Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, Lydos aukštumoje, 45 km į pietus nuo Vilniaus. Šalčininkų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 11 seniūnaitijų (Bažnyčios, Centro, J. Sniadeckio, Naujakurių, Pamūrinės, Parko, Sodo, Šalčios, T. Kostiuškos, Užupio, Vilniaus). Vakarine miesto riba eina Vilniaus–Lydos geležinkelis (stotis Tartoke). Mieste stovi Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835 m.), Šalčininkų Šv. Tichono maldos namai (nuo 1996 m.), paštas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, pietryčiuose – Šalčininkų miškas.
| Šalčininkai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pagrindinė mieste – Vilniaus gatvė | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
| Apskritis | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šalčininkų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų | 6 965 [1] | |||||||||||||||
| Plotas | 7,87 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 885 žm./km² | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-17001 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Šalčininkai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| rus. Шальчининки, rus. Солечники Большiе[3][4], lenk. Soleczniki | ||||||||||||||||
Miestas yra lenkų kultūros centras – 71 proc. gyventojų yra lenkai.
Etimologija
redaguotiGeografija
redaguotiŠalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys. Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.
Istorija
redaguotiPirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šalčininkai minimi 1311 m. Petro Duisburgiečio kronikoje, kai teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes. Vėliau jų puolimai pasikartojo dar 1378, 1382 ir 1394 metais. 1410 m. pastatyta pirmoji Šalčininkų bažnyčia. XV a. Šalčininkai tikriausiai jau buvo miestelis, kuriame gyveno lietuviai, totoriai. XIX a. Šalčininkai buvo miestelis ir dvaras Vilniaus apskrities Šalčininkų valsčiuje.[7]
Miesto teises gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu veikė SDAALR (rus. ДОСААФ) gamybinis kombinatas, gaminęs katerių korpusus ir kitus gaminius iš stiklo plastiko. Pastatyta rajono ligoninė, kino teatras „Šalčia“, kultūros namai.
2000 m. patvirtintas Šalčininkų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIV a. – XIX a. pradžia | Šalčininkų valsčius | ? | |
| XIX a. | Vilniaus apskritis | ||
| 1922–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | ||
| 1939–1940 m. | Ašmenos apskritis | Baltarusijos TSR | |
| 1940 m. | Varanavo rajonas | ||
| 1940–1941 m. | Vilniaus apskritis | ||
| 1941–1944 m. | Eišiškių apskritis | ||
| 1944–1950 m. | Vilniaus apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Šalčininkų apylinkės centras | Šalčininkų rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šalčininkų apylinkės centras | ||
| 1962–1972 m. | Eišiškių rajonas | ||
| 1972–1995 m. | Šalčininkų rajono centras | ||
| 1995– | Šalčininkų seniūnijos centras | Šalčininkų rajono savivaldybės centras | Vilniaus apskritis |
Gyventojai
redaguotiPagal 2021 m. visuotinio gyventojų surašymo rezultatus, 12,2 proc. Šalčininkų rajono gyventojų yra gimę ne Lietuvoje.
| Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1868 m.*[4] | 1900 m.*[3] | 1905 m.[8] | 1931 m.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1976 m.[11][12] | 1979 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 332 | 400 | 520 | 799 | 1 763 | 3 000 | 3 857 | ||
| 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2017 m. | 2018 m. | 2020 m. | 2021 m.sur. | ||
| 6 480 | 6 722 | 6 358 | 6 664 | 6 609 | 6 718 | 6 857 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Tautinė sudėtis
redaguoti| 2011 m. gyveno 6 358 žmonės:[17]
| 2001 m. gyveno 6 722 žmonės:[18]
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Aronas Solcas (1872–1945), žymus sovietų partinis ir valstybės veikėjas
- Henoch Leibowitz (1918–2008), rabinas, mokytojas
- Edward Kozakiewicz (g. 1948), Lenkijos lengvaatletis
- Władysław Kozakiewicz (g. 1953), lenkų lengvaatletis, Maskvos olimpiados čempionas
- Robert Mickevič (g. 1969), žurnalistas, politikas
Miestų partnerystė
redaguoti- Všchovas, Lenkija
- Podgurnės Tarnovas, Lenkija
- Lovičius, Lenkija
- Plonskas, Lenkija
- Stare Miastas, Lenkija
- Žninas, Lenkija
- Kazmežas, Lenkija
- Kadzidlas, Lenkija
- Ščitnas, Lenkija
- Hudė, Vokietija
- Arnažas, Prancūzija
- Fiume Venetas, Italija[19]
Švietimo ir ugdymo įstaigos
redaguoti- 3 gimnazijos:
- Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija
- J. Sniadeckio
- Šalčininkų Santarvės gimnazija
- Stanislavo Moniuškos menų mokykla
- Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Sportas
redaguoti- FK Šalčia Šalčininkai (futbolas)
- BC Šalčininkai (krepšinis)
Galerija
redaguoti- Kryžius netoli Šalčios upelio
- Šv. Jackaus koplytėlė (arch. L. Gucevičius)
- Meno mokykla
- Namai prie Vilniaus gatvės
- Parkas su akmenimis
- Parko estrada
- J. Sniadeckio gimnazija
- Evangelinio tikėjimo bažnyčia
- Autobusų stotis
- Ligoninė
- Įmonė „Spartukas“
- Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Солечники Большiе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30А (60) : Слюз — София Палеолог. С.-Петербургъ, 1900., 751 psl. (rus.)
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 669 psl.
- Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 205
- Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 60
- Soleczniki (1) Wielkie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 49 psl. (lenk.)
- Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- Šalčininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 360 psl.
- Šalčininkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 523 psl.
- Šalčininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 150
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
- Tarptautinis bendradarbiavimas, salcininkai.lt
- Šalčininkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 210 psl.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šalčininkai, Kas yra Šalčininkai? Ką reiškia Šalčininkai?