Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie Lietuvos Respublikos kariuomenės likučių pagrindu SSRS laikais suformuotą Raudonosios Armijos šaulių
29 asis teritorinis šaulių korpusas
- Šis straipsnis apie Lietuvos Respublikos kariuomenės likučių pagrindu SSRS laikais suformuotą Raudonosios Armijos šaulių korpusą. Apie XVIII a. LDK kariuomenės dalinį skaitykite straipsnyje Lietuvos šaulių korpusas.
Raudonosios darbininkų ir valstiečių armijos 29-asis teritorinis šaulių korpusas (1-os formuotės) arba Raudonosios darbininkų ir valstiečių armijos Lietuviškasis nacionalinis korpusas – buv. Lietuvos liaudies kariuomenės pagrindu suformuota TSRS ginkluotųjų pajėgų 11-osios armijos (nuo 1941 m. liepos pr. – 22-osios armijos) sudėtinė dalis. Veikė nuo 1940 m. rugpjūčio 30 d. iki 1941 m. rugsėjo II pusės (iš tiesų – iki 1941 m. rugpjūčio pab.).
Formuotės
Buvo trys 29-ojo šaulių korpuso formuotės:
- Pirmoji formuotė: 1940 m. rugpjūčio 30 d. iki 1941 m. rugsėjo II pusė. Likučiai išformuoti.
- Antroji formuotė: 1943 m. vasario 27 d. – 1943 m. balandžio 24 d. Performuotas į 3-ajį gvardijos šaulių korpusą.
- Trečioji formuotė: nuo 1943 m. birželio 25 d. Veikiančioje armijoje buvo iki 1945 m. gegužės 9 d.
Lietuvos kariuomenės pertvarkymas į Raudonosios armijos korpusą
Vykdant TSRS gynybos liaudies komisaro 1940 m. rugpjūčio 17 d. direktyvinį nurodymą Nr. 0/2/105022 Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos Karinei tarybai, atskira LTSR kariuomenė, t. y. Lietuvos liaudies kariuomenė turėjo būti palikta vienerius metus, iki galutinio šios kariuomenės likvidavimo iš jos pašalinant visą „nelojalų elementą“. Rugpjūčio 17 d. nurodyme buvo pateikti ir būsimo 29-ojo teritorinio šaulių korpuso struktūros metmenys.
1940 m. rugpjūčio 30 d. LTSR Liaudies Komisarų Taryba nutarė „perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomenę į Raudonosios Armijos šaulių teritorinį korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karo Apygardos kariuomenės sudėtį“, t. y. iš esmės likviduoti buv. Lietuvos kariuomenę. Vykdant šį nutarimą, Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos žinion turėjo būti perduota visas buv. Lietuvos kariuomenės turtas ir visos buv. Lietuvos krašto apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos; Kauno karo mokykla turėjo būti pertvarkyta į Raudonosios armijos Vilniaus pėstininkų karo mokyklą, o karo komendantūros – į Pabaltijo ypatingajai karinei apygardai pavaldžius sovietinio pavyzdžio karinius komisariatus.
Oficialiai 29-asis teritorinis šaulių korpusas buvo įsteigtas Vyriausiosios likvidacinės komisijos (LTSR krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos liaudies kariuomenei likviduoti) pirmininko V. Vitkausko 1940 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu, kuris skelbė: „Remiantis Pabaltės Karo Apygardos Karinės Tarybos nutarimu, nuo š. m. rugpjūčio mėn. 30 d. Lietuvos Liaudies Kariuomenė performuojama į SSRS Raudonosios Armijos 29 šaulių teritorinį korpusą. Pagrindas: Pabaltės Karo Apygardos Karinės Tarybos 1940 m. rugpjūčio mėn. 30 d. raštas Nr. 00298/C“. Netrukus po šio įsakymo paskelbimo 29-asis šaulių korpusas perėmė didžiąją dalį Lietuvos liaudies kariuomenės ginkluotės bei turto (įskaitant 20 karo lėktuvų, 44 lengvuosius tankus ir 10 šarvuotųjų transporterių). Rugpjūčio – rugsėjo mėn. atleidus apie 500 Lietuvoje gimusių korpuso dalinių politinių vadovų (vad. „politrukų“), juos pakeitė kitose Raudonosios armijos dalyse parinkti politiniai vadovai; tuo pat metu apie 300 ne Lietuvoje gimusių asmenų buvo paskirti korpuso dalinių , o korpuso štabai ir kai kurie daliniai papildyti karininkais nelietuviais. Dalis korpuso karininkų ir civilių tarnautojų buvo išleisti į atsargą ar atleisti iš tarnybos Raudonojoje armijoje, o nenumatytos performuoti buv. Lietuvos kariuomenės valdybos, tarnybos, įstaigos ir įmonės – ilgainiui panaikintos.
