Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Moldavijos kunigaikštystė rumun Principatul Moldovei Ţara Moldovei turk Boğdan 1359 1861 m valstybė egzistavusi Moldovos
Moldavijos kunigaikštystė
Moldavijos kunigaikštystė (rumun. Principatul Moldovei, Ţara Moldovei, turk. Boğdan) − 1359−1861 m. valstybė, egzistavusi Moldovos upės baseino žemumoje. Jos valdytas regionas bendrai vadinamas Moldavija (plačiąja prasme). Kultūriškai ir istoriškai buvo glaudžiai susijusi su kita Dunojaus kunigaikštyte – Valakija, taip pat su Transilvanija.
| Цѣра Молдовей/Ţara Moldovei Moldavijos kunigaikštystė | |||||
| Osmanų imperijos vasalė (1514-1859) | |||||
| |||||
| |||||
| Moldavija (oranžinė) 1483 m. | |||||
| Sostinė | Siretas 1359−1385, Sučava 1385−1572, Jasai 1572−1861 | ||||
| Kalbos | moldavų | ||||
| Valdymo forma | Monarchija | ||||
| Moldavijos kunigaikščiai | |||||
| 1346–1353 (pirmas) | Dragošas | ||||
| 1859–1862 (paskutinis) | Aleksandras Jonas Kuza | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
| - Įkūrimas | 1346 m., 1346 | ||||
| - Susijungimas su Valachija | 1859 m. | ||||
| Plotas | |||||
| - 1457 | 97 000 km² | ||||
| Gyventojai | |||||
| - XV a. | 250 000 - 600 000 | ||||
Nuo 1388 m. iki 1565 m. Moldavijos sostinė buvo Sučava. Iš čia sostinė perkelta į Jasus, kurie Moldavijos sostine liko iki Rumunijos karalystės įkūrimo 1861 m.
Teritorija
Moldavijos kunigaikštystė apėmė istorinius Vakarų Moldavijos ir Besarabijos regionus, į jos sudėtį taip pat įėjo , Budžako ir Bukovinos teritorijos dabartinėse Moldovos Respublikoje, Ukrainoje ir Rumunijoje. Rytine kunigaikštystės riba buvo Dniestras nuo pat aukštupio iki Dniestro limano. Juo ėjo siena iš pradžių su Aukso Orda, po to su Abiejų Tautų Respublika, dar vėliau su Rusijos imperija. Pietuose ir pietryčiuose kunigaikštystė turėjo priėjimą prie Juodosios jūros, tačiau šią teritoriją dažnai užimdavo kaimyninės valstybės. Pietuose siena su Valakija, o vėliau Osmanų imperija ėjo Kilijos protaka Dunojaus deltoje, toliau Dunojaus, Sireto ir Milkovo upėmis. Ties Karpatų kalnais siena suko į šiaurę ir toliau ėjo Karpatų viršūnėmis. Čia Moldavijos kunigaikštystė ribojosi su Transilvanija ir Vengrija.
Įkūrimas
Būsimosios Moldovos kunigaikštystės teritorijos paskutiniais amžiais prieš mūsų erą sudarė rytinę Dakijos dalį ir buvo apgyvendinta dakų genčių. Po to, kai II a. nukariavo Romos imperija, teritorija liko praktiškai nekontroliuojama. Iki pat XIV a. čia nesusikūrė pastovesnis politinis vienetas, o regionas buvo klajoklių tautų migracijos kelyje. Svarbesnės etninės grupės, kontroliavusios regioną šiuo permainingu laikotarpiu buvo gotai, hunai, herulai, avarai, tivercai, pečenegai, Antroji Bulgarijos imperija.
XII a. viduryje regione ėmė dominuoti pravoslaviška Haličo kunigaikštystė, kurioje šios teritorijos buvo vadinamos terminu Berladė (Берладь). Jau tuo metu regione buvo nemažai miestų: slavų šaltiniuose minimi Birladas (Берладд), Dniestro Bilhorodas (Білгород), Jasai (Яський торг на Пруті), Sučava (Сучава), Siretas (Серет), Galacis (Малий Галич) ir kt. Vienas Haličo giminės kunigaikštis - net buvo suformavęs atskirą feodalinę valdą, priklausomą nuo Haličo.
XIII a. I pusėje Haličo hegemoniją regione užbaigė Mongolijos imperija, ir regonas tapo buferine zona, skiriančia Vengrijos karalystę vakaruose nuo Aukso ordos rytuose. Vengrija buvo suinteresuota šiuo regionu, kadangi norėjo čia įdiegti katalikybę. 1353 m. Vengrijos karalius Liudvikas I pasiuntė valakų kilmės Maramurešo kunigaikščio vadovaujamą ekspediciją į Moldovą, kur jis įsitvirtino Bajos vietovėje. Netrukus kitas valakų kilmės vaivada, Bogdanas I perėjo Karpatus ir įkūrė nuo Vengrijos nepriklausomą Moldavijos kunigaikštystę.
Ekspansija
Iš pradžių kunigaikštystė kontroliavo tik Bukoviną su centru Sirete, tačiau valdant iš Bogdano kilusiai , ėmė plėsti savo teritorijas į pietus, į taip vadinamą Žemutinę Šalį (rumun. Ţara de Jos). XIV a. pabaigoje nusistovėjo valstybės sienos su Transilvanija vakaruose, pietuose ir Lietuvos Didžiaja kunigaikštyste rytuose.
Tuo metu Moldavijos kunigaikštystę sudarė trys geografiniai-kultūriniai regionai: , Besarabija ir Bukovina. Kunigaikštystė priėmė ortodoksų tikėjimą. Dėl to oficiali valstybės raštų kalba buvo senovės slavų kalba, nors didžioji dalis gyventojų kalbėjo rumunų kalbos moldavų tarme. Kunigaikštystėje gyveno žymios katalikų (lenkų, vengrų) ir kitos (armėnų) mažumos.
Moldavija aktyviai dalyvavo užsienio politika, būdama viena svarbiausių Lenkijos karalystės sąjungininkių. Ji padėjo Lenkijos ir Lietuvos karuose prieš Kryžiuočių ordiną (nemažos moldavų pajėgos dalyvavo Žalgirio mūšyje. Valdant Steponui Didžiajam (1457 – 1504), Moldavija pasiekė savo klestėjimo viršūnę. Jis sėkmingai kovojo su Osmanų imperija ir patyrė vieną didžiausių laimėjimų mūšyje prie Vaslujaus.
Vėlyvuoju Stepono valdymo laikotarpiu ir valdant valdant Stepono sūnui situacija pasikeitė. 1484 m. po pralaimėjimo Moldova atsisakė pajūrio teritorijų pietinėje Besarabijoje (Budžako). 1498 m. ji pradėjo mokėti duoklę Osmanams. 1509 m. šalis patyrė skaudžius pralaimėjimus prieš Krymo chanatą, dėl ko buvo priversta prašytis pagalbos. 1514 m. Bogdanas buvo priverstas galutinai pripažinti Osmanų valdžią.
Osmanų vasalė
Moldovą kontroliuojant Osmanams, kunigaikštystės kunigaikščiai (gospodariai) buvo skiriami sultono; 1711−1821 m. jais buvo graikų kilmės .
Valdant Fanariočiams teritorija vis mažėjo. 1774 m. Austrija užėmė Bukoviną, o 1812 m. Besarabija ir dalis Šiaurės Bukovinos atiteko Rusijai (ten vėliau suformuota Moldavija). Likusi Moldova pasiliko Turkijai. Moldavijos kunigaikštystė ne kartą sudarinėjo karinę politinę sąjungą su Rusijos imperija, nes ši rėmė jos išsivadavimo kovą.
1859 m. Moldova susijungė su Valakija į . Iš jų 1862 m. buvo sudaryta Rumunijos kunigaikštystė.
Galerija
Moldavijos kunigaikštystės teritorijos kitimas:
- 1330-1395 m.
- 1396-1484 m.
- 1484-1672 m.
- 1673-1713 m.
- 1713-1812 m.
- 1829-1856 m.
- 1856-1859 m.
