Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nacistų koncentracijos stovyklos vok Konzentrationslager koncentracijos stovyklos 1933 1945 m veikusios nacistinėje Voki
Nacių koncentracijos stovyklos
Nacistų koncentracijos stovyklos (vok. Konzentrationslager) – koncentracijos stovyklos, 1933–1945 m. veikusios nacistinėje Vokietijoje ir jos užimtose teritorijose. Žinoma daugiau nei 1000 kalinimo įstaigų, atlikusių koncentracijos stovyklų funkcijas nacių valdymo metais, jose kalėjo 1,65 mln. asmenų, iš kurių apie 1 mln. ten žuvo. Daug buvusių nacistų koncentracijos lagerių po nacistų režimo žlugimo tapo muziejais ir memorialais, o stovyklų sistema tapo prievartos ir teroro simboliu.
Istorija
Pirmosios koncentracijos stovyklos įsteigtos dar 1933 m. kovą, iškart po to, kai Adolfas Hitleris tapo Vokietijos kancleriu. Iš pradžių stovykloms daugiausiai vadovavo SA, tačiau po 1934 m. vykusios Ilgųjų peilių nakties buvo įkurta Koncentracijos stovyklų inspekcija (vok. Inspektion der Konzentrationslager), kuriai vadovauti ėmė SS. Pirmaisiais stovyklų įkūrimo metais iš maždaug 50 000 kalinių 80 % sudarė vietiniai komunistai, 10% – socialdemokratai. 1933 m. pabaigoje daugeliui politinių kalinių buvo suteikta Kalėdų amnestija (vok. Weihnachtsamnestie). Tais metais tuščių gamyklų, kalėjimų, dvarų, mokyklų, dirbtuvių ir pilių teritorijose buvo įsteigta apie 70 koncentracijos lagerių.
Pirmąja nacistinėje Vokietijoje laikoma 1933 m. kovo 3 d. buvusios mokyklos patalpose įsteigta koncentracijos stovykla. Tų pačių metų kovo 22 d. įkurta koncentracijos stovykla Dachau, tapusi pavyzdine kitoms tokio tipo kalinimo įstaigoms. Birželio mėnesį Dachau koncentracijos stovyklos viršininku paskirtas , itin ženkliai prisidėjęs prie koncentracijos stovyklų institucionalizacijos ir plėtros. Eikė sugriežtino tvarką lagerių viduje, parengė lagerio baudžiamąjį kodeksą (vok. Lagerordnung), kuriuo įvedė drakoniškas priemones nepaklusniesiems, kalėjimų funkcionierių sistemą. Nepaisant to, 1934–1937 m. kalinių skaičius stovyklose išliko panašus ar net mažėjo – 1936 m. lapkričio 1 d. kalėjo 4761 kalinys, o didesnė dalis kalinių, įskaitant politinius, buvo toliau laikomi kalėjimuose. Sparčiausia plėtra pasiekta 1937–1939 m., netrukus po to, kai Vokietijos policijos vadovu buvo paskirtas Heinrichas Himleris. Himlerio iniciatyva vietoje senų uždarytų koncentracijos stovyklų atidarytos naujos (Zaksenhauzeno ir ), įrengtos atokiose vietose. Stovyklose visi kaliniai privalėjo dėvėti dryžuotą kalinio uniformą su atitinkamos spalvos trikampiu, teritorijoje negaliojo teisės viršenybė, tad SS prižiūrėtojai turėjo absoliučią galią prieš kalinius.