29-ojo šaulių korpuso formavimas užtruko iki 1940 m. pabaigos. Korpuso divizijos buvo formuojamos iš pradžių Utenos, Biržų ir Zarasų apskrityse, vėliau daugiausia Vilniuje ir jo apylinkėse. Lietuvos okupacinei administracijai baiminantis lietuviškojo šaulių korpuso karininkų masinio „išėjimo pas vokiečius“, 1940 m. rugsėjį beveik visas korpusas buvo sutelktas LTSR rytiniame pakraštyje, t. y. atokiau nuo LTSR sienos su Vokietija. Korpuso ir jo divizijų štabai nuo tada buvo dislokuoti Vilniuje, dauguma korpuso dalinių – Vilniuje ir jo apylinkėse, kai kurie – Rokiškyje, Obeliuose, Kupiškyje, Švenčionėliuose ir Ukmergėje.
Korpuso struktūra
29-ąjį šaulių korpusą sudarė „korpuso dalys“ (tiesiogiai korpuso štabui pavaldūs daliniai; iš buv. Lietuvos kariuomenės aviacijos, ryšių bei kavalerijos dalinių, taip pat dalies artilerijos, karo technikos ir pėstininkų dalinių), 179-oji ir 184-oji šaulių divizijos.
Korpusą sudarė:
- :
- divizijos štabas
- 215-asis šaulių pulkas
- 234-asis šaulių pulkas
- 259-asis šaulių pulkas
- 618-asis lengvosios artilerijos pulkas
- 619-asis haubicų pulkas ir kt. daliniai
- 184-oji šaulių divizija:
- divizijos štabas
- 262-asis šaulių pulkas
- 294-asis šaulių pulkas
- 297-asis šaulių pulkas
- 616-asis lengvosios artilerijos pulkas
- 617-asis haubicų pulkas ir kt. daliniai korpuso vadovybė
- aviacijos eskadrilė - Tautinė eskadrilė
- 615-asis artilerijos pulkas
- 26-asis kavalerijos pulkas
- 473-asis atskirasis ryšių batalionas
- 306-asis atskirasis pionierių batalionas
- 600-oji lauko pašto stotis ir kt. korpuso daliniai
Po 1940 m. atlikto buvusios Lietuvos kariuomenės sumažinimo 1941 m. pr. joje, t. y., 29-ajame šaulių korpuse tarnavo apie 12 tūkst. kariškių – įskaitant kelis tūkst. korpuso dalinių karinių komisarų bei politvadovų; ~3 200 iš jų korpuso čekistai (NKVD ypatingųjų skyrių darbuotojai) laikė „politiškai nepatikimais“ ir 1941 m. pr. jau buvo numatę suimti.
Pirmosios represijos
Diegiama Raudonojoje armijoje galiojanti tvarka, blogos buities sąlygos, politinių vadovų veikla ir auklėjimo metodai kėlė lietuvių karių nepasitenkinimą, kuris buvo nuslopintas 1940 m. rudenį prasidėjusiais areštais. Iki 1941 m. pavasario suimta ir nuteista daugiau kaip 100 karių, kai kurie jų sušaudyti. 1941 m. balandžio mėn. buvo išformuotas 26-asis kavalerijos pulkas.
1941 m. gegužės mėn. korpuso dalys buvo išvestos į vasaros stovyklas: 179-asis šaulių divizija į Pabradės - Švenčionėlių poligoną, 184-asis šaulių divizija ir korpuso korpusinės dalys - į Varėnos poligoną. 1941 m. birželio 8-12 d. korpuso ir daugumos dalių vadai ir kai kurie aukštieji karininkai išsiųsti į tobulinimosi kursus Maskvos karo akademijoje. Juos pakeitė Raudonosios armijos karininkai, korpusą papildė ir eiliniai Raudonosios armijos kariai.
1941 m. birželio 14-16 d. suimta apie 320 karių, iš jų 253 karininkai ir išvežta į Norilską, nedidelė dalis į Rešiotus. 1941 m. birželio 28 d. suimta ir išvežta į Norilską dar 14 tobulinimosi kursuose buvusių artilerijos karininkų.