Taip pat skaitykite
- Bukovina
- Besarabija
- Budžakas
Šaltiniai
- Descriptio Moldaviae
- Черепнин Л. В. История Молдавской ССР: С древнейших времен до Великой Октябрьской социалистической революции. — : Картя молдовеняскэ, 1965. — С. 263.
- Pierre Lescalopier l’an 1574 de Venise a Constantinople, dans Paul Cernovodeanu, Studii și materiale de istorie medievală, IV, 1960, p. 444
- Paul Cernovodeanu, Studii și materiale de istorie medievală, IV, 1960, p. 444.
Nuorodos
- Istoriniai dokumentai apie Moldavijos karalystę (rusų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Moldavijos kunigaikštystė, Kas yra Moldavijos kunigaikštystė? Ką reiškia Moldavijos kunigaikštystė?
Moldavijos kunigaikstyste rumun Principatul Moldovei Ţara Moldovei turk Bogdan 1359 1861 m valstybe egzistavusi Moldovos upes baseino zemumoje Jos valdytas regionas bendrai vadinamas Moldavija placiaja prasme Kulturiskai ir istoriskai buvo glaudziai susijusi su kita Dunojaus kunigaikstyte Valakija taip pat su Transilvanija Cѣra Moldovej Ţara Moldovei Moldavijos kunigaikstysteOsmanu imperijos vasale 1514 1859 1346 1859Veliava HerbasLocation ofMoldavija oranzine 1483 m Sostine Siretas 1359 1385 Sucava 1385 1572 Jasai 1572 1861Kalbos moldavuValdymo forma MonarchijaMoldavijos kunigaiksciai 1346 1353 pirmas Dragosas 1859 1862 paskutinis Aleksandras Jonas KuzaEra Viduramziai Įkurimas 1346 m 1346 Susijungimas su Valachija 1859 m Plotas 1457 97 000 km Gyventojai XV a 250 000 600 000 Nuo 1388 m iki 1565 m Moldavijos sostine buvo Sucava Is cia sostine perkelta į Jasus kurie Moldavijos sostine liko iki Rumunijos karalystes įkurimo 1861 m TeritorijaMoldavijos kunigaikstyste apeme istorinius Vakaru Moldavijos ir Besarabijos regionus į jos sudetį taip pat įejo Budzako ir Bukovinos teritorijos dabartinese Moldovos Respublikoje Ukrainoje ir Rumunijoje Rytine kunigaikstystes riba buvo Dniestras nuo pat aukstupio iki Dniestro limano Juo ejo siena is pradziu su Aukso Orda po to su Abieju Tautu Respublika dar veliau su Rusijos imperija Pietuose ir pietryciuose kunigaikstyste turejo priejima prie Juodosios juros taciau sia teritorija daznai uzimdavo kaimynines valstybes Pietuose siena su Valakija o veliau Osmanu imperija ejo Kilijos protaka Dunojaus deltoje toliau Dunojaus Sireto ir Milkovo upemis Ties Karpatu kalnais siena suko į siaure ir toliau ejo Karpatu virsunemis Cia Moldavijos kunigaikstyste ribojosi su Transilvanija ir Vengrija ĮkurimasBusimosios Moldovos kunigaikstystes teritorijos paskutiniais amziais pries musu era sudare rytine Dakijos dalį ir buvo apgyvendinta daku genciu Po to kai II a nukariavo Romos imperija teritorija liko praktiskai nekontroliuojama Iki pat XIV a cia nesusikure pastovesnis politinis vienetas o regionas buvo klajokliu tautu migracijos kelyje Svarbesnes etnines grupes kontroliavusios regiona siuo permainingu laikotarpiu buvo gotai hunai herulai avarai tivercai pecenegai Antroji Bulgarijos imperija XII a viduryje regione eme dominuoti pravoslaviska Halico kunigaikstyste kurioje sios teritorijos buvo vadinamos terminu Berlade Berlad Jau tuo metu regione buvo nemazai miestu slavu saltiniuose minimi Birladas Berladd Dniestro Bilhorodas Bilgorod Jasai Yaskij torg na Pruti Sucava Suchava Siretas Seret Galacis Malij Galich ir kt Vienas Halico gimines kunigaikstis net buvo suformaves atskira feodaline valda priklausoma nuo Halico XIII a I puseje Halico hegemonija regione uzbaige Mongolijos imperija ir regonas tapo buferine zona skiriancia Vengrijos karalyste vakaruose nuo Aukso ordos rytuose Vengrija buvo suinteresuota siuo regionu kadangi norejo cia įdiegti katalikybe 1353 m Vengrijos karalius Liudvikas I pasiunte valaku kilmes Maramureso kunigaikscio vadovaujama ekspedicija į Moldova kur jis įsitvirtino Bajos vietoveje Netrukus kitas valaku kilmes vaivada Bogdanas I perejo Karpatus ir įkure nuo Vengrijos nepriklausoma Moldavijos kunigaikstyste EkspansijaMoldavijos kunigaikstystes teritorija XV a Is pradziu kunigaikstyste kontroliavo tik Bukovina su centru Sirete taciau valdant is Bogdano kilusiai eme plesti savo teritorijas į pietus į taip vadinama Zemutine Salį rumun Ţara de Jos XIV a pabaigoje nusistovejo valstybes sienos su Transilvanija vakaruose pietuose ir Lietuvos Didziaja kunigaikstyste rytuose Tuo metu Moldavijos kunigaikstyste sudare trys geografiniai kulturiniai regionai Besarabija ir Bukovina Kunigaikstyste prieme ortodoksu tikejima Del to oficiali valstybes rastu kalba buvo senoves slavu kalba nors didzioji dalis gyventoju kalbejo rumunu kalbos moldavu tarme Kunigaikstysteje gyveno zymios kataliku lenku vengru ir kitos armenu mazumos Moldavija aktyviai dalyvavo uzsienio politika budama viena svarbiausiu Lenkijos karalystes sajungininkiu Ji padejo Lenkijos ir Lietuvos karuose pries Kryziuociu ordina nemazos moldavu pajegos dalyvavo Zalgirio musyje Valdant Steponui Didziajam 1457 1504 Moldavija pasieke savo klestejimo virsune Jis sekmingai kovojo su Osmanu imperija ir patyre viena didziausiu laimejimu musyje prie Vaslujaus Velyvuoju Stepono valdymo laikotarpiu ir valdant valdant Stepono sunui situacija pasikeite 1484 m po pralaimejimo Moldova atsisake pajurio teritoriju pietineje Besarabijoje Budzako 1498 m ji pradejo moketi duokle Osmanams 1509 m salis patyre skaudzius pralaimejimus pries Krymo chanata del ko buvo priversta prasytis pagalbos 1514 m Bogdanas buvo priverstas galutinai pripazinti Osmanu valdzia Osmanu vasaleMoldova kontroliuojant Osmanams kunigaikstystes kunigaiksciai gospodariai buvo skiriami sultono 1711 1821 m jais buvo graiku kilmes Valdant Fanariociams teritorija vis mazejo 1774 m Austrija uzeme Bukovina o 1812 m Besarabija ir dalis Siaures Bukovinos atiteko Rusijai ten veliau suformuota Moldavija Likusi Moldova pasiliko Turkijai Moldavijos kunigaikstyste ne karta sudarinejo karine politine sajunga su Rusijos imperija nes si reme jos issivadavimo kova 1859 m Moldova susijunge su Valakija į Is ju 1862 m buvo sudaryta Rumunijos kunigaikstyste GalerijaMoldavijos kunigaikstystes teritorijos kitimas 1330 1395 m 1396 1484 m 1484 1672 m 1673 1713 m 1713 1812 m 1829 1856 m 1856 1859 m Taip pat skaitykiteBukovina Besarabija BudzakasSaltiniaiDescriptio Moldaviae Cherepnin L V Istoriya Moldavskoj SSR S drevnejshih vremen do Velikoj Oktyabrskoj socialisticheskoj revolyucii Kartya moldovenyaske 1965 S 263 Pierre Lescalopier l an 1574 de Venise a Constantinople dans Paul Cernovodeanu Studii și materiale de istorie medievală IV 1960 p 444 Paul Cernovodeanu Studii și materiale de istorie medievală IV 1960 p 444 NuorodosIstoriniai dokumentai apie Moldavijos karalyste rusu k