Oikonimija

Oikonimas (nuo gr. οἶκος 'gyvenvietė' + ὄνομα 'vardas') – vietovardžio rūšis, apimanti gyvenamųjų vietovių vardus. Tai miestų, miestelių, kaimų, vienkiemių, buvusių dvarų ir kitų vardai, tikriniai gyvenamųjų vietų pavadinimai.

Istorija

Vietovardžius pradėta užrašinėti ir tirti XX a. 1-ojoje pusėje (Kazimieras Būga, Juozas Balčikonis, Antanas Salys). Pagrindiniai žinomi rašytiniai lietuvių oikonimų šaltiniai – (1925) ir Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas (1949–1976), išleistas 3 leidimais. Į Vietovardžių žodyną (2002) ir Lietuvos vietovardžių žodyną (nuo 2008 m.) įtraukti ir gyvenamųjų vietų vardai.

Etimologija

Pagal savo kilmę vietovardžiai daugiausia skirstomi į asmenvardinius (antroponiminius), vietovardinius (toponiminius), kitų gamtos objektų kilmės vietovardžius (apeliatyvinius).

Antroponiminiai oikonimai

Tai vietovardžiai, dažniausiai kilę nuo asmens vardo, pavardės ar pravardės, kuris toje vietoje yra gyvenęs, ją įkūręs arba jo vardu buvo pavadintas vienas svarbiausių miesto objektų (pvz., bažnyčia). Lietuvoje tarp tokių vietovardžių yra:

• Ignalina
• Jonava
• Joniškis
• Jurbarkas
• Kaišiadorys
• Kavarskas
• Radviliškis
• Rokiškis
• Šakiai

Toponiminiai oikonimai

Vandenvardiniai oikonimai

Tai vietovardžiai, kilę nuo upės ar ežero pavadinimo. Lietuvoje tarp tokių vietovardžių yra:

• Alytus
• Anykščiai
• Dūkštas
• Kupiškis
• Lazdijai
• Pagėgiai
• Pakruojis
• Panevėžys
• Panoteriai
• Pasvalys
• Sariai
• Seirijai
• Šalčininkai
• Širvintos
• Utena
• Varėna
• Viešintos
• Vilkaviškis
• Vilnius
• Visaginas
• Zarasai
• Žiežmariai

Apeliatyviniai oikonimai

• Akmenė
• Elektrėnai
• Ežerėlis
• Kalnelis
• Kelmė
• Klevai
• Molėtai
• Neringa
• Šilalė
• Šilas
• Šilutė
• Tauragė
• Trakai

Šaltiniai

1. Oikonimai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-06-02).
2. Oikonimai. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2024-06-02).
3. Renata Endzelytė. Oikonimai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-06-01.