1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas

1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas
1-aojo LDK didžiojo etmono pėstininkų pulko karininkas ir šaulys, 1775 m.
Veikė	1717–1795
Valstybė	Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Rūšis	Pėstininkų pulkas
Būstinė	Barysavas (1777 m.), Slanimas (1783–1792 m.), Ukmergė (nuo 1792 m. gruodžio).
Mūšiai	Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.) Saločių mūšis (1794 m. liepos 29 d.) Vilniaus mūšis (1794 m. rugpjūčio 11 d.).

1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas - kitaip Pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiosios buožės (didžiojo etmono) pėstininkų pulkas (lenk. 1 Regiment Pieszy Buławy Wielkiej Litewskiej) – Abiejų Tautų Respublikos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pėstininkų dalinys, pulkas, egzistavęs 1717–1795 m.

Pirmasis pėstininkų pulkas pulkas buvo taktinis vienetas, sudarytas iš kelių pėstininkų kuopų – atitiko vėlesnį pėstininkų pulką. Pulko pavadinimas atspindėjo faktą, kad jo šefu (formaliu vadu) visada buvo Lietuvos Didysis etmonas.

Nuo 1717 m. vadintas Didžiojo Lietuvos etmono pėstininkų pulku, apie 1766 m. – Didžiosios buožės pėstininkų pulku, 1776 m. pervadintas 1-uoju grenadierių pulku ir, tais pačiais metais, – 1-uoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiosios (etmono) buožės pėstininkų pulku.

Pulko kariai

Pirmasis pėstininkų pulkas buvo vadinamas LDK didžiojo etmono (didžiosios buožės – lenk. Bulawa Wielka Litewska) pulku. Jam iki 1793 m. formaliai vadovavo (šefavo) Lietuvos didieji etmonai. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Pulko viršininkai turėjo teisę kelti (lenk. fortragowat, apytikslis vertimas – stiprinti) pulko karininkų laipsnius. Faktiškai pulkui paprastai vadovavo pulkininko laipsnį turėjęs karininkas.

1-asis Didžiosios buožės pėstininkų pulkas buvo suformuotas 1775 m., reorganizavus (pervedus į pėstininkus) Didžiosios buožės dragūnų pulką. Dažnai jis dar buvo vadinamas Didžiosios buožės grenadierių pulku.

Pulkas buvo padalintas į du batalionus, kiekviename po keturias kuopas. 1776 m. pulko etatinė sudėtis buvo 220 karių (216 „galvų“ ir keturi vežikai). Remiantis 1776 m. etatu, naujai formuojamas pulkas turėjo gauti 320 naujų karių, tad bendra sudėtis būtų buvusi 540 kareivių. Pagal „kovo normą“ 1777 m., realus karių skaičius taip pat siekė 220 karių. Pulko struktūrą sudarė: pulko štabas, pulkininko kuopa, pulkininko pavaduotojo kuopa, majoro kuopa ir kapitono kuopa.

Ketverių metų seimo (1788–1792) reformos numatė armijos išplėtimą iki 100 000 karių. Pagal šį planą pulko sudėtis turėjo būti padidinta iki 2153. Vėliau planai buvo koreguoti – armijos dydis sumažintas iki 65 000. Šis, kaip ir vėlesni nauji planai, nebuvo įgyvendinti, tačiau pavyko išplėsti pulką iki aštuonių kuopų. Po Ketverių metų seimo reformų karininkų etatų skaičius pulke išaugo iki 21, įskaitant keturis antruosius leitenantus, du majorus ir adjutantus-leitenantus, tris kapitonus, penkis štabo kapitonus, aštuonis leitenantus, jaunesniuosius leitenantus ir vėliavininkus. Iš viso pulke (be šefo ir felčerio) buvo 39 karininkai. 1790 m. buvo sustiprintos keturios esamos kuopos, o 1792–1793 m. buvo suformuotos dar keturios naujos. 1792 m. rugsėjį planuota, kad pulkas turės 1440 karių, bet realiai jų buvo 922. 1792 m. gegužę pulkas buvo sustiprintas dar 240 karių. 1793 m. rugpjūtį karių skaičius buvo sumažintas iki 752, be to, pulke buvo dar 10 vežikų.

Pagal 1777 m. patvirtintus nuostatus, be pulko vado ir pulko gydytojo (lenk. regimentsfelczer), pulko štabą turėjo sudaryti šeši karininkai: pulkininkas, pulkininkas leitenantas (iš pradžių buvo du), majoras, pulko intendantas (lenk. regimentskwatermistrz), auditorius (karinis teisėjas) ir adjutantas. Intendantais ir revizoriais galėjo tapti kapitono laipsnį turėję karininkai. Kiekvienoje kuopoje turėjo būti trys karininkai: kuopos vadas - štabo kapitonas, leitenantas (lenk. porucznik) ir vėliavininkas (lenk. chorąży). Išimtis – majoro kuopa, kurioje turėjo būti tik du karininkai, be kapitono, bet praktiškai buvo po tris karininkus. Iš viso dalinyje, be vado ir pulko intendanto, turėjo būti po 17 karininkų.

1794 m. pulko struktūra buvo tokia:

• pulko štabas,
• šefo kuopa,
• pulkininko kuopa,
• pulkininko pavaduotojo kuopa,
• 1-ojo majoro kuopa,
• 2-ojo majoro kuopa,
• 1-ojo kapitono kuopa,
• 2-ojo kapitono kuopa,
• 3-iojo kapitono kuopa.

1792 m. kai Targovicos konfederacija perėmė Lietuvos kariuomenės kontrolę, pulke buvo 1440 etatų, iš kurių užpildyti buvo 922. 1794 m. balandį pulke buvo 798 etatai, iš kurių užpildyti buvo 752. Kitų šaltiniu teigimu 1793 m. rugpjūčio 1 d. pulke buvo 752 kariai, o 1794 m. balandžio 16 d. – 757 kariai.

Formalūs pulko vadai (šefai):

Didieji Lietuvos etmonai:

• Kunigaikštis Mykolas Servacijus Višnioveckis, 1735, (m. 1744)
• Kunigaikštis Mykolas Kazimieras Radvila „Žuvelė“, (m. 1762);
• Kunigaikštis Mykolas Juozapas Masalskis, (m. 1768);
• Kunigaikštis Mykolas Kazimieras Oginskis (1768–1793 m.);
• Simonas Martynas Kosakovskis (1793).

Pulkų vadai:

• generolas Sokol, (1717 m.)
• Kunigaikštis Radvila, pulkininkas, LDK kardinininkas (1754–1759)
• Generolas-leitenantas, Lietuvos vėliavininkas Stanislovas Ferdinandas Rževuskis, (1762)
• pulkininkas Askerka (1766 m)
• Juozapas Pacas (1776 m. rugsėjo 18 d.)
• Ignacijus Riminskis (1783 m. liepos 22 d.)
• Maravskis (1790)

Pulko uniforma

• Po 1776 metų: atvartai – balti, sagos – auksinės spalvos. Lietuvos pėstininkai dėvėjo žydros (chabro) spalvos rajtrokus.
• 1792 m. karo su Rusija metu pulko kariai nešiojo žalios spalvos uniformas su raudonais švarko atvartais, juodas kepures.
• Kosciuškos sukilimo metu: atvartai – oranžiniai, sagos – auksinės spalvos.

Dislokacijos vietos

• Borisovas (1777 m.),
• Slanimas (1783–1792 m.),
• Ukmergė (nuo 1792 m. gruodžio).

Mūšiai ir susirėmimai

Karinės kampanijos

Pulkas dalyvavo 1792 m. Rusijos–ATR kare (Gegužės 3-iosios Konstitucijos gynimo karas). Šio konflikto pradžioje pulke buvo 970 kareivių ir karininkų.

Pulkas taip pat dalyvavo 1794 m. kare su Rusija (T. Kosciučkos sukilime). Sukilimui pralaimėjus pulkas buvo išformuotas, dalis karininkų perėjo į Rusijos imperijos kariuomenę.

Mūšiai

• Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.),
• Saločių mūšis (1794 m. liepos 29 d.),
• Vilniaus mūšis (1794 m. rugpjūčio 11 d.).

Išnašos

1. Machynia, Mariusz, Srzednicki, Czesław (1998). Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota. Kraków: Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X.{{cite book}}: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (nuoroda), p. XI.
2. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 325
3. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 327.
4. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. XXI.
5. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 325-326.
6. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 326.
7. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 326.
8. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. XXIV.
9. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. XXVI.
10. Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy, Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy., p. 101.
11. Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831,  p. 33
12. Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831., p. 34.
13. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 328.
14. „Chabro“ – ryški žydra / mėlyna spalva, dažnai tapatinama su rugiagėlių žiedų atspalviu.
15. Rajtrokas – tuo metu įprastas karininko ar kareivio švarkas su ilgesniais skvernais, dažnai spalviškai išskiriantis pulką

Literatūra:

• Jan Czop. Barwa wojska Rzeczypispolitej obojganarodow w 18 wieku. Libra, 2009.
• Gembarzewski B. Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Warszawa, 1925.
• М. Грыгор’еў. Войска ВКЛ ад Сасаў да Касцюшкі (1765—1794). — Менск, 1994
• Linder, Karol, Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1960
• Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Kraków: Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe, 1999. ISBN 83-7188-239-4
• Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy, Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1987. ISBN 83-11-07090-3

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie 1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas, Kas yra 1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas? Ką reiškia 1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas?