Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
CnidariaMedūzosMokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Duobagyviai Cnidaria Duobagyviai Cnidaria tikrųjų
Duobagyviai
| Cnidaria | ||||
|---|---|---|---|---|
Medūzos | ||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||
|
Duobagyviai (Cnidaria) – tikrųjų daugialąsčių (Eumetazoa) gyvūnų tipas.
Kūnas vamzdelio tipo, viename gale atviras, kitame – aklinas, sudarytas iš dviejų ląstelių sluoksnių: ektodermos ir entodermos, tarp kurių yra mezoglėja. Vidinė kūno ertmė išklota entoderma, vadinama gastraline ertme. Priekiniame jos gale atsiveria burnos anga, kuri spinduliškai apsupta čiuopiklių su dilgiosiomis ląstelėmis – knidocitais. Todėl duobagyvių kūno simetrija vadinama spinduline. Maistas pro burną patenka į gastralinę arba žarninę ertmę ir pradedamas virškinti. Maistas visiškai suvirškinamas entodermos ląstelėse, o nesuvirškinti likučiai pašalinami pro burną, nes nėra analinės ertmės.
Nervų sistema difuzinio tipo, sudaryta iš padrikai po visą kūną išsidėsčiusių nervinių ląstelių, kurios tarpusavyje jungiasi ataugomis ir sudaro nervinių ląstelių rezginį.
Dauginasi nelytiniu ir lytiniu būdu. Nelytinis dauginimosi būdas vadinamas pumpuravimusi. Po jo dažnai susidaro didelės individų kolonijos (pvz., koraliniai polipai).
Duobagyviai – vandens gyvūnai. Dažniausiai gyvena jūrose, kai kurios rūšys aptinkamos ir gėluose vandenyse. Dauguma jų sėslūs, gyvena prisitvirtinę prie vandenyje panirusių daiktų. Kai kurie, lankstydami savo kūną, sugeba lėtai judėti (pvz., hidra) arba plaukioti reaktyviniu būdu (pvz., medūzos). Koraliniai polipai turi tvirtus skeletus ir sudaro dideles kolonijas – rifus, atolus (Didysis barjerinis rifas).
Yra žinoma daugiau, kaip 11 tūkstančių duobagyvių rūšių.
Pagrindinės klasės:
- Koraliniai polipai (Anthozoa)
- (Actiniidae)
- Koralai
- Kubomedūzos (Cubozoa)
- Jūrų širšės
- (Hydrozoa)
- Hidra (Hydra vulgaris)
- Scifomedūzos (Scyphozoa)
- Jūrų plunksna (Pennatula). Taip pavadinta dėl savo panašumo į rašomąją plunksną. Atskiri organizmai-polipai gyvena kolonijomis, kurių apatinė dalis panirusi į smėlį ar dumblą. Kolonijos dažniausiai siekia iki 40 cm, retais atvejais – iki 1,5 m aukščio. Viršutinė jūrų plunksnos dalis sudaryta iš daugelio polipų, kurie gaudo praplaukiantį maistą. Kūno centre išsidėstę keturi violetiniai dauginimosi organai, o iš abiejų pusių jūrų plunksna apaugusi dilgiais nuodingais polipais. Paplitusi visur.
- Velelija (Vellela) – disko pavidalo iki 8 cm skersmens organizmas. Kūno pakraščiuose išsidėstę nuodingi čiuptuvai. Minta mažais jūriniais gyvūnais. Gali nukeliauti daugiau kaip 100 km. Plūduriuoja vandens paviršiuje, virš kurio kyšo kolonijos trikampė burė. Po audros pakrantėse gali būti iki milijono kolonijų. Gyvena visose šiltose jūrose.
Išnašos
- marinespecies.org
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Duobagyviai, Kas yra Duobagyviai? Ką reiškia Duobagyviai?
CnidariaMeduzosMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Duobagyviai Cnidaria Duobagyviai Cnidaria tikruju daugialasciu Eumetazoa gyvunu tipas Kunas vamzdelio tipo viename gale atviras kitame aklinas sudarytas is dvieju lasteliu sluoksniu ektodermos ir entodermos tarp kuriu yra mezogleja Vidine kuno ertme isklota entoderma vadinama gastraline ertme Priekiniame jos gale atsiveria burnos anga kuri spinduliskai apsupta ciuopikliu su dilgiosiomis lastelemis knidocitais Todel duobagyviu kuno simetrija vadinama spinduline Maistas pro burna patenka į gastraline arba zarnine ertme ir pradedamas virskinti Maistas visiskai suvirskinamas entodermos lastelese o nesuvirskinti likuciai pasalinami pro burna nes nera analines ertmes Nervu sistema difuzinio tipo sudaryta is padrikai po visa kuna issidesciusiu nerviniu lasteliu kurios tarpusavyje jungiasi ataugomis ir sudaro nerviniu lasteliu rezginį Dauginasi nelytiniu ir lytiniu budu Nelytinis dauginimosi budas vadinamas pumpuravimusi Po jo daznai susidaro dideles individu kolonijos pvz koraliniai polipai Duobagyviai vandens gyvunai Dazniausiai gyvena jurose kai kurios rusys aptinkamos ir geluose vandenyse Dauguma ju seslus gyvena prisitvirtine prie vandenyje panirusiu daiktu Kai kurie lankstydami savo kuna sugeba letai judeti pvz hidra arba plaukioti reaktyviniu budu pvz meduzos Koraliniai polipai turi tvirtus skeletus ir sudaro dideles kolonijas rifus atolus Didysis barjerinis rifas Yra zinoma daugiau kaip 11 tukstanciu duobagyviu rusiu Pagrindines klases Koraliniai polipai Anthozoa Actiniidae Koralai Kubomeduzos Cubozoa Juru sirses Hydrozoa Hidra Hydra vulgaris Scifomeduzos Scyphozoa Juru plunksna Pennatula Taip pavadinta del savo panasumo į rasomaja plunksna Atskiri organizmai polipai gyvena kolonijomis kuriu apatine dalis panirusi į smelį ar dumbla Kolonijos dazniausiai siekia iki 40 cm retais atvejais iki 1 5 m aukscio Virsutine juru plunksnos dalis sudaryta is daugelio polipu kurie gaudo praplaukiantį maista Kuno centre issideste keturi violetiniai dauginimosi organai o is abieju pusiu juru plunksna apaugusi dilgiais nuodingais polipais Paplitusi visur Velelija Vellela disko pavidalo iki 8 cm skersmens organizmas Kuno pakrasciuose issideste nuodingi ciuptuvai Minta mazais juriniais gyvunais Gali nukeliauti daugiau kaip 100 km Pluduriuoja vandens pavirsiuje virs kurio kyso kolonijos trikampe bure Po audros pakrantese gali buti iki milijono koloniju Gyvena visose siltose jurose Isnasosmarinespecies org