Kėdainių apskritis

Kėdainių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje, abipus Nevėžio. Centras – Kėdainiai.

Kėdainių apskritis

←

1915 – 1950

→

→

→

Apskritis tarpukario žemėlapyje

Administracinis centras

Kėdainiai

1915–1918 m.

Oberostas

1918–1939 m.

Lietuva

1939–1944 m.

Kauno krašto apygarda

1944–1950 m.

Lietuvos TSR

Istorija

redaguoti

Kėdainių apskritį (vok. Kreis Kiejdany) sudarė vokiečių valdžia 1915 m. gruodžio 12 d. Ji 1915–1918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai.

1919–1950 m. priklausė Lietuvai. 1920 m. Krekenavos valsčius perduotas Panevėžio apskričiai, 1947 m. Baisogalos ir Grinkiškio valsčiai – Radviliškio apskričiai, 1948 m. Ariogalos ir Pernaravos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygarda. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Kėdainių rajoną (34 apylinkės), dalis jos teritorijos perduota Dotnuvos (38 apylinkės), Jonavos (8 apylinkės) ir Ramygalos (3 apylinkės) rajonams.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917 m.	2280	52 153
1919 m.			15 valsčių: Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Ilgižių valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krekenavos valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius	1 miestas: Kėdainiai
1923-09 (išsamiau)	2403	86 099	13 valsčių: Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius, 1 miestas: Kėdainiai	1077 gyvenvietės:^[1] 1 miestas (Kėdainiai), 13 miestelių, 398 kaimai, 11 bažnytkaimių, 233 dvarai ir palivarkai, 363 vienkiemiai, 58 kitos gyvenvietės
1930 m.	2403
1932 m.	2172	86 412	13 valsčių ir 128 seniūnijos ^[2]
1939 m.	2429	101 656
1940 m.			12 valsčių:^[3]Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krakių valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius
1942 m.		89 500
1943 m.			12 valsčių
1949-01-01 (suskirstymas)	1594		8 valsčiai ir 86 apylinkės ^[4]	1 miestas
1950-01-19	1594		83 apylinkės ^[5]

Valsčiai

redaguoti

1919–1950 m. apskrityje buvę valsčiai:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Ariogalos valsčius	1919–1948	Ariogala
Baisogalos valsčius	1919–1947	Baisogala
Dotnuvos valsčius	1919–1950	Dotnuva
Grinkiškio valsčius	1919–1947	Grinkiškis
Gudžiūnų valsčius	1919–1950	Gudžiūnai
Ilgižių valsčius	1919	Ilgižiai
Josvainių valsčius	1919–1950	Josvainiai
Kėdainių valsčius	1919–1950	Kėdainiai
Krakių valsčius	1919–1950	Krakės
Krekenavos valsčius	1919–1920	Krekenava
Pašušvio valsčius	1919–1943	Pašušvys
Pernaravos valsčius	1919–1948	Pernarava
Surviliškio valsčius	1919–1950	Surviliškis
Šėtos valsčius	1919–1950	Šėta
Žeimių valsčius	1919–1950	Žeimiai

Žemėlapiai

redaguoti

Apskritis 1918 m. Oberosto žemėlapyje
Apskritis XX a. tarpukario žemėlapyje

Literatūra

redaguoti

Kėdainių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 281–282
Kėdainių apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 803
Kėdainių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).

Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 86
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 86

[2] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.

[3] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45

[5] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]