Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 0 š pl 23 58 20 r ilg 54 88333 š pl 23 97222 r ilg 54 88333 23 97222 Panemunės šilasPušynasGamtos paveldo objektas
Panemunės šilas
54°53′0″ š. pl. 23°58′20″ r. ilg. / 54.88333°š. pl. 23.97222°r. ilg.
Panemunės šilas – pušynas Aukštojoje Panemunėje, tarp Naujosios Panemunės, Nemuno upės kilpos, Vičiūnų gyvenvietės ir Raudonojo Kryžiaus gatvės. Parke auga savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas – Ąžuolo ir pušies draugystė.
Istorija
Pirmieji poilsiautojai Panemunės šile pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo. Pradžioje vyrai ir moterys negalėjo maudytis kartu, nes viešose vietose tai buvo uždrausta .
Nuo 1926 m. poilsiavietė išpopuliarėjo tarp Kauno gyventojų, poilsiautojų srautas nuolat didėjo. Tai siejama ir su žemės sklypų dalijimu, vilų bei vasarnamių statyba. 1928 m. šilas pavadintas dr. Jono Basanavičiaus parku. Jau tuo metu šalia senųjų parko takų ir keliukų pradėtos projektuoti naujos alėjos. Vasarą į šilą veždavo Kauno siaurukas.
Takai
Iki 1933 m. parke nutiesta apie 5 km naujų bei išlyginta senų takų, pavadintų miško žvėrių ir paukščių vardais. Naujos trasos buvo žvyruojamos, apsodinamos eglaitėmis, įrengiamos sporto ir poilsio aikštelės.
Iki 1935 m. išvestos ir sutvarkytos Gegučių, Žuvėdrų, Undinių, Lakštingalų alėjos, Lapių, Stirnų, Briedžių takai, projektuojamas Vilkų takas. Bendras alėjų ir takų ilgis siekė 7 km, pusė jų apsodinta eglaitėmis. Be to, suprojektuotos dvi naujos alėjos – Gandrų ir bevardė. Pietinė parko dalis buvo tvarkoma „kurortiškai“, šiaurinė dalis palikta rezervatu .
Sanatorijos
1930 m. parko pakraštyje (dab. Žuvėdrų al. ir Kruonio g. kampas) Draugija kovai su tuberkulioze gavo 1 ha žemės sklypą su 12 arų sodyba bei mūriniu namu ir ten įsteigė sanatoriją, vėliau pavadintą dr. Kazio Griniaus vardu. 1934 m. sanatorijos sklypas padidintas iki 1,64 ha (kitais duomenimis, buvo išnuomotas 3 ha sklypas). Sanatorija turėjo centrinį šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, elektrą, turtingą biblioteką. 1937 m. joje buvo 80 lovų, vasaros sezono metu galėdavo priimti ir daugiau ligonių.
1932 m. pietinėje Vičiūnų dalyje (tarp Raudonojo Kryžiaus ir Kiškių g.) įsteigta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus sanatorija. Jai paskirtas 1,75 ha žemės sklypas.
1933 m. dr. Vanda Tumėnienė įsteigė privačią vaikų sanatoriją. Tam tikslui 36 metų laikotarpiui išnuomotas 4214 m² žemės sklypas tarp dabartinių Elnių g. ir Kiaunių g. Vėliau, pristigus vietos, steigėja paprašė sklypą padidinti. 1937 m. Žemės reformos valdyba jai išnuomojo dar 2000 m² žemės. Dr. Tumėnienės sanatorija veikė ištisus metus. Joje buvo vonios, dušai, rentgeno kabinetas, kvarco lempos ir kita įranga.
Kurhauzas
1935 m. pavasarį Kauno savivaldybė nusprendė pastatyti poilsio namus – kurhauzą. Tam tikslui Panemunės miškų urėdija prie Gegučių alėjos išnuomojo 1,5 ha žemės sklypą, kuriame per keletą mėnesių pagal inž. architekto Stasio Kudoko projektą pastatytas medinis vieno aukšto pastatas, žiemos metu numatytas kaip lokalinė sporto bazė, pirmiausia skirta slidininkams.
