Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Naugarduko pilis bltr Наваградзкі замак gynybinis plytų mūro statinys dab Baltarusijos teritorijoje Naugarduko mieste Bu

Naugarduko pilis

  • Pagrindinis puslapis
  • Naugarduko pilis
Naugarduko pilis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Naugarduko pilis (bltr. Наваградзкі замак) – gynybinis plytų mūro statinys dab. Baltarusijos teritorijoje, Naugarduko mieste. Buvo pradėtas statyti XIV a. LDK Vytauto Didžiojo paliepimu, vėliau stiprinamas ir rekonstruojamas. LDK priklausiusi pilis sugriauta XVII a., mūsų laikus pasiekė dviejų bokštų griuvėsiai ir pamatų likučiai. Baltarusijoje neretai ji vadinama Mindaugo pilimi. Lietuvos istorikų nuomone (T.Baranausko ir kt.), žinių, kad LDK Mindaugas yra gyvenęs ar iš viso buvo lankęsis Naugarduke, nėra – tai Motiejaus Strijkovskio XVI a. užrašytas neargumentuotas spėjimas interpretuojant legendas.

Istorija

Ant aukštai virš apylinkių iškilusios (316–317 m v. j. l.) gyventojai ėmė kurtis dar X amžiuje vakarinėje jos dalyje, kur susiformavo įtvirtinta gyvenvietė–papilys, dabar vadinama Mažąja pilimi. Rytinėje plynaukštės pusėje apatinis kultūrinis sluoksnis siekia XI a. antrąją pusę, šioje vietoje matomai ir buvo suręsta medinė Naugarduko pilis. 3,6 ha ploto plynaukštės teritorijoje XIII a. buvo iškastas galingas griovys, padalijęs ją į dvi dalis – Mažosios pilies ir Naugarduko pilies kalvas. Pastarąją kalvą juosė šešių metrų aukščio pylimai ir dešimties m gylio griovys šiaurinėje pusėje. Dar viena papėdės gyvenvietė (neįtvirtinta) nuo X a. pab.–XII a. pr. formavosi ant kiek tolėliau iškilusios 309–310 m v. j. l. aukščio kalvos, kur dabar stovi Šv. Boriso ir Šv. Glebo cerkvė.

Naugarduką puldinėjo Aukso Ordos totoriai ir Kijevo Rusios kunigaikščiai. XIII a. antroje pusėje jį prie LDK prijungė Mindaugas. Valdovo vietininku buvo paskirtas jo sūnus Vaišelga, kuris atstatė ir sutvirtino medinę pilį. 1258, 1274 ir 1278 m. ją nesėkmingai puolė Aukso Ordos totorių kariuomenė, o 1314 m. pilis atlaikė kryžiuočių puolimą. Vokiečių ordino riteriai siekė užimti Naugarduką ir 1321, 1341 bei 1391 metais. Per 1394 m. puolimą miestiečiai padegė savo pilį ir priešpilį, o patys pasislėpė miške, tuo pačiu priversdami riterius pasukti atgal.

Po šių įvykių LDK valdovas Vytautas nusprendė medinės vietoje pradėti statyti mūrinę Naugarduko pilį. Ant buvusio keturkampio gynybinio statinio pamatų (12 m X 12 m) iškilo į viršų siaurėjantis 25 m aukščio penkiaaukštis bokštas, kurio išmatavimai pagrinde buvo kiek mažesni nei pamatų – 11,4 m X 11,4 m. Vadinamas Aukštuoju arba Skydiniu bokštas (bltr. Шчытоўка) tarnavo kaip įvažiavimo vartai: iš Vilniaus pusės siauru tilteliu per griovį į piliavietę buvo galima tik per jį. Veikė pakeliamo tilto mechanizmas, sienose buvo išmūrytos šaudymo angos.

Cokolinėje dalyje išliko (su vadinamomis „lietuviškomis“ didelių gabaritų molio plytomis) fragmentai, pirmajame aukšte matosi likučiai, o nuo antrojo aukšto prasideda gotikinis mūras. Kieme stovėjo Pilies cerkvė, plane buvusi keturkampe, su nedidele pusapvalia apside rytinėje pusėje. Šioje šventovėje 1415 m. buvo sušauktas LDK stačiatikių vyskupų sinodas, įkūręs nepriklausomą ir išrinkęs pirmąjį jos metropolitą – bulgarų kilmės vyskupą . Tuo pačiu metu Naugardukas virto galinga LDK gynybine tvirtove. 1408 m. čia įvyko slaptas Vytauto Didžiojo ir Jogailos pasitarimas dėl būsimo žygio į Kryžiuočių valstybę, užsibaigusiu Žalgirio mūšiu.