Karo pradžioje
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos įsiveržimui į Sovietų Sąjungą, kitą dieną buvo pradėta prievartinė korpuso evakuacija į Rusiją, tačiau ją sužlugdė lietuvių karių sukilimas. Iš Raudonosios armijos pasitraukė beveik visos 29-ojo šaulių korpuso dalys, buvusios Varėnos poligone. Tuo tarpu 179-oji šaulių divizija iš Lietuvos (iš Pažeimenės poligono) buvo evakuojama apsupta nelietuviškų Raudonosios armijos dalių, – todėl šios divizijos kariai iš jos traukėsi daugiausia pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, kartais pasipriešindami ginklu. Per korpuso karių sukilimą ir prievartinę korpuso evakuaciją žuvo apie 120 lietuvių karių.
1941 m. liepos pradžioje Rusijos (dab. Pskovo srities pietinės dalies) teritoriją pasiekė tik nedidelė korpuso dalis - apie 1 500 karių. Netrukus buvo suimti ir išvežti į Norilsko lagerius dar apie 80 karių, įskaitant 20 karininkų. Liepos – rugpjūčio mėn. dalis korpuso dalinių dalyvavo kautynėse su vokiečiais, keli šimtai lietuvių karių tada pateko į nelaisvę.
Išformavimas
1941 m. rugpjūčio pab. korpusas buvo išformuotas, o jo kariai išskirstyti į kitas Raudonosios armijos dalis; apie 50 karininkų išvežta į karininkų kursus „Vystrel“ (Solnečnogorske, už 50 km nuo Maskvos Tverės kryptimi), vėliau išskirstyti į įvairias karo mokyklas.
Lietuvoje likę korpuso dalių kariai rinkosi į buvusias dalių dislokavimo vietas Vilniuje ir jo apylinkėse bei Pabradėje, vadovaujami Vilniuje susidariusio korpuso štabo. Iš jų vokiečių karinės vadovybės nurodymu 1941 m. liepos 23-25 d. suformuoti 4 batalionai, vėliau priskirti lietuvių savisaugos daliniams. Kiti buvusio korpuso kariai paleisti iš tarnybos.
Korpuso vadai
- nuo 1940 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio mėn. – generolas leitenantas Vincas Vitkauskas
- nuo 1941 m. birželio mėn. – generolas majoras
Šaltiniai
- Stasys Knezys. Dvidešimt devintasis teritorinis šaulių korpusas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 248 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 29 asis teritorinis šaulių korpusas, Kas yra 29 asis teritorinis šaulių korpusas? Ką reiškia 29 asis teritorinis šaulių korpusas?
Sis straipsnis apie Lietuvos Respublikos kariuomenes likuciu pagrindu SSRS laikais suformuota Raudonosios Armijos sauliu korpusa Apie XVIII a LDK kariuomenes dalinį skaitykite straipsnyje Lietuvos sauliu korpusas Raudonosios darbininku ir valstieciu armijos 29 asis teritorinis sauliu korpusas 1 os formuotes arba Raudonosios darbininku ir valstieciu armijos Lietuviskasis nacionalinis korpusas buv Lietuvos liaudies kariuomenes pagrindu suformuota TSRS ginkluotuju pajegu 11 osios armijos nuo 1941 m liepos pr 22 osios armijos sudetine dalis Veike nuo 1940 m rugpjucio 30 d iki 1941 m rugsejo II puses is tiesu iki 1941 m rugpjucio pab Paminklas Didziuosiuose Lukuose su uzrasu Cia palaidoti zuvusieji 1941 m 29 ojo lietuviskojo nacionalinio korpuso kariai kuriu vardai zinomi tik Dievui FormuotesBuvo trys 29 ojo sauliu korpuso formuotes Pirmoji formuote 1940 m rugpjucio 30 d iki 1941 m rugsejo II puse Likuciai isformuoti Antroji formuote 1943 m vasario 27 d 1943 m balandzio 24 d Performuotas į 3 ajį gvardijos sauliu korpusa Trecioji formuote nuo 1943 m birzelio 25 d Veikiancioje armijoje buvo iki 1945 m geguzes 9 d Lietuvos kariuomenes pertvarkymas į Raudonosios armijos korpusaVykdant TSRS gynybos liaudies komisaro 1940 m rugpjucio 17 d direktyvinį nurodyma Nr 0 2 105022 Pabaltijo ypatingosios karines apygardos Karinei tarybai atskira LTSR kariuomene t y Lietuvos liaudies kariuomene turejo buti palikta vienerius metus iki galutinio sios kariuomenes likvidavimo is jos pasalinant visa nelojalu elementa Rugpjucio 17 d nurodyme buvo pateikti ir busimo 29 ojo teritorinio sauliu korpuso strukturos metmenys 1940 m rugpjucio 30 d LTSR Liaudies Komisaru Taryba nutare perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomene į Raudonosios Armijos sauliu teritorinį korpusa ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karo Apygardos kariuomenes sudetį t y is esmes likviduoti buv Lietuvos kariuomene Vykdant sį nutarima Pabaltijo ypatingosios karines apygardos zinion turejo buti perduota visas buv Lietuvos kariuomenes turtas ir visos buv Lietuvos krasto apsaugos ministerijai pavaldzios įstaigos Kauno karo mokykla turejo buti pertvarkyta į Raudonosios armijos Vilniaus pestininku karo mokykla o karo komendanturos į Pabaltijo ypatingajai karinei apygardai pavaldzius sovietinio pavyzdzio karinius komisariatus Oficialiai 29 asis teritorinis sauliu korpusas buvo įsteigtas Vyriausiosios likvidacines komisijos LTSR krasto apsaugos ministerijai ir Lietuvos liaudies kariuomenei likviduoti pirmininko V Vitkausko 1940 m rugpjucio 30 d įsakymu kuris skelbe Remiantis Pabaltes Karo Apygardos Karines Tarybos nutarimu nuo s m rugpjucio men 30 d Lietuvos Liaudies Kariuomene performuojama į SSRS Raudonosios Armijos 29 sauliu teritorinį korpusa Pagrindas Pabaltes Karo Apygardos Karines Tarybos 1940 m rugpjucio men 30 d rastas Nr 00298 C Netrukus po sio įsakymo paskelbimo 29 asis sauliu korpusas pereme didziaja dalį Lietuvos liaudies kariuomenes ginkluotes bei turto įskaitant 20 karo lektuvu 44 lengvuosius tankus ir 10 sarvuotuju transporteriu Rugpjucio rugsejo men atleidus apie 500 Lietuvoje gimusiu korpuso daliniu politiniu vadovu vad politruku juos pakeite kitose Raudonosios armijos dalyse parinkti politiniai vadovai tuo pat metu apie 300 ne Lietuvoje gimusiu asmenu buvo paskirti korpuso daliniu o korpuso stabai ir kai kurie daliniai papildyti karininkais nelietuviais Dalis korpuso karininku ir civiliu tarnautoju buvo isleisti į atsarga ar atleisti is tarnybos Raudonojoje armijoje o nenumatytos performuoti buv Lietuvos kariuomenes valdybos tarnybos įstaigos ir įmones ilgainiui panaikintos 29 ojo sauliu korpuso formavimas uztruko iki 1940 m pabaigos Korpuso divizijos buvo formuojamos is pradziu Utenos Birzu ir Zarasu apskrityse veliau daugiausia Vilniuje ir jo apylinkese Lietuvos okupacinei administracijai baiminantis lietuviskojo sauliu korpuso karininku masinio isejimo pas vokiecius 1940 m rugsejį beveik visas korpusas buvo sutelktas LTSR rytiniame pakrastyje t y atokiau nuo LTSR sienos su Vokietija Korpuso ir jo diviziju stabai nuo tada buvo dislokuoti Vilniuje dauguma korpuso daliniu Vilniuje ir jo apylinkese kai kurie Rokiskyje Obeliuose Kupiskyje Svencioneliuose ir Ukmergeje Korpuso struktura 29 ajį sauliu korpusa sudare korpuso dalys tiesiogiai korpuso stabui pavaldus daliniai is buv Lietuvos kariuomenes aviacijos rysiu bei kavalerijos daliniu taip pat dalies artilerijos karo technikos ir pestininku daliniu 179 oji ir 184 oji sauliu divizijos Korpusa sudare divizijos stabas 215 asis sauliu pulkas 234 asis sauliu pulkas 259 asis sauliu pulkas 618 asis lengvosios artilerijos pulkas 619 asis haubicu pulkas ir kt daliniai 184 oji sauliu divizija divizijos stabas 262 asis sauliu pulkas 294 asis sauliu pulkas 297 asis sauliu pulkas 616 asis lengvosios artilerijos pulkas 617 asis haubicu pulkas