Panevėžio apskrities istorija

Panevėžio apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Panevėžio pavietas, Panevėžio ujezdas, Panevėžio kreizas; rus. Поневѣжскій уѣздъ, lenk. Powiat poniewieski, vok. Kreis Poniewiez) – teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje, kurio istorija siekia 1831 m. ir tęsiasi iki šių dienų. Centras – Panevėžys. Apskrities priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi, ji priklausė Rusijai, Vokietijai, Lietuvai, TSRS. Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m.

Panevėžio apskritis
1831 – iki dabar
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras	Panevėžys
1831–1842 m.	Vilniaus gubernija
1842–1915 m.	Kauno gubernija
1915–1917 m.	Lietuvos sritis
1918–1941 m.	Lietuva
1941–1945 m.	Panevėžio krašto apygarda
1945–1950 m.	Lietuvos TSR
nuo 1994 m.	Lietuva

Buvusieji Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai A. Jakšto g. 4 – kultūros paveldo objektas (Nr. 32362).

Istorija

XIV a. minimi Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininkų valdomi valsčiai, sudaryti iš buvusių žemių ar dalinių kunigaikštysčių. Tokiu valsčiumi tapo ir Upytės žemė. 1413 m. sudarytos Vilniaus ir Trakų vaivadijos, į pastarosios sudėtį pateko ir Upytės valsčius. 1565–1566 m. Lietuvoje vyko administracinė ir teismo reforma ir Upytės pavietas įėjo į Trakų vaivadiją. Nors administracinis centras iš Upytės išsikėlė į Panevėžį, jos pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų.

Rusijos imperija

Panevėžio apskrities pradžia laikomas 1831 m. sukilimas, kai Upytės apskritis buvo pervadinta į Panevėžio apskritį, nors dar iki 1843 m. vadinta tai Upytės, tai Panevėžio apskritimi.1843 m. apskritis įėjo į Vilniaus guberniją, tada perduota Kauno gubernijai (jai priklausė iki 1915 m.). Kai kur nurodoma, kad būtent 1843 m. Upytės apskritis pervadinta Panevėžio vardu. Iki XIX a. 2-osios pusės liko ir seimeliai, bet jų funkcijos nuolat buvo siaurinamos, dalyvių skaičius mažinamas, po 1863 m. sukilimo seimeliai išvis panaikinti. Zemskiniai teismai pavadinti apskričių policijos valdybomis, o zemskiniai ispravnikai – apskričių ispravnikais. Ispravniką ir jo padėjėją ėmė skirti gubernatorius.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1843 m.				2 miestai: Panevėžys, Šeduva
1897 m.	~5500	222 881		1 miestas: Panevėžys miesteliai: Biržai, Joniškėlis, Krekenava, Linkuva, Naujamiestis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Pakruojis, Pasvalys, Pumpėnai, Pušalotas, Rozalimas, Saločiai, Skrebotiškis, Smilgiai, Upytė, Vabalninkas, Žeimelis
1914 m.	6215	259 700

Tarpukaris ir pokaris

1915 m. okupavę Lietuvą vokiečiai pertvarkė administracinį padalijimą. Apskritys, pavadintos kreizais (vok. Kreis), buvo susmulkintos. Jų administraciją sudarė viršininkas ir jo patarėjai. Iš Panevėžio apskrities išskirtas Biržų kreizas. Taigi, Panevėžio apskritis (vok. Kreis Poniewiez) sumažėjo, 1915–1918 m. ji priklausė Oberosto Lietuvos sričiai.

1919–1940 m. buvo Lietuvos valstybės, po 1940 m. – LTSR administracinis-teritorinis vienetas. Tuo metu apskritims vadovavo apskričių viršininkai, atstovavę centrinei valdžiai. Be to, veikė apskričių tarybos ir valdybos, kurios nuo 1931 m. buvo visiškai apskričių viršininkų kontroliuojamos. Pirmasis lietuvis Panevėžio apskrities viršininku 1918 m. spalį buvo išrinktas Pranas Dauguvietis (režisieriaus Boriso Dauguviečio tėvas). Apskrities administracijai buvo pavestas tvarkos ir įstatymų vykdymo užtikrinimas, rūpinimasis visuomenės gerove. Apskritis rūpinosi švietimu, sveikatos apsauga, socialine rūpyba, kelių tiesimu. Visiems šiems reikalams pinigų nuolat trūko ir ne visus būtinus poreikius sugebėta įgyvendinti.

Keitėsi apskrities teritorija: 1920 m. perduotas 1 valsčius iš Kėdainių apskrities, 1926 m. 2 valsčiai perduoti iš Biržų apskrities. 1936 m. A. Jakšto prospekte Panevėžyje buvo pastatyti Apskrities savivaldybės rūmai (inžinierius Petras Lelis). Jie buvo numatyti apskrities viršininko administracijai, apskrities policijos valdybai, mokesčių inspekcijai ir kitoms apskrities įstaigoms. Tuo metu tai buvo vienas iš stambiausių miesto pastatų.

1940 m., kai TSRS okupavo Lietuvą, apskrities viršininku paskirtas Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos narys Kazimieras Jonušas, nuo lapkričio – Apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas. Vokiečių okupacijos metais apskrities administracija vykdė jų diktuojamą politiką. 1941–1944 m. Panevėžio apskritis priklausė Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardai.

Sugrįžus TSRS valdžiai, 1946 m. naujai suformuotai Kupiškio apskričiai perduoti Kupiškio, Subačiaus, Šimonių ir Viešintų valsčiai. 1947 m. 1 valsčius perduotas naujai Anykščių apskričiai, naujai sudarytai Pasvalio apskričiai perduoti Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai, naujai Radviliškio apskričiai perduoti Rozalimo ir Šeduvos valsčiai (taip pat ir Šeduva).

1950 m. įvykdyta administracinė reforma, kurios metu Panevėžio apskritis panaikinta. 1950 m. birželio 20 d. Panevėžio apskritis pertvarkyta į Panevėžio rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Joniškėlio (1 apylinkė), Ramygalos (37 apylinkės), Šeduvos (14 apylinkių) ir Troškūnų (11 apylinkių) rajonams.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917 m.	2130	58 000
1919 m.			16 valsčių: Andrioniškio valsčius, Kupiškio valsčius, Naujamiesčio valsčius, Panevėžio valsčius, Piniavos valsčius, Pušaloto valsčius, Raguvos valsčius, Ramygalos valsčius, Rozalimo valsčius, Smilgių valsčius, Stumbriškių valsčius, Subačiaus valsčius, Surdegio valsčius, Šeduvos valsčius, Troškūnų valsčius, Viešintų valsčius
1923-09 (išsamiau)	3972	138 917	17 valsčių: Andrioniškio valsčius, Krekenavos valsčius, Kupiškio valsčius, Miežiškių valsčius, Naujamiesčio valsčius, Panevėžio-Velžio valsčius, Piniavos valsčius, Raguvos valsčius, Ramygalos valsčius, Rozalimo valsčius, Smilgių valsčius, Subačiaus valsčius, Šeduvos valsčius, Šimonių valsčius, Troškūnų valsčius, Vadoklių valsčius, Viešintų valsčius, 2 miestai: Kupiškis, Šeduva	1857 gyvenvietės: 2 miestai (Kupiškis, Šeduva), 18 miestelių, 805 kaimai, 13 bažnytkaimių, 252 dvarai ir palivarkai, 735 vienkiemiai, 32 kitos gyvenvietės
1932 m.	3471	141 887	16 valsčių ir 201 seniūnija	1 miestas: Šeduva
1939 m.	4382	179 520
1940 m.			16 valsčių:Krekenavos valsčius, Kupiškio valsčius, Naujamiesčio valsčius, Panevėžio valsčius, Pumpėnų valsčius, Pušaloto valsčius, Raguvos valsčius, Ramygalos valsčius, Rozalimo valsčius, Smilgių valsčius, Subačiaus valsčius, Šeduvos valsčius, Šimonių valsčius, Troškūnų valsčius, Vadoklių valsčius, Viešintų valsčius	1 miestas (Šeduva)
1942 m.		155 900
1949-01-01 (suskirstymas)	2194		12 valsčių ir 103 apylinkės	10 miestelių
1950-01-19			103 apylinkės

Dabartinė apskritis

Pagrindinis straipsnis – Panevėžio apskritis.

Lietuvai atkūrus priklausomybę, 1994 m. priimtas įstatymas vėl įteisino apskritis, įkurta ir Panevėžio apskritis, kuriai priskirtos 6 savivaldybės. 2004 m. patvirtintas Panevėžio apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
2001 m.	7881	299 990	6 savivaldybės ir 42 kaimiškosios seniūnijos	12 miestų, 34 miesteliai, 2423 kaimai, 281 viensėdis, 7 glžk. stočių gyvenvietės, 67 kaimų dalys
2011 m.		250 390	47 seniūnijos	11 miestų, 35 miesteliai, 2400 kaimų, 276 viensėdžiai, 4 glžk. stočių gyvenvietės
2021 m.		216 233	47 seniūnijos	11 miestų, 35 miesteliai, 1747 kaimai, 98 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės

Valsčiai

1919–1950 m. apskričiai priklausę valsčiai:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Andrioniškio valsčius	1919–1931	Andrioniškis
Berčiūnų valsčius	1947–1950	Berčiūnai
Krekenavos valsčius	1920–1946	Krekenava
Kupiškio valsčius	1919–1946	Kupiškis
Miežiškių valsčius	1920–1931, 1947–1950	Miežiškiai
Naujamiesčio valsčius	1919–1950	Naujamiestis
Panevėžio valsčius	1919–1950	Panevėžys
Piniavos valsčius	1919–1930, 1947–1950	Piniava
Pumpėnų valsčius	1926–1947	Pumpėnai
Pušaloto valsčius	1919, 1926–1947	Pušalotas
Raguvos valsčius	1919–1950	Raguva
Ramygalos valsčius	1919–1950	Ramygala
Rozalimo valsčius	1919–1947	Rozalimas
Sidabravo valsčius	1947–1950	Sidabravas
Smilgių valsčius	1919–1950	Smilgiai
Stumbriškio valsčius	1919	Stumbriškis
Subačiaus valsčius	1919–1946	Subačius
Surdegio valsčius	1919	Surdegis
Šeduvos valsčius	1919–1947	Šeduva
Šimonių valsčius	1920–1946	Šimonys
Troškūnų valsčius	1919–1946	Troškūnai
Truskavos valsčius	1947–1950	Truskava
Vadoklių valsčius	1920–1950	Vadokliai
Viešintų valsčius	1919–1946	Viešintos

Gyventojai

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 250 390 žmonės: Lietuviai – 96,38% (241329); Rusai – 2,26% (5660); Ukrainiečiai – 0,24% (601); Lenkai – 0,2% (513); Baltarusiai – 0,15% (376); Latviai – 0,07% (180); Čigonai – 0,06% (145); Vokiečiai – 0,03% (68); Kiti – 0,61% (1518).

2001 m. gyveno 299 990 žmonės: Lietuviai – 96,29% (288851); Rusai – 2,53% (7579); Ukrainiečiai – 0,27% (816); Lenkai – 0,21% (643); Baltarusiai – 0,17% (501); Latviai – 0,09% (271); Čigonai – 0,07% (218); Vokiečiai – 0,03% (81); Kiti – 0,34% (1030).

1923 m. gyveno 119 720 žmonės: Lietuviai – 89,2% (106787); Žydai – 4,69% (5610); Lenkai – 3,67% (4397); Rusai – 2,01% (2406); Latviai – 0,12% (147); Vokiečiai – 0,11% (137); Baltarusiai – 0,08% (101); Kiti – 0,11% (135).

1897 m. gyveno 222 881 žmonės: Lietuviai-Žemaičiai – 71,61% (159610); Žydai – 12,17% (27122); Latviai – 6,78% (15103); Lenkai – 6,51% (14507); Rusai – 1,87% (4174); Vokiečiai – 0,63% (1411); Totoriai – 0,12% (271); Čigonai – 0,04% (95); Kiti – 0,26% (588).

Viršininkai

• 1918 m. spalio mėn. – Pranas Dauguvietis
• 1919 m. balandžio 15 d. – Povilas Brazdžius
• 1919 m. rugpjūčio 15 d. – Kazys Kerpė
• 1921 m. balandžio 1 d. – 1923 m. birželio 20 d. – Leonas Leopoldas Martinkaitis
• 1923 m. gruodžio 1 d. – Vladas Rozmanas
• 1927 m. balandžio 1 d. – Bronius Stosiūnas
• 1930 m. rugpjūčio 1 d. – Antanas Staškevičius
• 1939 m. sausio 1 d. – Jonas Šlepetys
• 1939 m. lapkričio 1 d. – 1940 m. birželio 26 d. – Pranas Morkus
• 1940 m. liepos 1 d. – 1941 m. birželio 22 d. – Kazimieras Jonušas
• 1941 m. liepos 21 d. – 1943 m. sausio mėn. – Tomas Vidugiris
• 1944–1950 m. – Kazimieras Jonušas

---

• Petras Zablockis, 1995–1997 m.
• Tomas Josas, 1997–2000 m.
• Ramūnas Vyžintas, 2000–2001 m.
• Rimantas Sankauskas, 2001–2006 m.
• Gema Umbrasienė, 2006–2008 m.
• Viktoras Trofimovas, 2008–2010 m.

Žemėlapiai

• Apskritis XIX a. žemėlapyje
• Apskritis Kauno gubernijoje
• Apskritis 1918 m. Oberosto žemėlapyje
• Apskritis dabartinėje Lietuvoje

Literatūra

• Panevėžio apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 290
• Panevėžio apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 501
• Panevėžio apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
• Поневежский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898. (rus.)

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Panevėžio apskrities istorija, Kas yra Panevėžio apskrities istorija? Ką reiškia Panevėžio apskrities istorija?