Piliavietės rytiniame kampe buvo išmūrytas triaukšis su pamatais 9 m X 9 m Bažnytinis bokštas (bltr. Касьцельная вежа), tarp jo ir Skydinio bokšto – Pilies arba Kunigaikščių rūmai. Maždaug tuo pačiu laiku XIV–XV a. iškilo ir kiti bokštai: pietinėje pusėje Mažųjų vartų (bltr. Малая брама) su pamatais 8 m X 10 m, o vakarinėje dalyje – nedidelis su pamatais 7,7 m X 7,7 m Posado (bltr. Пасадзкая вежа) bokštai. Visi bokštai buvo sujungti iki 2,6 m storio plytų mūro siena. Matyt, ant aukšto piliakalnio įsikūrusiems kariams buvo aktualus apsirūpinimo geriamuoju vandeniu klausimas, todėl pietinėje kalvos papėdėje prie šaltinio XV a. pr. atsirado Šulinio bokštas (bltr. Калодзежная вежа), dengta galerija jungęsis su pilimi. Turbūt dėl didėjančios Krymo totorių antpuolio tikimybės (1505 m. ir 1506 m. jie pilį buvo apgulę, bet taip ir nepaėmė) XV a. pab – XVI a. pr. gynybiniai pajėgumai buvo toliau stiprinami. Šiaurės vakariniame kampe iškilo galingas, apačioje kvadratinis, o viršuje aštuonių kampų Sargybos bokštas (bltr. вежа Дазорца). Pietinėje dalyje kelią į piliavietę ėmė saugoti Miesto bokštas–vartai (bltr. Меская вежа–брама), mūrine siena sujungtas su Šulinio ir Mažųjų Vartų bokštais.

XVI–XVII a. pilyje rinkdavosi Naugarduko pavieto bajorų seimeliai, veikė kalėjimas. 1581–1775 m. kas dveji metai Pilies cerkvėje vykdavo LDK Vyriausiojo tribunolo baltarusiškos sesijos. Tuo tarpu, gynybinė pilies reikšmė vis mažėjo. Per 1654–1667 m. ATR–Maskvos karą maskviečiai du kartus buvo užėmę pilį ir miestą. 1655 m. Naugarduką užkariavo vadovaujami kazokai, o 1660 m. jau kiek suremontuotą pilį užgrobė kunigaikščio kariai. Dauguma bokštų buvo nugriauti, išrinktos plytos. Galiausiai 1706 m. Švedų tvano metu išlikę gynybiniai įrenginiai buvo susprogdinti. Po 1751 m. gaisro pilis savo reikšmę galutinai prarado.1802 m. Vilniaus generalgubernatorius įsakė pilies akmenis naudoti gatvių grindinių įrengimui. XIX a. piliavietė buvo paversta šiukšlynu, į ją iš miesto vežamos atliekos (visa pilies teritorija pasidengė dviejų metrų aukščio sluoksniu). 1909–1910 m. istoriko Tadeušo Korzono rūpesčiu išlikę bokštai pradėti konservuoti, tarpukaryje tuos darbus tęsė lenkų tyrinėtojai Ježis Riomeris, Stanislavas Lorentzas ir Romualdas Giurtleris. Po Antrojo pasaulinio karo archeologinius kasinėjimus vykdė Leningrado mokslininkai, vadovaujami Fridos Gurevič. 2011 m. ir 2013 m. Baltarusijos restauratoriai konservavo išlikusius bokštus, jie buvo kritikuojami dėl pernelyg šiuolaikinių medžiagų ir technikos taikymo darbų vykdymo metu.

Išnašos

  1. Jūratė Mičiulienė. Ne Mindaugas sukūrė Lietuvą // Lietuvos žinios, 2007–11–12 Archyvuota kopija 2018-05-04 iš Wayback Machine projekto.
  2. Tomas Baranauskas. Naugarduko piliai gresia griūtis // alkas.lt 2017–05–03

Šaltiniai

Vikiteka: Naugarduko pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Vidmantas Jankauskas. Naugarduko pilies ikonografiniai šaltiniai
  • Lietuvos mūrinės pilys Archyvuota kopija 2018-05-04 iš Wayback Machine projekto.
  • Paulius Tautvydas Laurinaitis. Naugarduko pilis Archyvuota kopija 2018-05-04 iš Wayback Machine projekto.
  • Tатьяна Бубенько, Андрей Метельский. Oснование Новоугородка: гипотезы и реальность Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  • Рэштки замка / Збор помнікаў гісторыі і культуры. Гродзенская вобласць c. 266–267
  • Гуревич Ф.Д. Древний Новогрудок
  • Ткачев М.А. Замки Беларуси. Мн.: Беларусь, 2005 с. 200
  • Реконструкция Новогрудского замка


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 11:42

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Naugarduko pilis, Kas yra Naugarduko pilis? Ką reiškia Naugarduko pilis?

Naugarduko pilis bltr Navagradzki zamak gynybinis plytu muro statinys dab Baltarusijos teritorijoje Naugarduko mieste Buvo pradetas statyti XIV a LDK Vytauto Didziojo paliepimu veliau stiprinamas ir rekonstruojamas LDK priklausiusi pilis sugriauta XVII a musu laikus pasieke dvieju bokstu griuvesiai ir pamatu likuciai Baltarusijoje neretai ji vadinama Mindaugo pilimi Lietuvos istoriku nuomone T Baranausko ir kt ziniu kad LDK Mindaugas yra gyvenes ar is viso buvo lankesis Naugarduke nera tai Motiejaus Strijkovskio XVI a uzrasytas neargumentuotas spejimas interpretuojant legendas Siuolaikinis Pilies vaizdas kaireje Skydinio boksto likuciai desiniau restauruojamas Baznytinis bokstas dar toliau matosi Naugarduko Kristaus Atsimainymo baznycios frontonasIstorijaKelias į miestelį is siaurines puses Centrineje dalyje matosi Naugarduko plynaukste su islikusiais Pilies dviem bokstais Jano Bulhako 1910 m nuotrauka Ant aukstai virs apylinkiu iskilusios 316 317 m v j l gyventojai eme kurtis dar X amziuje vakarineje jos dalyje kur susiformavo įtvirtinta gyvenviete papilys dabar vadinama Mazaja pilimi Rytineje plynaukstes puseje apatinis kulturinis sluoksnis siekia XI a antraja puse sioje vietoje matomai ir buvo suresta medine Naugarduko pilis 3 6 ha ploto plynaukstes teritorijoje XIII a buvo iskastas galingas griovys padalijes ja į dvi dalis Mazosios pilies ir Naugarduko pilies kalvas Pastaraja kalva juose sesiu metru aukscio pylimai ir desimties m gylio griovys siaurineje puseje Dar viena papedes gyvenviete neįtvirtinta nuo X a pab XII a pr formavosi ant kiek toleliau iskilusios 309 310 m v j l aukscio kalvos kur dabar stovi Sv Boriso ir Sv Glebo cerkve Griovys tarp Mazosios pilies ir Naugarduko pilies kalvu Naugarduka puldinejo Aukso Ordos totoriai ir Kijevo Rusios kunigaiksciai XIII a antroje puseje jį prie LDK prijunge Mindaugas Valdovo vietininku buvo paskirtas jo sunus Vaiselga kuris atstate ir sutvirtino medine pilį 1258 1274 ir 1278 m ja nesekmingai puole Aukso Ordos totoriu kariuomene o 1314 m pilis atlaike kryziuociu puolima Vokieciu ordino riteriai sieke uzimti Naugarduka ir 1321 1341 bei 1391 metais Per 1394 m puolima miestieciai padege savo pilį ir priespilį o patys pasislepe miske tuo paciu priversdami riterius pasukti atgal Po siu įvykiu LDK valdovas Vytautas nusprende medines vietoje pradeti statyti murine Naugarduko pilį Ant buvusio keturkampio gynybinio statinio pamatu 12 m X 12 m iskilo į virsu siaurejantis 25 m aukscio penkiaaukstis bokstas kurio ismatavimai pagrinde buvo kiek mazesni nei pamatu 11 4 m X 11 4 m Vadinamas Aukstuoju arba Skydiniu bokstas bltr Shchytoyka tarnavo kaip įvaziavimo vartai is Vilniaus puses siauru tilteliu per griovį į piliaviete buvo galima tik per jį Veike pakeliamo tilto mechanizmas sienose buvo ismurytos saudymo angos Cokolineje dalyje isliko su vadinamomis lietuviskomis dideliu gabaritu molio plytomis fragmentai pirmajame aukste matosi likuciai o nuo antrojo auksto prasideda gotikinis muras Kieme stovejo Pilies cerkve plane buvusi keturkampe su nedidele pusapvalia apside rytineje puseje Sioje sventoveje 1415 m buvo susauktas LDK staciatikiu vyskupu sinodas įkures nepriklausoma ir isrinkes pirmajį jos metropolita bulgaru kilmes vyskupa Tuo paciu metu Naugardukas virto galinga LDK gynybine tvirtove 1408 m cia įvyko slaptas Vytauto Didziojo ir Jogailos pasitarimas del busimo zygio į Kryziuociu valstybe uzsibaigusiu Zalgirio musiu Piliavietes rytiniame kampe buvo ismurytas triauksis su pamatais 9 m X 9 m Baznytinis bokstas bltr Kascelnaya vezha tarp jo ir Skydinio boksto Pilies arba Kunigaiksciu rumai Mazdaug tuo paciu laiku XIV XV a iskilo ir kiti bokstai pietineje puseje Mazuju vartu bltr Malaya brama su pamatais 8 m X 10 m o vakarineje dalyje nedidelis su pamatais 7 7 m X 7 7 m Posado bltr Pasadzkaya vezha bokstai Visi bokstai buvo sujungti iki 2 6 m storio plytu muro siena Matyt ant auksto piliakalnio įsikurusiems kariams buvo aktualus apsirupinimo geriamuoju vandeniu klausimas todel pietineje kalvos papedeje prie saltinio XV a pr atsirado Sulinio bokstas bltr Kalodzezhnaya vezha dengta galerija jungesis su pilimi Turbut del didejancios Krymo totoriu antpuolio tikimybes 1505 m ir 1506 m jie pilį buvo apgule bet taip ir nepaeme XV a pab XVI a pr gynybiniai pajegumai buvo toliau stiprinami Siaures vakariniame kampe iskilo galingas apacioje kvadratinis o virsuje astuoniu kampu Sargybos bokstas bltr vezha Dazorca Pietineje dalyje kelia į piliaviete eme saugoti Miesto bokstas vartai bltr Meskaya vezha brama murine siena sujungtas su Sulinio ir Mazuju Vartu bokstais Miestelis XIX a pab Islike trys Pilies bokstai is kaires Sargybos Skydinis ir Baznytinis toliau Kristaus Atsimainymo baznycia Kalva su kryziais Mindaugo kalnas M Rozanskio graviura XVI XVII a pilyje rinkdavosi Naugarduko pavieto bajoru seimeliai veike kalejimas 1581 1775 m kas dveji metai Pilies cerkveje vykdavo LDK Vyriausiojo tribunolo baltarusiskos sesijos Tuo tarpu gynybine pilies reiksme vis mazejo Per 1654 1667 m ATR Maskvos kara maskvieciai du kartus buvo uzeme pilį ir miesta 1655 m Naugarduka uzkariavo vadovaujami kazokai o 1660 m jau kiek suremontuota pilį uzgrobe kunigaikscio kariai Dauguma bokstu buvo nugriauti isrinktos plytos Galiausiai 1706 m Svedu tvano metu islike gynybiniai įrenginiai buvo susprogdinti Po 1751 m gaisro pilis savo reiksme galutinai prarado 1802 m Vilniaus generalgubernatorius įsake pilies akmenis naudoti gatviu grindiniu įrengimui XIX a piliaviete buvo paversta siukslynu į ja is miesto vezamos atliekos visa pilies teritorija pasidenge dvieju metru aukscio sluoksniu 1909 1910 m istoriko Tadeuso Korzono rupesciu islike bokstai pradeti konservuoti tarpukaryje tuos darbus tese lenku tyrinetojai Jezis Riomeris Stanislavas Lorentzas ir Romualdas Giurtleris Po Antrojo pasaulinio karo archeologinius kasinejimus vykde Leningrado mokslininkai vadovaujami Fridos Gurevic 2011 m ir 2013 m Baltarusijos restauratoriai konservavo islikusius bokstus jie buvo kritikuojami del pernelyg siuolaikiniu medziagu ir technikos taikymo darbu vykdymo metu Naugarduko pilis klestejimo laikotariu vingiuotas kelias is pietu puses veda prie Miesto boksto Viktoro Stascaniuko rekonstrukcinis pav IsnasosJurate Miciuliene Ne Mindaugas sukure Lietuva Lietuvos zinios 2007 11 12 Archyvuota kopija 2018 05 04 is Wayback Machine projekto Tomas Baranauskas Naugarduko piliai gresia griutis alkas lt 2017 05 03SaltiniaiVikiteka Naugarduko pilis vaizdine ir garsine medziagaVidmantas Jankauskas Naugarduko pilies ikonografiniai saltiniai Lietuvos murines pilys Archyvuota kopija 2018 05 04 is Wayback Machine projekto Paulius Tautvydas Laurinaitis Naugarduko pilis Archyvuota kopija 2018 05 04 is Wayback Machine projekto Tatyana Bubenko Andrej Metelskij Osnovanie Novougorodka gipotezy i realnost Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Reshtki zamka Zbor pomnikay gistoryi i kultury Grodzenskaya voblasc c 266 267 Gurevich F D Drevnij Novogrudok Tkachev M A Zamki Belarusi Mn Belarus 2005 s 200 Rekonstrukciya Novogrudskogo zamka Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Austrijos futbolo varžybos 2016–2017 m.

  • Liepa 18, 2025

    Austrijos futbolo varžybos 2014–2015 m.

  • Liepa 18, 2025

    Austrijos futbolo varžybos 2013–2014 m.

  • Liepa 18, 2025

    Aurimas Adomavičius

  • Liepa 18, 2025

    Aum sinrike

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje