Maliacičų mūšis

Data	1708 m. rugsėjo 10 d.
Vieta	šalia Maliacičų
Rezultatas	Ginčijamas Rusų pajėgos atsitraukia Švedai atremia rusų puolimą

Konflikto šalys

Švedijos imperija

Rusijos carystė

Vadovai ir kariniai vadai

Karolis XII
Carl Gustaf Roos

Petras I
Michailas Golicynas

Pajėgos

6 000

13 000

Nuostoliai

Švedų skaičiavimais:
200–300 žuvusiųjų
500–750 sužeistųjų
Kitais skaičiavimais:
2 000 žuvusiųjų ar sužeistųjų

Rusų skaičiavimais:
375–600 žuvusiųjų
1 000–1 191 sužeistųjų
Kitais skaičiavimais:
2 700 žuvusiųjų ar sužeistųjų

Maliacičų mūšis (šved. Slaget vid Malatitze, rus. Сражение при Молятичах) – vienas iš Švedijos invazijos į Rusiją mūšių, įvykęs 1708 m. rugsėjo 10 d. šalia Maliacičų per Didįjį Šiaurės karą.

Michailo Golycino vadovaujami rusai netikėtai užpuolė atsiskyrusį Švedijos kariuomenės avangardą, kuriam tiesiogiai vadovavo Carl Gustaf Roos, siekdami jį sunaikinti. Jų kavalerija nespėjo laiku atvykti ir atkirsti Roos kariuomenės, kol atvyko švedų pastiprinimas, todėl rusai buvo priversti trauktis.

Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad šis mūšis buvo ne švedų pergalė, o rusų pergalė, nes jų tariamas pagrindinis tikslas buvo tik smarkiai (pagal vieną šaltinį – 2 000 švedų žuvusiųjų ar sužeistųjų) sužeisti avangardą.

Mūšis

Rusų puolamąsias pajėgas sudarė 9 000 pėstininkų ir 4 000 kavalerijos (įskaitant apie 1 000 kazokų ir kalmukų), vadovaujamų Michailo Golicyno. Atskirtą Carl Gustaf Roos vadovaujamą kariuomenę sudarė 4000–5000 vyrų.

Kovos vyko pelkėje. Rusų puolimas rytiniame rūke švedų pajėgoms buvo netikėtas, ir jos nuolat traukėsi link pagrindinės švedų kariuomenės. Pelkėtas kraštovaizdis neleido rusų kavalerijai atkirsti švedų atsitraukimo kelio. Mūšio metu kaip pastiprinimas atvyko mažiausiai du švedų pulkai, todėl bendras jų skaičius išaugo iki 6000 vyrų. Taip rusai buvo sustabdyti ir atsidūrė gynyboje. Kadangi rusai tuo metu neketino pulti pagrindinės švedų kariuomenės dalies, siekdami išvengti pražūtingo pralaimėjimo, rusai pasitraukė. Kai kurie rusų pėstininkai įstrigo pelkėje ir tapo lengvais persekiojančių švedų taikiniais.