Kurhauze įrengta vadinamoji vasaros salė (15×15 m), prie jos – 4 apšildomi kambariai, bufetas, erdvi 261 m² ploto veranda. Statybai išleista 52 110 litų. Iškilmingas atidarymas įvyko 1935 m. rugsėjo 29 d., dalyvavo apie 100 kviestinių svečių. Deja, šis įdomus medinis pastatas iki mūsų dienų neišliko – sovietmečiu buvo apleistas ir neprižiūrimas sunyko.
Kurortas
1933 m. Vidaus reikalų ministerija paskelbė Lietuvos kurortų sąrašą, į kurį pateko ir Aukštoji Panemunė. 1934–1935 m. parke planuota įkurti Kauno zoologijos sodą, tačiau dėl lėšų stokos šio projekto tuomet įgyvendinti nepavyko.
1937 m. Panemunėje užregistruota 1200 vasarotojų, o savaitgaliais poilsiaujančiųjų skaičius dar labiau išaugdavo. Nemune buvo tikrinama vandens kokybė, veikė du pliažai, du pensionai, 15 vilų poilsiautojams (septynios vilos priklausė kariškiams), valgykla, svetainės. Kambarių nuoma kurorte buvo aukštesnė nei Palangoje, o gyventi čia buvo taip pat brangu kaip ir Kaune. Kasmet iš gyventojų buvo surenkama apie 1200 Lt, iš vasarotojų – apie 9000 Lt kurorto mokesčio.
Pušyne sklisdavo „gyva“ muzika, buvo rengiamos gegužinės. Panemunės šile surengtos pirmosios Lietuvos skautų stovyklos. Po gražų šilą pavaikščioti ir pajodinėti ant žirgo iš miesto atvažiuodavo prezidentas Antanas Smetona (neatsitiktinai alėja prie Nemuno pavadinta jo vardu).
Šaltiniai
- http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=49421[neveikianti nuoroda]
- Eugenijus Rūkas. Kauno priemiesčiai: praeitis ir problemos. Vičiūnai ir J. Basanavičiaus šilas // Kauno diena. 1996 m. balandžio 13 d., p.22
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Panemunės šilas, Kas yra Panemunės šilas? Ką reiškia Panemunės šilas?
54 53 0 s pl 23 58 20 r ilg 54 88333 s pl 23 97222 r ilg 54 88333 23 97222 Panemunes silasPusynasGamtos paveldo objektas Azuolo ir pusies draugyste Panemunes silas pusynas Aukstojoje Panemuneje tarp Naujosios Panemunes Nemuno upes kilpos Viciunu gyvenvietes ir Raudonojo Kryziaus gatves Parke auga savivaldybes saugomas gamtos paveldo objektas Azuolo ir pusies draugyste IstorijaPirmieji poilsiautojai Panemunes sile pasirode po Pirmojo pasaulinio karo Pradzioje vyrai ir moterys negalejo maudytis kartu nes viesose vietose tai buvo uzdrausta Nuo 1926 m poilsiaviete ispopuliarejo tarp Kauno gyventoju poilsiautoju srautas nuolat didejo Tai siejama ir su zemes sklypu dalijimu vilu bei vasarnamiu statyba 1928 m silas pavadintas dr Jono Basanaviciaus parku Jau tuo metu salia senuju parko taku ir keliuku pradetos projektuoti naujos alejos Vasara į sila vezdavo Kauno siaurukas Takai Iki 1933 m parke nutiesta apie 5 km nauju bei islyginta senu taku pavadintu misko zveriu ir pauksciu vardais Naujos trasos buvo zvyruojamos apsodinamos eglaitemis įrengiamos sporto ir poilsio aiksteles Iki 1935 m isvestos ir sutvarkytos Geguciu Zuvedru Undiniu Lakstingalu alejos Lapiu Stirnu Briedziu takai projektuojamas Vilku takas Bendras aleju ir taku ilgis sieke 7 km puse ju apsodinta eglaitemis Be to suprojektuotos