Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Aušvicas nukreipia čia Apie miestą Lenkijos pietuose žiūrėkite Osvencimas Aušvico koncentracijos stovykla vok Konzentrat

Aušvico koncentracijos stovykla

  • Pagrindinis puslapis
  • Aušvico koncentracijos stovykla
Aušvico koncentracijos stovykla
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
„Aušvicas“ nukreipia čia. Apie miestą Lenkijos pietuose, žiūrėkite Osvencimas.
Aušvico koncentracijos stovykla
vok. Konzentrationslager Auschwitz

Aušvico I vartai su užrašu Arbeit macht frei („Darbas išlaisvina“)
VietaOsvencimas, Lenkija
OperatoriusTrečiasis Reichas ir SS
Komendantas
Veiklos data1940 m. gegužės 20 d. – 1945 m. sausio 27 d.
KaliniaiDaugiausia žydai, lenkai, romai, sovietų karo belaisviai
Kalinių skaičiusMažiausiai 1,3 mln.
NužudytaMažiausiai 1,1 mln.
IšlaisvinoSovietų Sąjunga
(1945 m. sausio 27 d.)
Svetainėwww.auschwitz.org
UNESCO Pasaulio paveldo objektas
PavadinimasAušvicas-Birkenau, nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla (1940–1945)
TipasKultūrinis
Kriterijusvi
Įrašas1979 m. (3 sesija)
Nuoroda31
RegionasEuropa ir Šiaurės Amerika

Aušvico koncentracijos stovykla (vok. Konzentrationslager Auschwitz, KL Auschwitz) – didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla, 1940–1945 m. veikusi nacių okupuotoje Lenkijoje. Stovykla pavadinta netoliese esančio Lenkijos miesto Osvencimo vokišku pavadinimu. Birkenau buvo nedidelis kaimelis netoliese, didžiąja dalimi sunaikintas vokiečių. Po vokiečių okupacijos 1939 m. ir Osvencimas administraciškai priskirtas Aukštutinės Silezijos provincijos (Provinz Oberschlesien) Katovicų apskričiai (Regierungsbezirk Kattowitz).

Stovyklos komendantas Niurnbergo proceso metu liudijo, kad Aušvice žuvo iki 3 mln. žmonių. Aušvico-Birkenau valstybinis muziejus šį skaičių tikslina iki 1,1 mln., 90 proc. aukų buvo žydai iš beveik visų Europos šalių. Didžioji aukų dalis buvo nunuodyti „“ dujomis Aušvico ; kiti mirė nuo nuolatinio badavimo, priverstinių darbų, negydytų ligų, atskirų egzekucijų ir vykdytų „medicininių“ eksperimentų. 1947 m. aukų atminimui Lenkija pirmose dviejose stovyklose įsteigė muziejų. Iki 1994 m. muziejuje apsilankė apie 22 mln. žmonių, t. y. po 700 000 kasmet.

Idėja Osvencime kurti koncentracijos stovyklą kilo dar 1939 m. pabaigoje. Daugiausia buvo remiamasi patogia miestelio padėtimi ir geru geležinkelio susisiekimu su Aukštutine Silezija, Generalgubernija, Austrija ir kitomis šalimis. 1940 m. sausio mėn. SS oberfiureris Richard Glücks išsiuntė į vietą specialią komisiją, kuriai vadovavo SS šturmbanfiureris Walter Eisfeld, Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklos komendantas. Komisija išsakė nuomonę, kad teritorija koncentracijos stovyklai netinka. Nepaisant to 1940 m. vasario 21 d. Richard Glücks pranešė Himleriui, kad čia gali būti kuriama karantino stovykla asmenims, persiunčiamiems į Reichą priverstiniams darbams.