1937 m. pabaigoje kalinių skaičius koncentracijos stovyklose išaugo iki 7750. 1938 m., į koncentracijos stovyklas uždarius pakartotinai nusižengusius nusikaltėlius ir asocialais vadinamus asmenis (benamius, asmenis su protine negalia ir bedarbius), koncentracijos stovyklos kalinių skaičius išaugo iki 24 000. 1939 m. įsteigta pirmoji koncentracijos stovykla vien moterims. Tais metais politinių kalinių skaičių lageriuose padidino Jehovos liudytojai ir nacistų politikai nepritariantys buvę emigrantai, taip pat antinaciškai nusiteikę austrai ir čekai, kurių valstybės buvo įjungtos į Trečiojo Reicho sudėtį atitinkamai 1938 ir 1939 m. Po Austrijos anšliuso apie 2000 Vienos žydų tapo koncentracijos stovyklų kaliniais, tačiau ženkliausiai žydų kalinių dalis išaugo po 1938 m. lapkričio Krištolinės nakties pogromų, kuomet per masinius areštus buvo suimta ir įkalinta 26 000 žydų vyrų. Dėl beprecedenčio žiaurumo ir smurto protrūkių prieš žydų kalinius žydų kalinių mirštamumas buvo itin aukštas – per keturis mėnesius žuvusiųjų buvo daugiau nei per penkerius metus iki tol. Dėl to dauguma išgyvenusių žydų kalinių buvo anksti paleisti, dažniausiai gavus pasižadėjimą, kad emigruos iš Vokietijos.
Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui sąlygos stovyklose tapo vis sunkesnės ir mirtingumo procentas vis aukštesnis dėl nacistų vadovybės planų: dauguma aukų žuvo karo antroje pusėje. Nuo karo pradžios iki 1941 m. pabaigos buvo atidarytos penkios naujos stovyklos: (1940 m. pradžioje), Aušvicas (1940 m. birželis), iš pradžių veikęs kaip koncentracijos stovykla lenkų pasipriešinimo aktyvistams, (1941 m. gegužės mėn.) Silezijoje ir (1941 m. gegužės mėn.) Prancūzijai priklausiusiose žemėse. Taip pat buvo įkurti pirmieji stovyklų padaliniai, administraciniu požiūriu pavaldūs atitinkamai pagrindinei stovyklai. Kalinių skaičius išaugo trigubai nuo 21 000 1939 m. rugpjūčio mėn. iki maždaug 70 000–80 000 1942 m. pradžioje. Šį spartų augimą lėmė priverstinio darbo paklausa, o vėliau ir invazija į Sovietų Sąjungą. Sistemiškas kai kurių kalinių žudymas koncentracijos lageriuose pradėtas 1941 m. balandį. Tuomet SS vyriausioji vadovybė įsakė nužudyti sergančius ir išsekusius, nebegalinčius dirbti kalinius (ypač tuos, kurie laikomi prastesniais dėl rasės). Aukas atrinkdavo stovyklos darbuotojai arba keliaujantys lagerių gydytojai. Tada šios buvo išvežtos iš stovyklų nužudyti eutanazijos centruose. Iki 1942 m. balandžio mėn. 6000–20 000 žmonių buvo nužudyti būtent tokiu būdu. Nuo 1941 m. rugpjūčio mėn. kai kurie sovietų karo belaisviai buvo žudomi improvizuotuose koncentracijos stovyklose, praėjus vos kelioms dienoms nuo įkalinimo.
1942 m. priverstinis darbas stovyklose buvo pradėtas kreipti į karo pramonę ir iki 1943 m. du trečdaliai kalinių buvo įdarbinti karo pramonėje. Mirtingumas smarkiai išaugo – maždaug pusė iš 180 000 kalinių, į stovyklas atvežtų nuo 1942 m. liepos mirė iki lapkričio mėn. Lagerių vadovybės bandymai sumažinti mirčių skaičių, siekiant padidinti kalinių produktyvumą, praktiškai neturėjo įtakos. Taip pat imtos steigti ir vadinamosios mirties stovyklos, kuriose per trumpą laikotarpį išžudyta daugiau nei 2,4 mln. Centrinės Europos žydų. Įsteigtos šešios : Aušvicas-Birkenau (didžiausia, vykdžiusi ir koncentracijos, ir naikinimo stovyklų funckijas), , Sobiboras, , ir (vykdžiusi ir koncentracijos, ir naikinimo stovyklų funckijas). Nuo 1943 m. Aušvicas išsiplėtė – tai lėmė šimtų tūkstančių žydų deportacijos – ir tapo lagerių sistemos centru. Koncentracijos stovykla garsėjo aukščiausiu mirtingumu ir ten išsiųstiems žydams beveik nebuvo šansų išgyventi, – net tiems, kurie nebūdavo iš karto nužudyti. 1943 m. rugpjūčio mėn. 74 000 iš 224 000 registruotų kalinių visose SS koncentracijos stovyklose buvo Aušvice. 1943 m. ir 1944 m. pradžioje įsteigtos papildomos koncentracijos stovyklos daugiausiai žydams – Latvijoje, Kaune Lietuvoje, Estijoje ir Krokuvoje-Plašuvoje Lenkijoje, perorganizavus getus ar darbo stovyklas. Kartu su naujomis pagrindinėmis stovyklomis buvo įsteigta daug jų padalinių, siekiant veiksmingiau panaudoti belaisvių darbą karo pramonėje (pvz., filialas Pagėgiuose).
1945 m. sausio 15 d. koncentracijos ir mirties stovyklose kalėjo 714,2 tūkst. asmenų (511,5 tūkst. vyrų ir 202,6 tūkst. moterų). Vokiečių istoriko Martino Broscato skaičiavimais, trečdalis šių kalinių mirė metu.[reikalingas šaltinis]
Didžiausios koncentracijos stovyklos
Pagrindinės koncentracijos stovyklos nacistinėje Vokietijoje (įskaitant okupuotas teritorijas):
Lietuvos piliečiai Trečiojo Reicho koncentracijos stovyklose
Daug Lietuvos piliečių, daugiausiai žydų, kurie nebuvo nužudyti pirmaisiais nacistinės okupacijos metais, buvo išvežti į koncentracijos lagerius (Aušvicą, Dachau, Štuthofą ir ). 1941–1944 m. nacistų koncentracijos stovyklose kalėjo 90 000 Lietuvos gyventojų. Taip pat Lietuvoje nacistų buvo įsteigtos šios stovyklos:
- Macikų koncentracijos stovykla (Šilutės seniūnija) – įkurta 1939 m., iškart po Klaipėdos krašto aneksijos;
- (1943 m. gegužės mėn. – 1944 m. liepos mėn.);
- Pravieniškės (1941 m. liepos mėn. – 1944 m. liepos mėn.);
- filialas Oflager-53 Pagėgiuose (Pagėgių savivaldybė) veikė nuo 1941 m. birželio iki 1944 m. birželio);
- Kauno koncentracijos stovykla, 1943 m. įkurta Kauno geto teritorijoje.
Koncentracijos stovyklos mene ir atsiminimuose
Jose įkalintų ir išgyvenusių liudininkų išleista nemažai memuarų apie patirtis nacistų koncentracijos stovyklose. Lietuvoje garsiausias kūrinys, kuriame vaizduojamas gyvenimas tokioje stovykloje – Balio Sruogos „Dievų miškas“. Taip pat memuarus parašę ir išleidę yra Stasys Yla („Žmonės ir žvėrys“), Jonas Endrikis Grigolaitis („Nacių pragare“, 1948 m.) bei („Kamino šešėlyje“, 1990 m.) Apie koncentracijos stovyklas sukurta nemažai kino filmų, tokių kaip „", „Gyvenimas yra gražus“ ir kt.
Taip pat skaitykite
- Gulagas
Šaltiniai
- White 2009, p. 5.
- White 2009, p. 8.
- Wachsmann 2009, p. 20.
- Buggeln 2015, p. 334.
- White 2009, p. 10.
- Wachsmann 2009, p. 23.
- Wachsmann 2009, p. 22.
- Wachsmann 2009, pp. 22–23.
- Wachsmann 2009, pp. 25–26.
- Dean 2020, p. 265.
- Wachsmann 2009, p. 27.
- Orth 2009a, p. 186.
- Wagner 2009, p. 130.
- Orth 2009b, p. 52.
- Orth 2009a, p. 188.
- Wachsmann 2009, p. 28.
- Wachsmann 2009, p. 29.
- Wachsmann 2009, pp. 29–30.
- Wachsmann 2009, p. 30.
- Orth 2009a, p. 190.
- „World War II and the Holocaust, 1939–1945“ (anglų). United States Holocaust Memorial Museum. Nuoroda tikrinta 2020-06-07.
- „The Death Camps“ (anglų). Yad Vashem. Nuoroda tikrinta 2020-04-03.
- Wachsmann 2009, p. 31.
- Wachsmann 2009, p. 32.
- Orth 2009a, p. 191.
- Wachsmann 2009, p. 34.
Literatūra
- Bauer, Yehuda (1983). „The Death-Marches, January-May, 1945“. Modern Judaism. 1 (anglų). Oksfordo universiteto leidykla. 3: 1–21.
- Buggeln, Marc (2015). „Forced Labour in Nazi Concentration Camps“. Global Convict Labour. Brill. pp. 333–360. ISBN 978-90-04-28501-9.
- White, Joseph Robert (2009). „Introduction to the Early Camps“. Early Camps, Youth Camps, and Concentration Camps and Subcamps under the SS-Business Administration Main Office (WVHA). Encyclopedia of Camps and Ghettos, 1933–1945. 1. Indiana University Press. pp. 3–16. ISBN 978-0-253-35328-3.
- Wachsmann, Nikolaus (2009). „The Dynamics of Destruction: The Development of the Concentration Camps, 1933–1945“. In Jane Caplan; Nikolaus Wachsmann (eds.). Concentration Camps in Nazi Germany: The New Histories. Routledge. pp. 17–43. ISBN 978-1-135-26322-5.
- Dean, Martin C. (2020). „Survivors of the Holocaust within the Nazi Universe of Camps“. A Companion to the Holocaust (anglų). John Wiley & Sons. pp. 263–277. ISBN 978-1-118-97049-2.
- Orth, Karin (2009a). „The Genesis and Structure of the National Socialist Concentration Camps“. Early Camps, Youth Camps, and Concentration Camps and Subcamps under the SS-Business Administration Main Office (WVHA). Encyclopedia of Camps and Ghettos, 1933–1945. 1. Indianos universiteto leidykla. pp. 183–196. ISBN 978-0-253-35328-3.
- Orth, Karin (2009b). „The Concentration Camp Personnel“. In Jane Caplan; Nikolaus Wachsmann (eds.). Concentration Camps in Nazi Germany: The New Histories. Routledge. pp. 44–57. ISBN 978-1-135-26322-5.
- Wagner, Jens-Christian (2009). „Work and Extermination in the Concentration Camps“. In Jane Caplan; Nikolaus Wachsmann (eds.). Concentration Camps in Nazi Germany: The New Histories. Routledge. pp. 127–148. ISBN 978-1-135-26322-5.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nacių koncentracijos stovyklos, Kas yra Nacių koncentracijos stovyklos? Ką reiškia Nacių koncentracijos stovyklos?
Nacistu koncentracijos stovyklos vok Konzentrationslager koncentracijos stovyklos 1933 1945 m veikusios nacistineje Vokietijoje ir jos uzimtose teritorijose Zinoma daugiau nei 1000 kalinimo įstaigu atlikusiu koncentracijos stovyklu funkcijas naciu valdymo metais jose kalejo 1 65 mln asmenu is kuriu apie 1 mln ten zuvo Daug buvusiu nacistu koncentracijos lageriu po nacistu rezimo zlugimo tapo muziejais ir memorialais o stovyklu sistema tapo prievartos ir teroro simboliu Ausvico koncentracijos stovyklos vartai su uzrasu Arbeit macht frei Darbas islaisvina IstorijaPirmosios koncentracijos stovyklos įsteigtos dar 1933 m kova iskart po to kai Adolfas Hitleris tapo Vokietijos kancleriu Is pradziu stovykloms daugiausiai vadovavo SA taciau po 1934 m vykusios Ilguju peiliu nakties buvo įkurta Koncentracijos stovyklu inspekcija vok Inspektion der Konzentrationslager kuriai vadovauti eme SS Pirmaisiais stovyklu įkurimo metais is mazdaug 50 000 kaliniu 80 sudare vietiniai komunistai 10 socialdemokratai 1933 m pabaigoje daugeliui politiniu kaliniu buvo suteikta Kaledu amnestija vok Weihnachtsamnestie Tais metais tusciu gamyklu kalejimu dvaru mokyklu dirbtuviu ir piliu teritorijose buvo įsteigta apie 70 koncentracijos lageriu Pirmaja nacistineje Vokietijoje laikoma 1933 m kovo 3 d buvusios mokyklos patalpose įsteigta koncentracijos stovykla Tu paciu metu kovo 22 d įkurta koncentracijos stovykla Dachau tapusi pavyzdine kitoms tokio tipo kalinimo įstaigoms Birzelio menesį Dachau koncentracijos stovyklos virsininku paskirtas itin zenkliai prisidejes prie koncentracijos stovyklu institucionalizacijos ir pletros Eike sugrieztino tvarka lageriu viduje parenge lagerio baudziamajį kodeksa vok Lagerordnung kuriuo įvede drakoniskas priemones nepaklusniesiems kalejimu funkcionieriu sistema Nepaisant to 1934 1937 m kaliniu skaicius stovyklose isliko panasus ar net mazejo 1936 m lapkricio 1 d kalejo 4761 kalinys o didesne dalis kaliniu įskaitant politinius buvo toliau laikomi kalejimuose Sparciausia pletra pasiekta 1937 1939 m netrukus po to kai Vokietijos policijos vadovu buvo paskirtas Heinrichas Himleris Himlerio iniciatyva vietoje senu uzdarytu koncentracijos stovyklu atidarytos naujos Zaksenhauzeno ir įrengtos atokiose vietose Stovyklose visi kaliniai privalejo deveti dryzuota kalinio uniforma su atitinkamos spalvos trikampiu teritorijoje negaliojo teises virsenybe tad SS priziuretojai turejo absoliucia galia pries kalinius Kaliniai Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje 1938 m 1937 m pabaigoje kaliniu skaicius koncentracijos stovyklose isaugo iki 7750 1938 m į koncentracijos stovyklas uzdarius pakartotinai nusizengusius nusikaltelius ir asocialais vadinamus asmenis benamius asmenis su protine negalia ir bedarbius koncentracijos stovyklos kaliniu skaicius isaugo iki 24 000 1939 m įsteigta pirmoji koncentracijos stovykla vien moterims Tais metais politiniu kaliniu skaiciu lageriuose padidino Jehovos liudytojai ir nacistu politikai nepritariantys buve emigrantai taip pat antinaciskai nusiteike austrai ir cekai kuriu valstybes buvo įjungtos į Treciojo Reicho sudetį atitinkamai 1938 ir 1939 m Po Austrijos ansliuso apie 2000 Vienos zydu tapo koncentracijos stovyklu kaliniais taciau zenkliausiai zydu kaliniu dalis isaugo po 1938 m lapkricio Kristolines nakties pogromu kuomet per masinius arestus buvo suimta ir įkalinta 26 000 zydu vyru Del beprecedencio ziaurumo ir smurto protrukiu pries zydu kalinius zydu kaliniu mirstamumas buvo itin aukstas per keturis menesius zuvusiuju buvo daugiau nei per penkerius metus iki tol Del to dauguma isgyvenusiu zydu kaliniu buvo anksti paleisti dazniausiai gavus pasizadejima kad emigruos is Vokietijos Prasidejus Antrajam pasauliniui karui salygos stovyklose tapo vis sunkesnes ir mirtingumo procentas vis aukstesnis del nacistu vadovybes planu dauguma auku zuvo karo antroje puseje Nuo karo pradzios iki 1941 m pabaigos buvo atidarytos penkios naujos stovyklos 1940 m pradzioje Ausvicas 1940 m birzelis is pradziu veikes kaip koncentracijos stovykla lenku pasipriesinimo aktyvistams 1941 m geguzes men Silezijoje ir 1941 m geguzes men Prancuzijai priklausiusiose zemese Taip pat buvo įkurti pirmieji stovyklu padaliniai administraciniu poziuriu pavaldus atitinkamai pagrindinei stovyklai Kaliniu skaicius isaugo trigubai nuo 21 000 1939 m rugpjucio men iki mazdaug 70 000 80 000 1942 m pradzioje Sį spartu augima leme priverstinio darbo paklausa o veliau ir invazija į Sovietu Sajunga Sistemiskas kai kuriu kaliniu zudymas koncentracijos lageriuose pradetas 1941 m balandį Tuomet SS vyriausioji vadovybe įsake nuzudyti sergancius ir issekusius nebegalincius dirbti kalinius ypac tuos kurie laikomi prastesniais del rases Aukas atrinkdavo stovyklos darbuotojai arba keliaujantys lageriu gydytojai Tada sios buvo isveztos is stovyklu nuzudyti eutanazijos centruose Iki 1942 m balandzio men 6000 20 000 zmoniu buvo nuzudyti butent tokiu budu Nuo 1941 m rugpjucio men kai kurie sovietu karo belaisviai buvo zudomi improvizuotuose koncentracijos stovyklose praejus vos kelioms dienoms nuo įkalinimo 1942 m priverstinis darbas stovyklose buvo pradetas kreipti į karo pramone ir iki 1943 m du trecdaliai kaliniu buvo įdarbinti karo pramoneje Mirtingumas smarkiai isaugo mazdaug puse is 180 000 kaliniu į stovyklas atveztu nuo 1942 m liepos mire iki lapkricio men Lageriu vadovybes bandymai sumazinti mirciu skaiciu siekiant padidinti kaliniu produktyvuma praktiskai neturejo įtakos Taip pat imtos steigti ir vadinamosios mirties stovyklos kuriose per trumpa laikotarpį iszudyta daugiau nei 2 4 mln Centrines Europos zydu Įsteigtos sesios Ausvicas Birkenau didziausia vykdziusi ir koncentracijos ir naikinimo stovyklu funckijas Sobiboras ir vykdziusi ir koncentracijos ir naikinimo stovyklu funckijas Nuo 1943 m Ausvicas issiplete tai leme simtu tukstanciu zydu deportacijos ir tapo lageriu sistemos centru Koncentracijos stovykla garsejo auksciausiu mirtingumu ir ten issiustiems zydams beveik nebuvo sansu isgyventi net tiems kurie nebudavo is karto nuzudyti 1943 m rugpjucio men 74 000 is 224 000 registruotu kaliniu visose SS koncentracijos stovyklose buvo Ausvice 1943 m ir 1944 m pradzioje įsteigtos papildomos koncentracijos stovyklos daugiausiai zydams Latvijoje Kaune Lietuvoje Estijoje ir Krokuvoje Plasuvoje Lenkijoje perorganizavus getus ar darbo stovyklas Kartu su naujomis pagrindinemis stovyklomis buvo įsteigta daug ju padaliniu siekiant veiksmingiau panaudoti belaisviu darba karo pramoneje pvz filialas Pagegiuose 1945 m sausio 15 d koncentracijos ir mirties stovyklose kalejo 714 2 tukst asmenu 511 5 tukst vyru ir 202 6 tukst moteru Vokieciu istoriko Martino Broscato skaiciavimais trecdalis siu kaliniu mire metu reikalingas saltinis Didziausios koncentracijos stovyklosPriverstinis kaliniu darbas Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje 1936 m Kaliniai Buchenvaldo koncentracijos lageryje islaisvinimo metu 1945 m Pagrindines koncentracijos stovyklos nacistineje Vokietijoje įskaitant okupuotas teritorijas Ausvicas Dachau Kaunas ir Zachsenhauzenas StuthofasLietuvos pilieciai Treciojo Reicho koncentracijos stovykloseDaug Lietuvos pilieciu daugiausiai zydu kurie nebuvo nuzudyti pirmaisiais nacistines okupacijos metais buvo isvezti į koncentracijos lagerius Ausvica Dachau Stuthofa ir 1941 1944 m nacistu koncentracijos stovyklose kalejo 90 000 Lietuvos gyventoju Taip pat Lietuvoje nacistu buvo įsteigtos sios stovyklos Maciku koncentracijos stovykla Silutes seniunija įkurta 1939 m iskart po Klaipedos krasto aneksijos 1943 m geguzes men 1944 m liepos men Pravieniskes 1941 m liepos men 1944 m liepos men filialas Oflager 53 Pagegiuose Pagegiu savivaldybe veike nuo 1941 m birzelio iki 1944 m birzelio Kauno koncentracijos stovykla 1943 m įkurta Kauno geto teritorijoje Koncentracijos stovyklos mene ir atsiminimuoseJose įkalintu ir isgyvenusiu liudininku isleista nemazai memuaru apie patirtis nacistu koncentracijos stovyklose Lietuvoje garsiausias kurinys kuriame vaizduojamas gyvenimas tokioje stovykloje Balio Sruogos Dievu miskas Taip pat memuarus parase ir isleide yra Stasys Yla Zmones ir zverys Jonas Endrikis Grigolaitis Naciu pragare 1948 m bei Kamino seselyje 1990 m Apie koncentracijos stovyklas sukurta nemazai kino filmu tokiu kaip Gyvenimas yra grazus ir kt Taip pat skaitykiteGulagasSaltiniaiWhite 2009 p 5 White 2009 p 8 Wachsmann 2009 p 20 Buggeln 2015 p 334 White 2009 p 10 Wachsmann 2009 p 23 Wachsmann 2009 p 22 Wachsmann 2009 pp 22 23 Wachsmann 2009 pp 25 26 Dean 2020 p 265 Wachsmann 2009 p 27 Orth 2009a p 186 Wagner 2009 p 130 Orth 2009b p 52 Orth 2009a p 188 Wachsmann 2009 p 28 Wachsmann 2009 p 29 Wachsmann 2009 pp 29 30 Wachsmann 2009 p 30 Orth 2009a p 190 World War II and the Holocaust 1939 1945 anglu United States Holocaust Memorial Museum Nuoroda tikrinta 2020 06 07 The Death Camps anglu Yad Vashem Nuoroda tikrinta 2020 04 03 Wachsmann 2009 p 31 Wachsmann 2009 p 32 Orth 2009a p 191 Wachsmann 2009 p 34 LiteraturaBauer Yehuda 1983 The Death Marches January May 1945 Modern Judaism 1 anglu Oksfordo universiteto leidykla 3 1 21 Buggeln Marc 2015 Forced Labour in Nazi Concentration Camps Global Convict Labour Brill pp 333 360 ISBN 978 90 04 28501 9 White Joseph Robert 2009 Introduction to the Early Camps Early Camps Youth Camps and Concentration Camps and Subcamps under the SS Business Administration Main Office WVHA Encyclopedia of Camps and Ghettos 1933 1945 1 Indiana University Press pp 3 16 ISBN 978 0 253 35328 3 Wachsmann Nikolaus 2009 The Dynamics of Destruction The Development of the Concentration Camps 1933 1945 In Jane Caplan Nikolaus Wachsmann eds Concentration Camps in Nazi Germany The New Histories Routledge pp 17 43 ISBN 978 1 135 26322 5 Dean Martin C 2020 Survivors of the Holocaust within the Nazi Universe of Camps A Companion to the Holocaust anglu John Wiley amp Sons pp 263 277 ISBN 978 1 118 97049 2 Orth Karin 2009a The Genesis and Structure of the National Socialist Concentration Camps Early Camps Youth Camps and Concentration Camps and Subcamps under the SS Business Administration Main Office WVHA Encyclopedia of Camps and Ghettos 1933 1945 1 Indianos universiteto leidykla pp 183 196 ISBN 978 0 253 35328 3 Orth Karin 2009b The Concentration Camp Personnel In Jane Caplan Nikolaus Wachsmann eds Concentration Camps in Nazi Germany The New Histories Routledge pp 44 57 ISBN 978 1 135 26322 5 Wagner Jens Christian 2009 Work and Extermination in the Concentration Camps In Jane Caplan Nikolaus Wachsmann eds Concentration Camps in Nazi Germany The New Histories Routledge pp 127 148 ISBN 978 1 135 26322 5