno ir Marselio muziejuose, Hôtel Vignon Paryžiuje. 1868 m. susipažino su Berta Morizo ir per ją − su E. Manė. 1870−71 m. prancūzų-prūsų karo metu tarnavo nacionalinėje gvardijoje. Po to kūrė tapybą Puatjė rotušei (1872−1875), Liono naujam muziejui (1883−1886), Ruano naujam muziejui (1890−1891), Paryžiaus rotušei (1891−1894), Bostono (JAV) viešajai bibliotekai (1894−1896). Jis sukūrė monumentalių kūrinių Paryžiaus Panteone ir Sorbonoje. Savo sieninėje tapyboje dailininkas naudojo klasikinės kompozicijos struktūras, pabrėžė dekoratyvumą, įtraukė alegorinių motyvų, šių kūrinių veikėjai pavaizduoti plokščiais, be šviesos-šešėlių modeliavimo. Siekdamas populiarumo dailininkas kurdavo sieninių paveikslų mažesnes versijas. Jis iš viso nutapė apie 370 kūrinių, iš kurių 200 buvo sieniniai ar su sienine tapybą susiję paveikslai ir 140 − savarankiški molbertiniai.
Dailininkas gyvenimo metu pasiekė tarptautinio žinomumo ir šlovės tėvynėje. 1867 m. apdovanotas Garbės legiono ševaljė ordinu, 1889 m. pakeltas į komandorus. Jis 1890 m. buvo Nacionalinės dailės draugijos vienas iš steigėjų ir prezidentas. 1895 m. bankete, skirtame dailininko 70-mečiui, dalyvavo 600 svečių, pirmininkavo Ogiustas Rodenas. P. Piuvi de Šavano dailę vertino Žoržas Sera, Polis Gogenas, Šarlis Bodleras. Jo dailės buvo paveikti nabiai, Ferdinandas Hodleris, Pablas Pikasas. 1897 m. dailininkas vedė savo ilgametę draugę Marie Cantacuzène (mirusi 1898 m.). Pjeras Piuvi de Šavanas mirė 1898 m. spalio 24 d. Paryžiuje, palaidotas Neji prie Senos kapinėse. Garsiausiu jo paveikslu minimas „Vargšas žvejas“ (1881, Orsė muziejus).
Darbų galerija
- P. Piuvi de Šavano kūriniai chronologine tvarka
- „Vyno spaudimas“, 1865 m.
- „Fantazija“, 1866 m.
- „Karas“, 1867 m.
- „Viltis“, 1872 m.
- „Šv. Ženevjeva maldoje“, 1872−74 m.
- „Jaunos merginos prie jūros“, 1879 m.
- „Vargšas žvejas“, 1881 m.
- „Piemens daina“, 1891 m.
Šaltiniai
- Russell T. Clement. Four French Symbolists. Greenwood Publishing Group, 1996, p. 31-50
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pjeras Piuvi de Šavanas, Kas yra Pjeras Piuvi de Šavanas? Ką reiškia Pjeras Piuvi de Šavanas?
Pjeras Piuvi de SavanasPjeras Piuvi de Savanas 1882 metaisGime 1824 m gruodzio 14 d LionasMire 1898 m spalio 24 d 73 metai ParyziusPalaidotas a Neji prie SenosTautybe prancuzasVeikla dailininkasVikiteka Pierre Puvis de Chavannes Pjeras Piuvi de Savanas pranc Pierre Puvis de Chavannes 1824 1898 m XIX a prancuzu tapytojas artimas neoromantikams simbolistams BiografijaPjeras Piuvi de Savanas gime 1824 m gruodzio 14 d Lione Jis buvo jauniausias is keturiu pasiturincio kalnakasybos inzinieriaus vaiku ir is pradziu mokesi inzinerijos Lione po to Paryziuje Mokslu metu susirgo ir per studiju pertrauka lankesi Italijoje kurioje susidomejo tapyba 1844 m grįzes į Paryziu P Piuvi de Savanas pradejo mokytis tapybos Jo mokytojais buvo klasicistas Henris Seferis romantinis tapytojas Ezenas Delakrua ir akademistas Tomas Kutiuras P Piuvi de Savano brandusis stilius vienijo E Delakrua emociskuma su T Kutiuro klasicizmu Kartu dailininkas pripildydavo savo paveikslus religines simbolikos kas jo daile isskyre is to meto prancuzu saloninio meno 1848 m dailininkas antra karta lankesi Italijoje susidomejo freskos technika 1850 m jo paveikslas Mires Kristus buvo priimtas į oficialu Paryziaus salona taciau tuo metu Prancuzijos daileje pradejo įsigaleti realistine tapyba ir P Piuvi de Savano polinkis į romantizma nesulauke didelio demesio Kita karta jis į Salona buvo priimtas tik 1859 m Įkveptas renesanso fresku P Piuvi de Savanas pradejo gerbti tykius ramius amzininko K Koro peizazus 1854 1855 m P Piuvi de Savanas pradejo kurti monumentaliu dekoraciju projektus savo gimines namui 1859 m vienos is siu dekoraciju padidinta varianta Grįzimas is medziokles Paryziaus salone pagyre Dailininkas buvo paskatintas kurti dideliu matmenu sieninio dekoro paveikslus ir 1861 m uz juos laimejo antros klases medalį Paryziaus salone Veliau dailininkas gavo uzsakymu sieninei tapybai naujuose Amjeno ir Marselio muziejuose Hotel Vignon Paryziuje 1868 m susipazino su Berta Morizo ir per ja su E Mane 1870 71 m prancuzu prusu karo metu tarnavo nacionalineje gvardijoje Po to kure tapyba Puatje rotusei 1872 1875 Liono naujam muziejui 1883 1886 Ruano naujam muziejui 1890 1891 Paryziaus rotusei 1891 1894 Bostono JAV viesajai bibliotekai 1894 1896 Jis sukure monumentaliu kuriniu Paryziaus Panteone ir Sorbonoje Savo sienineje tapyboje dailininkas naudojo klasikines kompozicijos strukturas pabreze dekoratyvuma įtrauke alegoriniu motyvu siu kuriniu veikejai pavaizduoti ploksciais be sviesos seseliu modeliavimo Siekdamas populiarumo dailininkas kurdavo sieniniu paveikslu mazesnes versijas Jis is viso nutape apie 370 kuriniu is kuriu 200 buvo sieniniai ar su sienine tapyba susije paveikslai ir 140 savarankiski molbertiniai Dailininkas gyvenimo metu pasieke tarptautinio zinomumo ir sloves tevyneje 1867 m apdovanotas Garbes legiono sevalje ordinu 1889 m pakeltas į komandorus Jis 1890 m buvo Nacionalines dailes draugijos vienas is steigeju ir prezidentas 1895 m bankete skirtame dailininko 70 meciui dalyvavo 600 sveciu pirmininkavo Ogiustas Rodenas P Piuvi de Savano daile vertino Zorzas Sera Polis Gogenas Sarlis Bodleras Jo dailes buvo paveikti nabiai Ferdinandas Hodleris Pablas Pikasas 1897 m dailininkas vede savo ilgamete drauge Marie Cantacuzene mirusi 1898 m Pjeras Piuvi de Savanas mire 1898 m spalio 24 d Paryziuje palaidotas Neji prie Senos kapinese Garsiausiu jo paveikslu minimas Vargsas zvejas 1881 Orse muziejus Darbu galerijaP Piuvi de Savano kuriniai chronologine tvarka Vyno spaudimas 1865 m Fantazija 1866 m Karas 1867 m Viltis 1872 m Sv Zenevjeva maldoje 1872 74 m Jaunos merginos prie juros 1879 m Vargsas zvejas 1881 m Piemens daina 1891 m SaltiniaiVikiteka Pierre Puvis de Chavannes vaizdine ir garsine medziagaRussell T Clement Four French Symbolists Greenwood Publishing Group 1996 p 31 50 Encyclopaedia Britannica