1940 m. balandžio 18-19 d. Osvencime lankėsi speciali komisija vadovaujama SS hauptšturmfiurerio Rudolfo Hioso (Rudolf Höß). 1940 m. balandžio 27 d. SS reichsfiureris Heinrich Himmler pasirašė įsakymą įkurti Aušvico koncentracijos stovyklą Lenkijoje. Po dviejų dienų koncentracijos stovyklų inspektorius SS oberfiureris Glücks paskyrė Rudolfą Hiosą stovyklos komendantu. Rudolfas Hiosas į Osvencimą atvyko balandžio 30 d., o gegužės 4 d. oficialiai pradėjo eiti pareigas.

Struktūra

Koncentracijos stovyklų kompleksą sudarė trys pagrindinės stovyklos: Aušvicas I, Aušvicas II ir Aušvicas III. Aušvice I žuvo apie 70 000 žmonių, daugiausia lenkai ir tarybiniai karo belaisviai. Aušvicas II (Birkenau) buvo naikinimo stovykla (Vernichtungslager), joje žuvo mažiausiai 960 000 žydų, 75 000 lenkų ir apie 19 000 čigonų. Birkenau buvo didžiausia iš visų nacių įsteigtų naikinimo stovyklų. Aušvicas III (Monovicė) buvo IG Farben koncerno Buna-Werke gamyklos darbo stovykla.

2008 m. lapkričio mėn. viename Berlyno bute rasti dokumentai, pagal kuriuos buvo numatytas Aušvico-Birkenau stovyklos išplėtimas, tačiau dokumentų autentiškumas nebuvo patvirtintas nepriklausomų ekspertų. Aplink Aušvicą buvo dar apie 40 su Aušvicu susijusių mažesnių koncentracijos stovyklų, kai kurios jų dešimtis kilometrų nutolusios nuo pagrindinių stovyklų. Šiose stovyklose kalinių skaičius buvo nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių.

Kaip ir kitas Vokietijos koncentracijos stovyklas, Aušvicą valdė ir prižiūrėjo NSDAP partijos sukarinta organizacija SS. Stovyklos komendantais buvo Rudolf Höß (iki 1943 m. vasaros), vėliau ir . R. Höß detaliai aprašė stovyklos funkcionavimą per jo tardymą po karo ir savo autobiografijoje. 1947 m. balandžio 16 d. jis buvo pakartas priešais įėjimą į Aušvico I krematoriumą.

Aušvicas I

Pagrindinis straipsnis – Aušvicas I.

Aušvicas I buvo administracinis viso komplekso centras. Stovykla buvo įkurta mūriniuose dviejų-trijų aukštų pastatuose, buvusiose lenkų, o dar anksčiau – austrų kareivinėse.

Gegužės 20 d. į koncentracijos stovyklą atvyko 30 vokiečių kriminalinių nusikaltėlių, kuriuos Hiosas pasirinko Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje. Jiems suteikti numeriai 1-30 ir grupė apgyvendinta barake Nr.1. Jiems buvo numatytos prižiūrėtojų funkcijos. Antroji grupė – 728 lenkų politiniai kaliniai – čia buvo atsiųsta tų pačių metų birželio 14 d. Iš jų gyvi išliko 239. Vėliau stovykloje taip pat buvo laikomi sovietų karo belaisviai (iš viso jų atvežta 15 tūkst.), „antisocialiniai elementai“, kunigai, žydai ir 48 Vokietijos homoseksualai. Per dvejus metus kalinių skaičius svyravo nuo 13 iki 16 tūkstančių, o 1942 m. pasiekė 20 000. Stovyklos kaliniai buvo skirstomi į grupes, kurios aiškiai skyrėsi antsiuvais ant aprangos. Šešias dienas per savaitę, išskyrus sekmadienius, kaliniai turėjo dirbti aplinkinėse gamyklose ir ūkiuose.

