Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nigerio Respublika pranc République du NigerVėliava HerbasHimnas Tėvynės garbė Nigeris žemėlapyjeValstybinė kalba prancū
Nigerio Respublika
| Nigerio Respublika pranc. République du Niger | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Tėvynės garbė“ | |||||
Nigeris žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | prancūzų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Niamėjus | ||||
| Valstybės vadovai • CNSP Prezidentas • Premjeras • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 1 267 000 km2 (21) 0,02 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 21 563 607 (57) 9,89 žm./km2 (172) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2006 (progn.) 12,23 mlrd. $ (133) 1 000 $ (175) | ||||
| Valiuta | CFA frankas | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +1 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 3 d. | ||||
| Interneto kodas | .ne | ||||
| Telefono kodas | 227 | ||||
Nigerio Respublika (Nigeris) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru ir Libija šiaurėje, Čadu rytuose, Nigerija ir Beninu pietuose, Burkina Fasu ir Maliu vakaruose.
Istorija
Nigerio tautų istorija prasidėjo I mūsų eros tūkst., plečiantis transsacharinei prekybai, kurios keliai sujungė Viduržemio jūros pietines pakrantes su į pietus nuo Sacharos buvusiomis tautomis. Pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo apgyvendintas Ayras, Nigeryje suklestėjo garsūs prekybos miestai (pvz., Agadesas ir Tahua).
Dabartinės Nigerio teritorijos pietinė dalis priklausė Sahelio civilizacijai, ir ruože tarp Nigerio upės ir Čado ežero apie VIII a. aukštą kultūrą sukūrė hausai (jų teritorijos apėmė ir dab. Nigerijos šiaurinę teritoriją). Hausų valstybės (Gobiras, Kacina, Kanas, Zamfara) ir kitos apėmė tiek šiaurės Nigerijos, tiek pietų Nigerio teritorijas. XI-XIV a. hausų teritorijoje įsitvirtino islamas, suklestėjo savitas menas ir kultūra. Hausai kontroliavo pelningą prekybą.
Tuo pat metu vakarinė Nigerio dalis priklausė Malio, vėliau Songajaus valstybėms. Rytinėje dalyje prie Čado ežero susikūrė Kanemo ir Bornu valstybės.
XVIII a. pabaigoje pietinio Nigerio teritorijoje prasidėjo fulbių džihadas ir fulbiai čia įkūrė Sokoto kalifatą, apėmusį taip pat ir šiaurės Nigeriją.
XIX ir XX a. sandūroje fulbių emyratai, sudarę kalifatą, buvo pasidalinti Prancūzijos Vakarų Afrikos ir , tokiu būdu įtvirtinant dabartinę pietinę Nigerio sieną. Visos kitos valstybės sienos atsirado vėliau, padalijus Prancūzijos koloniją į administracines sritis. Viena tų sričių ir tapo Nigeris. 1960 m. jis išsikovojo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.
Politinė sistema
Pirmuoju šalies prezidentu atgavus nepriklausomybę nuo Prancūzijos 1960 m. tapo . 1974 m. po ginkluoto perversmo prezidento režimas buvo nuverstas. Tam įtakos turėjo šalyje susiklosčiusi įtempta situacija dėl prezidento, įtariamo korupcija. Po prezidento nuvertimo į valdžią atėjo pulkininkas , kuris, padedamas nedidelių karinių grupuočių, šalį valdė iki savo mirties 1987 metais.
Po jo mirties valstybės valdymą perėmė pulkininkas , jis išlaisvino politinius kalinius, liberalizavo Nigerio įstatymus ir paskelbė naują konstituciją. Tačiau Saibo reformos žlugo, studentams bei įvairioms organizacijoms ėmus reikalauti naujos santvarkos ir daugiapartinės valdymo sistemos. Saibo režimas galiausiai pasidavė šalies reikalavimams ir 1990 m. žlugo. Buvo išleista nauja konstitucija, rengiami atviri rinkimai, kuriamos naujos institucijos bei nepriklausomi laikraščiai.
2004 m. buvo perrinktas prezidentas Mamadou Tandžia, o dar kartą paskirtas ministru pirmininku. buvo perrinktas į Nacionalinės Asamblėjos (Nigerio parlamento) prezidento postą.
2010 m. vasario 19 d. įvykdytas valstybės perversmas, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Mamadou Tandžia. Valdžią užėmė Aukščiausioji demokratijos atkūrimo taryba.
2011 m. kovo 12 d. įvykusius šalies prezidento rinkimus laimėjo iki tol buvusios opozicijos lyderis, buvęs šalies ministras pirmininkas
Administracinis suskirstymas
Nigeris suskirstytas į 7 departamentus ir vieną sostinės rajoną. Departamentai suskirstyti į 36 rajonus, kurie dar sudalinti į 129 komunas.
Departamentai ir sostinės rajonas:
- Niamėjus (sostinės rajonas)
Geografija
Nigeris yra Vakarų Afrikos valstybė, neturinti išėjimo prie vandenyno. Nigerio teritorija driekiasi palei ribą, skiriančią Saharos dykumą ir regioną. Geografinės šalies koordinatės yra 16 laipsnių šiaurės ilgumos ir 8 laipsniai rytų platumos. Šalies plotas – 1 267 000 kvadratinių kilometrų. Vanduo užima 300 kvadratinių kilometrų plotą. Pagal plotą, Nigeris yra beveik 20 kartų didesnis už Lietuvą ir užima 22-ą vietą pasaulyje. Nigerio plotas panašus į Angolos.
Nigeris ribojasi su septyniomis valstybėmis, jo valstybinės sienos ilgis – 5 697 kilometrų. Ilgiausia yra pietinė siena su Nigerija (1 497 km), paskui eina rytinė siena su Čadu (1 175 km), šiaurinė bei šiaurės vakarų siena su Alžyru (956 km) ir Maliu (821 km). Nigeris taip pat ribojasi su Burkina Fasu (628 km) ir Beninu (266 km) pietvakariuose bei Libija (354 km) šiaurėje ir šiaurės rytuose.
Nigerio subtropinis klimatas daugiausia labai šiltas ir sausas. Didelę dalį šalies ploto užima dykuma. Piečiausiuose šalies regionuose, Nigerio upės baseino pakraštyje, vyrauja atogrąžų klimatas. Reljefas daugiausia sudarytas iš dykumos lygumų bei smėlio kopų. Pietuose plyti savana, o šiaurėje iškilusios kalvos.
Žemiausias taškas yra Nigerio upė, ji pakilusi 200 metrų virš jūros lygio. Aukščiausia viršukalnė – , jos aukštis yra 2 022 metrai.
Ekonomika
Nigeris yra skurdžiausia pasaulio valstybė, užimanti paskutinę vietą Jungtinių Tautų vystymo programos žmogaus socialinės raidos indeksų sąraše. Nigeris – šalis, neturinti prieigos prie jūros. Pagrindinės šalies ūkio šakos yra natūrinė žemdirbystė, gyvulininkystė ir vienų didžiausių pasaulyje urano klodų naudojimas. Nigerio ekonomikai neigiamą įtaką daro besikartojančios sausros, žemės virtimas dykuma, žmonių skaičiaus augimas (2,9 proc.) ir sumažėjusi urano paklausa tarptautinėje rinkoje.
Nigeris priklauso , visos aštuonios šios sąjungos valstybės naudojasi bendra valiuta, CFA franku, ir vienu (BCEAO).
2000 m. gruodį pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Sunkiai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) programą Nigeris įgijo teisę skolintis lengvesnėmis sąlygomis ir susitarė su Skurdo mažinimo ir augimo programos fondu (PRGF). Dėl sušvelnintos skolos mažinami Nigerio metinės skolos tvarkymo mokesčiai ir taip sudaryta lėšų pagrindinei sveikatos priežiūrai, pradiniam ugdymui, ŽIV ir AIDS prevencijai, kaimiškų vietovių infrastruktūrai ir kitoms priemonėms, kuriomis mažinamas skurdas. 2005 m. gruodį buvo paskelbta, jog Tarptautinis valiutos fondas sušvelnina Nigerio skolą 100 procentų. Nigeris buvo atleistas nuo 86 milijonų JAV dolerių skolos Tarptautinės valiutos fondui, be to, Nigeriui dar buvo suteikta finansinė parama pagal HIPC programą. Beveik pusę vyriausybės biudžeto pajamų sudaro parama iš užsienio. Šalies ūkis gali plėstis dėl naftos, aukso, anglies bei kitų mineralinių išteklių gavybos: per pastaruosius keletą metų nežymiai augo urano kainos. Dėl 2005 metų sausros ir skėrių antpuolio 2,5 milijono nigeriečių patyrė maisto nepriteklių.
Demografija
Daugiausiai Nigeryje hausų ir songajų etninių grupių atstovų. Hausai taip pat sudaro didelę dalį Nigerijos gyventojų, o sangajai dar įsikūrę ir Malio regionuose. Abi tautinės grupės, taip kaip ir gurmančiai, yra sėslūs ūkininkai, gyvenantys ariamuose plotuose šalies pietuose. Likusieji Nigerio žmonės priklauso gyvulius auginančioms klajoklių gentims: fulaniams, tuaregams, kanuriams, arabams bei tubu genčiai. Dėl greitai augančio gyventojų skaičiaus bei ribotų gamtos išteklių vis dažniau kyla konfliktų tarp gyvulių augintojų ir žemdirbių.
Didelis Nigerio kūdikių mirštamumas – šiam Afrikos regionui būdingas bruožas. Vis dėlto vaikų (nuo 1 iki 4 metų) mirštamumas čia nepalyginti aukštas – 248 iš 1000 gyventojų. To priežastis yra prasta sveikatos priežiūra ir maisto trūkumas. Organizacijos duomenimis, Nigerio kūdikių mirštamumas – didžiausias pasaulyje. Tačiau Nigeryje taip pat gimsta daugiausia kūdikių: vienai moteriai tenka 7,2 vaiko. Tai reiškia, kad beveik pusė (49 %) Nigerio gyventojų yra jaunesni nei 15 metų. Nuo 1996 m. iki 2003 m. pradinę mokyklą lankė 30 % gyventojų – 36 % berniukų ir tik 25 % mergaičių. Ugdymas taip pat vyksta musulmoniškose mokyklose medresose.
Dauguma Nigerio gyventojų – musulmonai (80 %). Šalies gyventojai taip pat išpažįsta animizmą (15 %), protestantiškąją bei katalikiškąją krikščionybę (5 %). Šalyje auga ir Jehovos liudytojų gretos.
Kultūra
Nigeris – Sahelio kultūrinio regiono dalis. Krašto kultūra glaudžiai susijusi su islamo tikėjimu, tačiau vis dar jaučiama prieš islamo įsivyravimą atsiradusių tradicijų įtaka. Po nepriklausomybės atkūrimo, daugiau dėmesio skiriama kultūriniam paveldui: tradicinei architektūrai, liaudies dirbiniams, šokiams bei muzikai. Padedant Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai, šalies sostinėje Niamėjuje įkurtas regioninis centras, jo tikslas – užrašyti žodžiu perduodamas tradicijas. Reikšmingiausias Nigerio kultūros centras – Nacionalinis Niamėjaus muziejus.
Kita informacija
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nigerio Respublika, Kas yra Nigerio Respublika? Ką reiškia Nigerio Respublika?
Nigerio Respublika pranc Republique du NigerVeliava HerbasHimnas Tevynes garbe Nigeris zemelapyjeValstybine kalba prancuzuSostine ir didziausias miestas NiamejusValstybes vadovai CNSP Prezidentas Premjeras Plotas Is viso vandens 1 267 000 km2 21 0 02 Gyventoju 2017 Tankis 21 563 607 57 9 89 zm km2 172 BVP Is viso Vienam gyventojui 2006 progn 12 23 mlrd 133 1 000 175 Valiuta CFA frankasLaiko juosta Vasaros laikas UTC 1 netaikomasNepriklausomybe Paskelbta nuo Prancuzijos 1960 m rugpjucio 3 d Interneto kodas neTelefono kodas 227 Nigerio Respublika Nigeris valstybe Vakaru Afrikoje Ribojasi su Alzyru ir Libija siaureje Cadu rytuose Nigerija ir Beninu pietuose Burkina Fasu ir Maliu vakaruose IstorijaPagrindinis straipsnis Nigerio istorija Nigerio tautu istorija prasidejo I musu eros tukst pleciantis transsacharinei prekybai kurios keliai sujunge Vidurzemio juros pietines pakrantes su į pietus nuo Sacharos buvusiomis tautomis Pirmaisiais musu eros amziais buvo apgyvendintas Ayras Nigeryje suklestejo garsus prekybos miestai pvz Agadesas ir Tahua Dabartines Nigerio teritorijos pietine dalis priklause Sahelio civilizacijai ir ruoze tarp Nigerio upes ir Cado ezero apie VIII a auksta kultura sukure hausai ju teritorijos apeme ir dab Nigerijos siaurine teritorija Hausu valstybes Gobiras Kacina Kanas Zamfara ir kitos apeme tiek siaures Nigerijos tiek pietu Nigerio teritorijas XI XIV a hausu teritorijoje įsitvirtino islamas suklestejo savitas menas ir kultura Hausai kontroliavo pelninga prekyba Tuo pat metu vakarine Nigerio dalis priklause Malio veliau Songajaus valstybems Rytineje dalyje prie Cado ezero susikure Kanemo ir Bornu valstybes XVIII a pabaigoje pietinio Nigerio teritorijoje prasidejo fulbiu dzihadas ir fulbiai cia įkure Sokoto kalifata apemusį taip pat ir siaures Nigerija XIX ir XX a sanduroje fulbiu emyratai sudare kalifata buvo pasidalinti Prancuzijos Vakaru Afrikos ir tokiu budu įtvirtinant dabartine pietine Nigerio siena Visos kitos valstybes sienos atsirado veliau padalijus Prancuzijos kolonija į administracines sritis Viena tu sriciu ir tapo Nigeris 1960 m jis issikovojo nepriklausomybe nuo Prancuzijos Politine sistemaPagrindinis straipsnis Dabartinis Nigerio prezidentas Pirmuoju salies prezidentu atgavus nepriklausomybe nuo Prancuzijos 1960 m tapo 1974 m po ginkluoto perversmo prezidento rezimas buvo nuverstas Tam įtakos turejo salyje susiklosciusi įtempta situacija del prezidento įtariamo korupcija Po prezidento nuvertimo į valdzia atejo pulkininkas kuris padedamas nedideliu kariniu grupuociu salį valde iki savo mirties 1987 metais Po jo mirties valstybes valdyma pereme pulkininkas jis islaisvino politinius kalinius liberalizavo Nigerio įstatymus ir paskelbe nauja konstitucija Taciau Saibo reformos zlugo studentams bei įvairioms organizacijoms emus reikalauti naujos santvarkos ir daugiapartines valdymo sistemos Saibo rezimas galiausiai pasidave salies reikalavimams ir 1990 m zlugo Buvo isleista nauja konstitucija rengiami atviri rinkimai kuriamos naujos institucijos bei nepriklausomi laikrasciai 2004 m buvo perrinktas prezidentas Mamadou Tandzia o dar karta paskirtas ministru pirmininku buvo perrinktas į Nacionalines Asamblejos Nigerio parlamento prezidento posta 2010 m vasario 19 d įvykdytas valstybes perversmas kurio metu buvo nuverstas prezidentas Mamadou Tandzia Valdzia uzeme Auksciausioji demokratijos atkurimo taryba 2011 m kovo 12 d įvykusius salies prezidento rinkimus laimejo iki tol buvusios opozicijos lyderis buves salies ministras pirmininkasAdministracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Nigeris suskirstytas į 7 departamentus ir viena sostines rajona Departamentai suskirstyti į 36 rajonus kurie dar sudalinti į 129 komunas Departamentai ir sostines rajonas Niamejus sostines rajonas GeografijaPagrindinis straipsnis Nigerio geografija Nigerio vaizdas is kosmoso Nigeris yra Vakaru Afrikos valstybe neturinti isejimo prie vandenyno Nigerio teritorija driekiasi palei riba skiriancia Saharos dykuma ir regiona Geografines salies koordinates yra 16 laipsniu siaures ilgumos ir 8 laipsniai rytu platumos Salies plotas 1 267 000 kvadratiniu kilometru Vanduo uzima 300 kvadratiniu kilometru plota Pagal plota Nigeris yra beveik 20 kartu didesnis uz Lietuva ir uzima 22 a vieta pasaulyje Nigerio plotas panasus į Angolos Nigeris ribojasi su septyniomis valstybemis jo valstybines sienos ilgis 5 697 kilometru Ilgiausia yra pietine siena su Nigerija 1 497 km paskui eina rytine siena su Cadu 1 175 km siaurine bei siaures vakaru siena su Alzyru 956 km ir Maliu 821 km Nigeris taip pat ribojasi su Burkina Fasu 628 km ir Beninu 266 km pietvakariuose bei Libija 354 km siaureje ir siaures rytuose Nigerio subtropinis klimatas daugiausia labai siltas ir sausas Didele dalį salies ploto uzima dykuma Pieciausiuose salies regionuose Nigerio upes baseino pakrastyje vyrauja atograzu klimatas Reljefas daugiausia sudarytas is dykumos lygumu bei smelio kopu Pietuose plyti savana o siaureje iskilusios kalvos Zemiausias taskas yra Nigerio upe ji pakilusi 200 metru virs juros lygio Auksciausia virsukalne jos aukstis yra 2 022 metrai EkonomikaPagrindinis straipsnis Nigerio ekonomika Niamejus Nigerio sostine ir ekonomikos centras Nigeris yra skurdziausia pasaulio valstybe uzimanti paskutine vieta Jungtiniu Tautu vystymo programos zmogaus socialines raidos indeksu sarase Nigeris salis neturinti prieigos prie juros Pagrindines salies ukio sakos yra naturine zemdirbyste gyvulininkyste ir vienu didziausiu pasaulyje urano klodu naudojimas Nigerio ekonomikai neigiama įtaka daro besikartojancios sausros zemes virtimas dykuma zmoniu skaiciaus augimas 2 9 proc ir sumazejusi urano paklausa tarptautineje rinkoje Nigeris priklauso visos astuonios sios sajungos valstybes naudojasi bendra valiuta CFA franku ir vienu BCEAO 2000 m gruodį pagal Tarptautinio valiutos fondo TVF Sunkiai įsiskolinusiu neturtingu saliu HIPC programa Nigeris įgijo teise skolintis lengvesnemis salygomis ir susitare su Skurdo mazinimo ir augimo programos fondu PRGF Del susvelnintos skolos mazinami Nigerio metines skolos tvarkymo mokesciai ir taip sudaryta lesu pagrindinei sveikatos prieziurai pradiniam ugdymui ZIV ir AIDS prevencijai kaimisku vietoviu infrastrukturai ir kitoms priemonems kuriomis mazinamas skurdas 2005 m gruodį buvo paskelbta jog Tarptautinis valiutos fondas susvelnina Nigerio skola 100 procentu Nigeris buvo atleistas nuo 86 milijonu JAV doleriu skolos Tarptautines valiutos fondui be to Nigeriui dar buvo suteikta finansine parama pagal HIPC programa Beveik puse vyriausybes biudzeto pajamu sudaro parama is uzsienio Salies ukis gali plestis del naftos aukso anglies bei kitu mineraliniu istekliu gavybos per pastaruosius keleta metu nezymiai augo urano kainos Del 2005 metu sausros ir skeriu antpuolio 2 5 milijono nigerieciu patyre maisto nepritekliu DemografijaPagrindinis straipsnis Nigerio demografija Hausu etnine grupe yra didziausia Nigeryje 65 Daugiausiai Nigeryje hausu ir songaju etniniu grupiu atstovu Hausai taip pat sudaro didele dalį Nigerijos gyventoju o sangajai dar įsikure ir Malio regionuose Abi tautines grupes taip kaip ir gurmanciai yra seslus ukininkai gyvenantys ariamuose plotuose salies pietuose Likusieji Nigerio zmones priklauso gyvulius auginancioms klajokliu gentims fulaniams tuaregams kanuriams arabams bei tubu genciai Del greitai augancio gyventoju skaiciaus bei ribotu gamtos istekliu vis dazniau kyla konfliktu tarp gyvuliu augintoju ir zemdirbiu Didelis Nigerio kudikiu mirstamumas siam Afrikos regionui budingas bruozas Vis delto vaiku nuo 1 iki 4 metu mirstamumas cia nepalyginti aukstas 248 is 1000 gyventoju To priezastis yra prasta sveikatos prieziura ir maisto trukumas Organizacijos duomenimis Nigerio kudikiu mirstamumas didziausias pasaulyje Taciau Nigeryje taip pat gimsta daugiausia kudikiu vienai moteriai tenka 7 2 vaiko Tai reiskia kad beveik puse 49 Nigerio gyventoju yra jaunesni nei 15 metu Nuo 1996 m iki 2003 m pradine mokykla lanke 30 gyventoju 36 berniuku ir tik 25 mergaiciu Ugdymas taip pat vyksta musulmoniskose mokyklose medresose Dauguma Nigerio gyventoju musulmonai 80 Salies gyventojai taip pat ispazįsta animizma 15 protestantiskaja bei katalikiskaja krikscionybe 5 Salyje auga ir Jehovos liudytoju gretos KulturaPagrindinis straipsnis Nigeris Sahelio kulturinio regiono dalis Krasto kultura glaudziai susijusi su islamo tikejimu taciau vis dar jauciama pries islamo įsivyravima atsiradusiu tradiciju įtaka Po nepriklausomybes atkurimo daugiau demesio skiriama kulturiniam paveldui tradicinei architekturai liaudies dirbiniams sokiams bei muzikai Padedant Jungtiniu Tautu svietimo mokslo ir kulturos organizacijai salies sostineje Niamejuje įkurtas regioninis centras jo tikslas uzrasyti zodziu perduodamas tradicijas Reiksmingiausias Nigerio kulturos centras Nacionalinis Niamejaus muziejus Kita informacijaNuorodosVikiteka Nigeris vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Nigeris