dvi naujos alejos Gandru ir bevarde Pietine parko dalis buvo tvarkoma kurortiskai siaurine dalis palikta rezervatu Sanatorijos 1930 m parko pakrastyje dab Zuvedru al ir Kruonio g kampas Draugija kovai su tuberkulioze gavo 1 ha zemes sklypa su 12 aru sodyba bei muriniu namu ir ten įsteige sanatorija veliau pavadinta dr Kazio Griniaus vardu 1934 m sanatorijos sklypas padidintas iki 1 64 ha kitais duomenimis buvo isnuomotas 3 ha sklypas Sanatorija turejo centrinį sildyma vandentiekį kanalizacija elektra turtinga biblioteka 1937 m joje buvo 80 lovu vasaros sezono metu galedavo priimti ir daugiau ligoniu 1932 m pietineje Viciunu dalyje tarp Raudonojo Kryziaus ir Kiskiu g įsteigta Lietuvos Raudonojo Kryziaus sanatorija Jai paskirtas 1 75 ha zemes sklypas 1933 m dr Vanda Tumeniene įsteige privacia vaiku sanatorija Tam tikslui 36 metu laikotarpiui isnuomotas 4214 m zemes sklypas tarp dabartiniu Elniu g ir Kiauniu g Veliau pristigus vietos steigeja paprase sklypa padidinti 1937 m Zemes reformos valdyba jai isnuomojo dar 2000 m zemes Dr Tumenienes sanatorija veike istisus metus Joje buvo vonios dusai rentgeno kabinetas kvarco lempos ir kita įranga Kurhauzas 1935 m pavasarį Kauno savivaldybe nusprende pastatyti poilsio namus kurhauza Tam tikslui Panemunes misku uredija prie Geguciu alejos isnuomojo 1 5 ha zemes sklypa kuriame per keleta menesiu pagal inz architekto Stasio Kudoko projekta pastatytas medinis vieno auksto pastatas ziemos metu numatytas kaip lokaline sporto baze pirmiausia skirta slidininkams Kurhauze įrengta vadinamoji vasaros sale 15 15 m prie jos 4 apsildomi kambariai bufetas erdvi 261 m ploto veranda Statybai isleista 52 110 litu Iskilmingas atidarymas įvyko 1935 m rugsejo 29 d dalyvavo apie 100 kviestiniu sveciu Deja sis įdomus medinis pastatas iki musu dienu neisliko sovietmeciu buvo apleistas ir nepriziurimas sunyko Kurortas 1933 m Vidaus reikalu ministerija paskelbe Lietuvos kurortu sarasa į kurį pateko ir Aukstoji Panemune 1934 1935 m parke planuota įkurti Kauno zoologijos soda taciau del lesu stokos sio projekto tuomet įgyvendinti nepavyko 1937 m Panemuneje uzregistruota 1200 vasarotoju o savaitgaliais poilsiaujanciuju skaicius dar labiau isaugdavo Nemune buvo tikrinama vandens kokybe veike du pliazai du pensionai 15 vilu poilsiautojams septynios vilos priklause kariskiams valgykla svetaines Kambariu nuoma kurorte buvo aukstesne nei Palangoje o gyventi cia buvo taip pat brangu kaip ir Kaune Kasmet is gyventoju buvo surenkama apie 1200 Lt is vasarotoju apie 9000 Lt kurorto mokescio Pusyne sklisdavo gyva muzika buvo rengiamos geguzines Panemunes sile surengtos pirmosios Lietuvos skautu stovyklos Po grazu sila pavaikscioti ir pajodineti ant zirgo is miesto atvaziuodavo prezidentas Antanas Smetona neatsitiktinai aleja prie Nemuno pavadinta jo vardu Saltiniaihttp www kaunodiena lt lt id 6 amp aid 49421 neveikianti nuoroda Eugenijus Rukas Kauno priemiesciai praeitis ir problemos Viciunai ir J Basanaviciaus silas Kauno diena 1996 m balandzio 13 d p 22