Sunkus darbas, prastas maitinimas ir nehigieniškos sąlygos buvo didelio kalinių mirtingumo priežastimi. Dešimtame bloke daktaras Carl Clauberg vykdė medicininius eksperimentus su kaliniais. Vienuoliktame bloke laikyti stovyklos tvarką pažeidę kaliniai, kurie čia buvo kalinami ir kankinami. Kai kurie kaliniai naktį praleisdavo „stovimose kamerose“. Šios kameros buvo apie 1,5 m² ploto ir į jas sutalpindavo keturis kalinius. Kaliniai čia negalėjo daryti nieko kita, tik stovėti, o dieną kartu su kitais kaliniais buvo varomi dirbti. Vienuolikto barako rūsyje buvo „marinimo badu kameros“, kurių kaliniams neduodavo nei maisto, nei vandens, kol šie mirdavo. Rūsyje taip pat buvo tamsiosios kameros su mažyčiu langeliu ir storomis durimis. Čia įkalintieji pamažu uždusdavo, kai iškvėpuodavo visą deguonį patalpoje; šiam procesui pagreitinti SS kartais kameroje palikdavo degančią žvakę.

Dvidešimt ketvirtame bloke iki 1943 m. vasaros buvo stovyklos viešnamis.

Stovyklos komendantai:

  • SS oberšturmbanfiureris Rudolf Höß – 1940–1943;
  • SS oberšturmbanfiureris Arthur Liebehenschel – 1943–1944;
  • SS šturmbanfiureris Richard Baer – 1944–1945.

Aušvicas II

Antroji pagal dydį stovykla buvo visų pirma naikinimo stovykla. Čia buvo įrengtos specialios dujų kameros ir krematoriumai.

Išnašos

  1. Piper 2000b, p. 230.
  2. |„worldwar-2.net timeline/holocaust/1940“|
  3. |„worldwar-2.net timeline/holocaust/1940“|
  4. Maximilian Kolbe

Šaltiniai

  • Piper, Franciszek (2000b). Długoborski, Wacław; Piper, Franciszek (eds.). Auschwitz, 1940–1945. Central Issues in the History of the Camp. III: Mass Murder. Oświęcim: Auschwitz-Birkenau State Museum. ISBN 978-8385047872. OCLC 929235229.
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


50°02′09″ š. pl. 19°10′42″ r. ilg. / 50.03583°š. pl. 19.17833°r. ilg. / 50.03583; 19.17833

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 13:42

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aušvico koncentracijos stovykla, Kas yra Aušvico koncentracijos stovykla? Ką reiškia Aušvico koncentracijos stovykla?

Ausvicas nukreipia cia Apie miesta Lenkijos pietuose ziurekite Osvencimas Ausvico koncentracijos stovykla vok Konzentrationslager AuschwitzAusvico I vartai su uzrasu Arbeit macht frei Darbas islaisvina VietaOsvencimas LenkijaOperatoriusTreciasis Reichas ir SSKomendantasVeiklos data1940 m geguzes 20 d 1945 m sausio 27 d KaliniaiDaugiausia zydai lenkai romai sovietu karo belaisviaiKaliniu skaiciusMaziausiai 1 3 mln NuzudytaMaziausiai 1 1 mln IslaisvinoSovietu Sajunga 1945 m sausio 27 d Svetainewww auschwitz org wbr wbr UNESCO Pasaulio paveldo objektasPavadinimasAusvicas Birkenau naciu koncentracijos ir naikinimo stovykla 1940 1945 TipasKulturinisKriterijusviĮrasas1979 m 3 sesija Nuoroda31RegionasEuropa ir Siaures Amerika Ausvico koncentracijos stovykla vok Konzentrationslager Auschwitz KL Auschwitz didziausia nacistines Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla 1940 1945 m veikusi naciu okupuotoje Lenkijoje Stovykla pavadinta netoliese esancio Lenkijos miesto Osvencimo vokisku pavadinimu Birkenau buvo nedidelis kaimelis netoliese didziaja dalimi sunaikintas vokieciu Po vokieciu okupacijos 1939 m ir Osvencimas administraciskai priskirtas Aukstutines Silezijos provincijos Provinz Oberschlesien Katovicu apskriciai Regierungsbezirk Kattowitz Stovyklos komendantas Niurnbergo proceso metu liudijo kad Ausvice zuvo iki 3 mln zmoniu Ausvico Birkenau valstybinis muziejus sį skaiciu tikslina iki 1 1 mln 90 proc auku buvo zydai is beveik visu Europos saliu Didzioji auku dalis buvo nunuodyti dujomis Ausvico kiti mire nuo nuolatinio badavimo priverstiniu darbu negydytu ligu atskiru egzekuciju ir vykdytu medicininiu eksperimentu 1947 m auku atminimui Lenkija pirmose dviejose stovyklose įsteige muzieju Iki 1994 m muziejuje apsilanke apie 22 mln zmoniu t y po 700 000 kasmet Ideja Osvencime kurti koncentracijos stovykla kilo dar 1939 m pabaigoje Daugiausia buvo remiamasi patogia miestelio padetimi ir geru gelezinkelio susisiekimu su Aukstutine Silezija Generalgubernija Austrija ir kitomis salimis 1940 m sausio men SS oberfiureris Richard Glucks issiunte į vieta specialia komisija kuriai vadovavo SS sturmbanfiureris Walter Eisfeld Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklos komendantas Komisija issake nuomone kad teritorija koncentracijos stovyklai netinka Nepaisant to 1940 m vasario 21 d Richard Glucks pranese Himleriui kad cia gali buti kuriama karantino stovykla asmenims persiunciamiems į Reicha priverstiniams darbams 1940 m balandzio 18 19 d Osvencime lankesi speciali komisija vadovaujama SS hauptsturmfiurerio Rudolfo Hioso Rudolf Hoss 1940 m balandzio 27 d SS reichsfiureris Heinrich Himmler pasirase įsakyma įkurti Ausvico koncentracijos stovykla Lenkijoje Po dvieju dienu koncentracijos stovyklu inspektorius SS oberfiureris Glucks paskyre Rudolfa Hiosa stovyklos komendantu Rudolfas Hiosas į Osvencima atvyko balandzio 30 d o geguzes 4 d oficialiai pradejo eiti pareigas StrukturaTriju stovyklu issidestymas 1944 m vasara Koncentracijos stovyklu kompleksa sudare trys pagrindines stovyklos Ausvicas I Ausvicas II ir Ausvicas III Ausvice I zuvo apie 70 000 zmoniu daugiausia lenkai ir tarybiniai karo belaisviai Ausvicas II Birkenau buvo naikinimo stovykla Vernichtungslager joje zuvo maziausiai 960 000 zydu 75 000 lenku ir apie 19 000 cigonu Birkenau buvo didziausia is visu naciu įsteigtu naikinimo stovyklu Ausvicas III Monovice buvo IG Farben koncerno Buna Werke gamyklos darbo stovykla 2008 m lapkricio men viename Berlyno bute rasti dokumentai pagal kuriuos buvo numatytas Ausvico Birkenau stovyklos ispletimas taciau dokumentu autentiskumas nebuvo patvirtintas nepriklausomu ekspertu Aplink Ausvica buvo dar apie 40 su Ausvicu susijusiu mazesniu koncentracijos stovyklu kai kurios ju desimtis kilometru nutolusios nuo pagrindiniu stovyklu Siose stovyklose kaliniu skaicius buvo nuo keliu desimciu iki keliu tukstanciu Kaip ir kitas Vokietijos koncentracijos stovyklas Ausvica valde ir priziurejo NSDAP partijos sukarinta organizacija SS Stovyklos komendantais buvo Rudolf Hoss iki 1943 m vasaros veliau ir R Hoss detaliai aprase stovyklos funkcionavima per jo tardyma po karo ir savo autobiografijoje 1947 m balandzio 16 d jis buvo pakartas priesais įejima į Ausvico I krematoriuma Ausvicas IAusvicas IAusvico muziejaus fragmentasPagrindinis straipsnis Ausvicas I Ausvicas I buvo administracinis viso komplekso centras Stovykla buvo įkurta muriniuose dvieju triju aukstu pastatuose buvusiose lenku o dar anksciau austru kareivinese Geguzes 20 d į koncentracijos stovykla atvyko 30 vokieciu kriminaliniu nusikalteliu kuriuos Hiosas pasirinko Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje Jiems suteikti numeriai 1 30 ir grupe apgyvendinta barake Nr 1 Jiems buvo numatytos priziuretoju funkcijos Antroji grupe 728 lenku politiniai kaliniai cia buvo atsiusta tu paciu metu birzelio 14 d Is ju gyvi isliko 239 Veliau stovykloje taip pat buvo laikomi sovietu karo belaisviai is viso ju atvezta 15 tukst antisocialiniai elementai kunigai zydai ir 48 Vokietijos homoseksualai Per dvejus metus kaliniu skaicius svyravo nuo 13 iki 16 tukstanciu o 1942 m pasieke 20 000 Stovyklos kaliniai buvo skirstomi į grupes kurios aiskiai skyresi antsiuvais ant aprangos Sesias dienas per savaite isskyrus sekmadienius kaliniai turejo dirbti aplinkinese gamyklose ir ukiuose Sunkus darbas prastas maitinimas ir nehigieniskos salygos buvo didelio kaliniu mirtingumo priezastimi Desimtame bloke daktaras Carl Clauberg vykde medicininius eksperimentus su kaliniais Vienuoliktame bloke laikyti stovyklos tvarka pazeide kaliniai kurie cia buvo kalinami ir kankinami Kai kurie kaliniai naktį praleisdavo stovimose kamerose Sios kameros buvo apie 1 5 m ploto ir į jas sutalpindavo keturis kalinius Kaliniai cia negalejo daryti nieko kita tik stoveti o diena kartu su kitais kaliniais buvo varomi dirbti Vienuolikto barako rusyje buvo marinimo badu kameros kuriu kaliniams neduodavo nei maisto nei vandens kol sie mirdavo Rusyje taip pat buvo tamsiosios kameros su mazyciu langeliu ir storomis durimis Cia įkalintieji pamazu uzdusdavo kai iskvepuodavo visa deguonį patalpoje siam procesui pagreitinti SS kartais kameroje palikdavo degancia zvake Dvidesimt ketvirtame bloke iki 1943 m vasaros buvo stovyklos viesnamis Stovyklos komendantai SS obersturmbanfiureris Rudolf Hoss 1940 1943 SS obersturmbanfiureris Arthur Liebehenschel 1943 1944 SS sturmbanfiureris Richard Baer 1944 1945 Ausvicas IIAntroji pagal dydį stovykla buvo visu pirma naikinimo stovykla Cia buvo įrengtos specialios duju kameros ir krematoriumai Ausvico II koncentracijos stovyklos vaizdas nuo pagrindiniu vartu kaireje moteru barakai tiesiai pagrindine gelezinkelio linija salia kurios tolumoje buvo krematoriumai desineje baraku likuciaiIsnasosPiper 2000b p 230 worldwar 2 net timeline holocaust 1940 worldwar 2 net timeline holocaust 1940 Maximilian KolbeSaltiniaiPiper Franciszek 2000b Dlugoborski Waclaw Piper Franciszek eds Auschwitz 1940 1945 Central Issues in the History of the Camp III Mass Murder Oswiecim Auschwitz Birkenau State Museum ISBN 978 8385047872 OCLC 929235229 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu 50 02 09 s pl 19 10 42 r ilg 50 03583 s pl 19 17833 r ilg 50 03583 19 17833

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Sol Invictus

  • Liepa 17, 2025

    Sojų aliejus

  • Liepa 17, 2025

    Socialistinis liaudies Frontas

  • Liepa 17, 2025

    Sociologijos istorija

  • Liepa 17, 2025

    Soundgarden

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje