Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ferdinandas HodlerisF Hodlerio Autoportretas 1912 m Gimė 1853 m kovo 14 d BernasMirė 1918 m gegužės 20 d 65 metai Ženeva
Ferdinandas Hodleris
| Ferdinandas Hodleris | |
|---|---|
| F. Hodlerio „Autoportretas“, 1912 m. | |
| Gimė | 1853 m. kovo 14 d. Bernas |
| Mirė | 1918 m. gegužės 20 d. (65 metai) Ženeva |
| Tautybė | šveicaras |
| Veikla | XIX a. pb. simbolizmo dailininkas |
| Vikiteka | Ferdinand Hodler |
Ferdinandas Hodleris (vok. Ferdinand Hodler, 1853−1918 m.) – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Šveicarijos dailininkas-simbolistas.
Biografija
Ferdinandas Hodleris gimė 1853 m. kovo 14 d. Berne (Šveicarija) skurdžioje šeimoje. Jis buvo vyriausias vaikas iš šešių staliaus Žano ir iš valstiečių kilusios Margaritos šeimoje. Dar iki Ferdinandui sukako 8 metai, dėl tuberkuliozės mirė jo tėvas ir du broliai. Motina ištekėjo už tapytojo, tačiau 1867 m. irgi mirė nuo tuberkuliozės, kaip ir visi kiti šeimos nariai, Ferdinandas liko našlaičiu. Jis buvo apmokytas tapybos patėvio, bei buvo išsiųstas į Tuną, kur mokėsi pas tapytoją Ferdinand Sommer. Pirmieji F. Hodlerio paveikslai buvo peizažai, kuriuos jis pardavinėjo turistams. 1871 m., būdamas 18 metų, jis persikėlė į Ženevą pasiryžęs tapti profesionaliu dailininku. 1873 m. pradėjo lankyti Ženevos dailės mokyklą. Jo talentas buvo pastebėtas piešimo mokytojo Barthélemy Menn, pas kurį Ferdinandas mokėsi 5 metus. 1875 m. jis lankėsi Bazelyje, kur studijavo Hanso Holbeino paveikslus, ypač „Miręs Kristus kape“. 1878 m. jis lankėsi Madride, kur susipažino su Diego Velaskeso ir Fransisko Gojos paveikslais. Po grįžimo į Šveicariją jis tapė portretus. 1884 m. sutiko Augustine Dupin, kuri tapo jo drauge ir modeliu. Poros sūnus Hektoras Hodleris, vėliau reikšmingas esperantininkas, gimė 1887 m. Dailininkas įsiliejo į Ženevos kultūrinę aplinką, 1885 m. įvyko jo pirmoji personalinė paroda Ženevoje, 1887 m. − Berne.
Tarp 1889 ir 1891 m. F. Hodleris buvo vedęs Bertha Stucki, kurią jis pavaizdavo paveiksle „Poezija“ (1897). Dailininkas išgarsėjo 1890 m. paveikslu „Naktis“, kuris žymėjo žymų dailininko posūkį iš portretinės ir natūralistinės į abstraktyvesnę, ritminių ir pasikartojančių linijų, spalvų, plokščių ir stilizuotų figūrų tapybą, kurią dailininkas pats vadino „paralelizmu“. Paveikslo centre dailininkas pavaizdavo save, netikėtai pažadintą giltinės. Kitos figūros paveiksle − paties dailininko ir dviejų jo draugių, Augustine Dupin ir Bertha Stucki. Paveikslas sukėlė skandalą ir nebuvo priimtas eksponuoti Ženevoje. Dailininkas jį pademonstravo privačiai ir eksponavo Paryžiuje. Vėliau dailininkas pradėjo garsėti vienu iš pirmaujančių to meto simbolistinių Europos tapytojų, ypač vokiškai kalbančiose šalyse, vienoje gretoje su E. Munku ir G. Klimtu. Jis pradėjo gauti viešųjų užsakymų Šveicarijos istorijos temomis, vienas iš tokių − „Atsitraukimas nuo Marinjano“ Šveicarijos nacionaliniame muziejuje Ciuriche. 1900 m. F. Hodleris buvo apdovanotas aukso medaliu Pasaulinėje parodoje Paryžiuje už paveikslą „Naktis“ ir kitus simbolistinius kūrinius. 1904 m. jo 31 paveikslų išstatymas tapo reikšmingiausiu įvykiu Vienos secesijos tarptautinėje parodoje. F. Hodlerio dailė įtakojo ekspresionistus, gali būti laikoma art nouveau dalimi. 1908 m. dailininkas sutiko Valentine Godé-Darel, kuri buvo jo drauge iki savo mirties 1915 m. nuo vėžio. Paskutinius jos gyvenimo metus dailininkas budėjo prie sergančios draugės lovos ir fiksavo ją piešiniais. Šis įvykis labai paveikė tapytoją, jis sukūrė apie 20 savo autoportretų. Dailininkas gavo užsakymų dekoruoti viešąsias erdves Jenos universitete, Hanoverio rotušėje, Ciuricho dailės muziejuje ir Ciuricho universitete. 1915 m. dirbo ties užsakytu paveikslu „Mūšis prie Mora“, kuris turėjo kaboti priešais „Atsitraukimą nuo Marinjano“ Šveicarijos nacionaliniame muziejuje. Dailininkas sukūrė pjovėjo ir medkirčio figūrų dizainus Šveicarijos banko išleistiems frankų banknotams.
Gyvenimo pabaigoje dėl prastėjančios sveikatos F. Hodlerį kamavo mintis apie savižudybę. Dailininkas mirė 1918 m. gegužės 20 d. Ženevoje palikdamas grupę nebaigtų miesto peizažų. Vokiškai kalbančiose šalyse jis laikomas vienu iš moderniojo meno pradininkų.
Darbų galerija
- F. Hodlerio kūriniai chronologine tvarka
- „Vaikas su puodeliu“, 1889 m., privatus rinkinys
- „Naktis“, 1890 m., Berno dailės muziejus
- „Kaštonų alėja prie Biberisto“, 1898 m., privatus rinkinys
- „Tiesa II“, 1903 m., Ciuricho dailės galerija
- „Miško upokšnis prie Leisingeno“, 1904 m., Ciuricho dailės galerija
- „Ženevos ežeras“, 1905 m., Bazelio dailės muziejus
- „Diena III“, 1910 m., Liucernos dailės muziejus
- „Valentine Godé-Darel ligonio lovoje“, 1914 m., Zoloturno dailės muziejus
Šaltiniai
- Ian Chilvers. The Oxford Dictionary of Art. Oxford University Press, 2004, p. 341-342
- Leo Schelbert. Historical Dictionary of Switzerland. Rowman & Littlefield, 2014, p. 179
- Maria Tsaneva. Ferdinand Hodler: 162 Paintings. Lulu Press, Inc, 2014, FW.
- Orsė muziejaus informacija Archyvuota kopija 2016-08-20 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ferdinandas Hodleris, Kas yra Ferdinandas Hodleris? Ką reiškia Ferdinandas Hodleris?
Ferdinandas HodlerisF Hodlerio Autoportretas 1912 m Gime 1853 m kovo 14 d BernasMire 1918 m geguzes 20 d 65 metai ZenevaTautybe sveicarasVeikla XIX a pb simbolizmo dailininkasVikiteka Ferdinand Hodler Ferdinandas Hodleris vok Ferdinand Hodler 1853 1918 m XIX a pabaigos ir XX a pradzios Sveicarijos dailininkas simbolistas BiografijaFerdinandas Hodleris gime 1853 m kovo 14 d Berne Sveicarija skurdzioje seimoje Jis buvo vyriausias vaikas is sesiu staliaus Zano ir is valstieciu kilusios Margaritos seimoje Dar iki Ferdinandui sukako 8 metai del tuberkuliozes mire jo tevas ir du broliai Motina istekejo uz tapytojo taciau 1867 m irgi mire nuo tuberkuliozes kaip ir visi kiti seimos nariai Ferdinandas liko naslaiciu Jis buvo apmokytas tapybos patevio bei buvo issiustas į Tuna kur mokesi pas tapytoja Ferdinand Sommer Pirmieji F Hodlerio paveikslai buvo peizazai kuriuos jis pardavinejo turistams 1871 m budamas 18 metu jis persikele į Zeneva pasiryzes tapti profesionaliu dailininku 1873 m pradejo lankyti Zenevos dailes mokykla Jo talentas buvo pastebetas piesimo mokytojo Barthelemy Menn pas kurį Ferdinandas mokesi 5 metus 1875 m jis lankesi Bazelyje kur studijavo Hanso Holbeino paveikslus ypac Mires Kristus kape 1878 m jis lankesi Madride kur susipazino su Diego Velaskeso ir Fransisko Gojos paveikslais Po grįzimo į Sveicarija jis tape portretus 1884 m sutiko Augustine Dupin kuri tapo jo drauge ir modeliu Poros sunus Hektoras Hodleris veliau reiksmingas esperantininkas gime 1887 m Dailininkas įsiliejo į Zenevos kulturine aplinka 1885 m įvyko jo pirmoji personaline paroda Zenevoje 1887 m Berne Tarp 1889 ir 1891 m F Hodleris buvo vedes Bertha Stucki kuria jis pavaizdavo paveiksle Poezija 1897 Dailininkas isgarsejo 1890 m paveikslu Naktis kuris zymejo zymu dailininko posukį is portretines ir naturalistines į abstraktyvesne ritminiu ir pasikartojanciu liniju spalvu ploksciu ir stilizuotu figuru tapyba kuria dailininkas pats vadino paralelizmu Paveikslo centre dailininkas pavaizdavo save netiketai pazadinta giltines Kitos figuros paveiksle paties dailininko ir dvieju jo draugiu Augustine Dupin ir Bertha Stucki Paveikslas sukele skandala ir nebuvo priimtas eksponuoti Zenevoje Dailininkas jį pademonstravo privaciai ir eksponavo Paryziuje Veliau dailininkas pradejo garseti vienu is pirmaujanciu to meto simbolistiniu Europos tapytoju ypac vokiskai kalbanciose salyse vienoje gretoje su E Munku ir G Klimtu Jis pradejo gauti viesuju uzsakymu Sveicarijos istorijos temomis vienas is tokiu Atsitraukimas nuo Marinjano Sveicarijos nacionaliniame muziejuje Ciuriche 1900 m F Hodleris buvo apdovanotas aukso medaliu Pasaulineje parodoje Paryziuje uz paveiksla Naktis ir kitus simbolistinius kurinius 1904 m jo 31 paveikslu isstatymas tapo reiksmingiausiu įvykiu Vienos secesijos tarptautineje parodoje F Hodlerio daile įtakojo ekspresionistus gali buti laikoma art nouveau dalimi 1908 m dailininkas sutiko Valentine Gode Darel kuri buvo jo drauge iki savo mirties 1915 m nuo vezio Paskutinius jos gyvenimo metus dailininkas budejo prie sergancios drauges lovos ir fiksavo ja piesiniais Sis įvykis labai paveike tapytoja jis sukure apie 20 savo autoportretu Dailininkas gavo uzsakymu dekoruoti viesasias erdves Jenos universitete Hanoverio rotuseje Ciuricho dailes muziejuje ir Ciuricho universitete 1915 m dirbo ties uzsakytu paveikslu Musis prie Mora kuris turejo kaboti priesais Atsitraukima nuo Marinjano Sveicarijos nacionaliniame muziejuje Dailininkas sukure pjovejo ir medkircio figuru dizainus Sveicarijos banko isleistiems franku banknotams Gyvenimo pabaigoje del prastejancios sveikatos F Hodlerį kamavo mintis apie savizudybe Dailininkas mire 1918 m geguzes 20 d Zenevoje palikdamas grupe nebaigtu miesto peizazu Vokiskai kalbanciose salyse jis laikomas vienu is moderniojo meno pradininku Darbu galerijaF Hodlerio kuriniai chronologine tvarka Vaikas su puodeliu 1889 m privatus rinkinys Naktis 1890 m Berno dailes muziejus Kastonu aleja prie Biberisto 1898 m privatus rinkinys Tiesa II 1903 m Ciuricho dailes galerija Misko upoksnis prie Leisingeno 1904 m Ciuricho dailes galerija Zenevos ezeras 1905 m Bazelio dailes muziejus Diena III 1910 m Liucernos dailes muziejus Valentine Gode Darel ligonio lovoje 1914 m Zoloturno dailes muziejusSaltiniaiVikiteka Ferdinand Hodler vaizdine ir garsine medziagaIan Chilvers The Oxford Dictionary of Art Oxford University Press 2004 p 341 342 Leo Schelbert Historical Dictionary of Switzerland Rowman amp Littlefield 2014 p 179 Maria Tsaneva Ferdinand Hodler 162 Paintings Lulu Press Inc 2014 FW Orse muziejaus informacija Archyvuota kopija 2016 08 20 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Britannica