ir kt daliniai korpuso vadovybe aviacijos eskadrile Tautine eskadrile 615 asis artilerijos pulkas 26 asis kavalerijos pulkas 473 asis atskirasis rysiu batalionas 306 asis atskirasis pionieriu batalionas 600 oji lauko pasto stotis ir kt korpuso daliniai Po 1940 m atlikto buvusios Lietuvos kariuomenes sumazinimo 1941 m pr joje t y 29 ajame sauliu korpuse tarnavo apie 12 tukst kariskiu įskaitant kelis tukst korpuso daliniu kariniu komisaru bei politvadovu 3 200 is ju korpuso cekistai NKVD ypatinguju skyriu darbuotojai laike politiskai nepatikimais ir 1941 m pr jau buvo numate suimti Pirmosios represijosDiegiama Raudonojoje armijoje galiojanti tvarka blogos buities salygos politiniu vadovu veikla ir auklejimo metodai kele lietuviu kariu nepasitenkinima kuris buvo nuslopintas 1940 m rudenį prasidejusiais arestais Iki 1941 m pavasario suimta ir nuteista daugiau kaip 100 kariu kai kurie ju susaudyti 1941 m balandzio men buvo isformuotas 26 asis kavalerijos pulkas 1941 m geguzes men korpuso dalys buvo isvestos į vasaros stovyklas 179 asis sauliu divizija į Pabrades Svencioneliu poligona 184 asis sauliu divizija ir korpuso korpusines dalys į Varenos poligona 1941 m birzelio 8 12 d korpuso ir daugumos daliu vadai ir kai kurie aukstieji karininkai issiusti į tobulinimosi kursus Maskvos karo akademijoje Juos pakeite Raudonosios armijos karininkai korpusa papilde ir eiliniai Raudonosios armijos kariai 1941 m birzelio 14 16 d suimta apie 320 kariu is ju 253 karininkai ir isvezta į Norilska nedidele dalis į Resiotus 1941 m birzelio 28 d suimta ir isvezta į Norilska dar 14 tobulinimosi kursuose buvusiu artilerijos karininku Karo pradzioje1941 m birzelio 22 d prasidejus Vokietijos įsiverzimui į Sovietu Sajunga kita diena buvo pradeta prievartine korpuso evakuacija į Rusija taciau ja suzlugde lietuviu kariu sukilimas Is Raudonosios armijos pasitrauke beveik visos 29 ojo sauliu korpuso dalys buvusios Varenos poligone Tuo tarpu 179 oji sauliu divizija is Lietuvos is Pazeimenes poligono buvo evakuojama apsupta nelietuvisku Raudonosios armijos daliu todel sios divizijos kariai is jos traukesi daugiausia pavieniui arba nedidelemis grupemis kartais pasipriesindami ginklu Per korpuso kariu sukilima ir prievartine korpuso evakuacija zuvo apie 120 lietuviu kariu 1941 m liepos pradzioje Rusijos dab Pskovo srities pietines dalies teritorija pasieke tik nedidele korpuso dalis apie 1 500 kariu Netrukus buvo suimti ir isvezti į Norilsko lagerius dar apie 80 kariu įskaitant 20 karininku Liepos rugpjucio men dalis korpuso daliniu dalyvavo kautynese su vokieciais keli simtai lietuviu kariu tada pateko į nelaisve Isformavimas1941 m rugpjucio pab korpusas buvo isformuotas o jo kariai isskirstyti į kitas Raudonosios armijos dalis apie 50 karininku isvezta į karininku kursus Vystrel Solnecnogorske uz 50 km nuo Maskvos Tveres kryptimi veliau isskirstyti į įvairias karo mokyklas Lietuvoje like korpuso daliu kariai rinkosi į buvusias daliu dislokavimo vietas Vilniuje ir jo apylinkese bei Pabradeje vadovaujami Vilniuje susidariusio korpuso stabo Is ju vokieciu karines vadovybes nurodymu 1941 m liepos 23 25 d suformuoti 4 batalionai veliau priskirti lietuviu savisaugos daliniams Kiti buvusio korpuso kariai paleisti is tarnybos Korpuso vadainuo 1940 m rugpjucio iki 1941 m birzelio men generolas leitenantas Vincas Vitkauskas nuo 1941 m birzelio men generolas majorasSaltiniaiStasys Knezys Dvidesimt devintasis teritorinis sauliu korpusas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 248 psl