Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džordžas de Kirikas it Giorgio de ChiricoDž de Kirikas 1936 m Gimė 1888 m liepos 10 d Volas GraikijaMirė 1978 m lapkriči
Giorgio de Chirico
| Džordžas de Kirikas it. Giorgio de Chirico | |
|---|---|
| Dž. de Kirikas 1936 m. | |
| Gimė | 1888 m. liepos 10 d. Volas, Graikija |
| Mirė | 1978 m. lapkričio 19 d. (90 metų) Roma |
| Palaidotas (-a) | San Francesco a Ripa bažnyčia |
| Tautybė | italas |
| Veikla | Dailininkas |
| Vikiteka | Giorgio de Chirico |
Džordžas de Kirikas (it. Giorgio de Chirico, 1888 m. liepos 10 d., Volas, Graikija – 1978 m. lapkričio 19 d., Roma) – XX a. italų tapytojas, iliustratorius, dizaineris, memuaristas. Italų vienas iš pradininkų.
Biografija
Džordžas de Kirikas gimė 1888 m. liepos 10 d. Volo mieste Graikijoje. Jo tėvai, geležinkelietis inžinierius Evaristo de Chirico ir motina Gemma Cervetto, buvo italai. 1900 m. Dž. de Kirikas pradėjo mokytis Atėnų politechnikos institute ir vakarais lankė nuogo kūno piešimo užsiėmimus. 1906 m. jis persikėlė į Miuncheną, kur lankė Vaizduojamojo meno akademiją, susidomėjo Arnold Böcklin ir Max Klinger daile, A. Šopenhauerio ir F. Nyčės filosofija. 1909 m. Dž. de Kirikas persikėlė į Milaną, 1910 m. − į Florenciją, 1911 m. − į Paryžių. Florencijoje Dž. de Kirikas pradėjo kurti serijas peizažų, pavyzdžiui, „Rudens popietės enigma“, kur vaizduojami ilgi, nenatūralūs objektų šešėliai tuščiose miestų erdvėse su nematomų objektų ryškia šviesa. Jo kūriniai buvo eksponuoti 1912 ir 1913 m. Paryžiaus Rudens Salone ir 1913 ir 1914 m. Nepriklausomųjų parodoje. Dž. de Kirikas buvo nuolatinis pobūvių lankytojas, kur susitiko Konstantiną Brankušį, Andrė Dereną, ir kt.
Pirmojo pasaulinio karo metu Dž. Kirikas buvo pakviestas tarnauti kariuomenėje, grįžo į Italiją, kur Feraroje 1916 m. susitiko ir 1917 m. − Carlo Carrà, su kuriais suformavo taip vadinamą „metafizikų mokyklą“. 1918 m. Dž. de Kirikas apsigyveno Romoje. 1918-19 m. žiemą įvyko pirmoji jo personalinė paroda Romos Casa d'Arte Bragaglia. Jis priklausė Valori Plastici menininkų ir estetų grupei. 1920 − 1924 m. Dž. de Kirikas gyveno tai Romoje, tai Florencijoje. 1921 m. įvyko jo personalinė paroda Dailės galerijoje Milane ir pirmą kartą jo kūriniai 1924 m. pristatyti Venecijos bienalėje. Nuo 1925 m. dailininkas gyveno Paryžiuje, eksponavo L'Effort Moderne (1925), Polio Gijomo (1926) ir Jeanne Bucher (1927) galerijose. 1928 m. įvyko jo personalinės parodos Londone Arthur Tooth galerijoje ir Niujorke Valentino galerijoje.
1929 m. Dž. de Kirikas kūrė kostiumus ir scenos dekoracijas S. Diagilevo trupės pasirodymams ir buvo publikuotas jo poetinis romanas Hebdomeros. Sekančiais metais dailininkas kūrė teatro ir operos pastatymams, jo kūriniai buvo eksponuoti JAV, Kanadoje, Japonijoje. 1945 m. publikuotas pirmas tomas jo „Mano gyvenimo atsiminimų“. Nuo 1944 m. Dž. de Kirikas gyveno Romoje. Ankstyvoji avangardinė Dž. Kiriko kūryba įtakojo siurrealistų dailę. Kartu su Carlo Carrà ir Giorgio Morandi apie 1917 m. Dž. de Kirikas išvystė tapybos stilių, vadinamą „“. Po 1930 m. Dž. de Kirikas labiau susidomėjo klasikinės dailės formomis, atsiribojo nuo savo ankstyvųjų avangardinių kūrinių ir pradėjo tapyti labiau akademine maniera portretus, natiurmortus, aktus. Jis sukūrė 66 litografijas G. Apolinero „Kaligramų“ iliustravimui. Po karo dalyvavo „antimoderniųjų“ tapytojų parodose, iliustravo A. Mandzonio „Sužadėtinių“ ir „Iliados“ itališkus leidimus. 1960-ųjų pabaigoje pradėjo kurti bronzines skulptūras. Dž. de Kirikas mirė 1978 m. lapkričio 20 d. Romoje. Jo palaikai 1992 m. perlaidoti San Francesco a Ripa bažnyčioje.
1986 m. Romoje įsteigtas Džordžo ir Izos de Kirikų fondas, skirtas saugoti dailininko kūrybinį palikimą. 1998 m. atsidarė Dž. de Kiriko namas-muziejus Palazzetto dei Borgognoni (31 Piazza di Spagna) Romoje, kur dailininkas gyveno paskutinius 30 metų su antrąja žmona Isabella Pakszwer Far (m. 1990 m.). Jis 1930 m. buvo vedęs rusų baleriną ir aktorę Raisą Gurevič Krol, su kuria išsiskyrė 1931 m. jau tuo metu pradėjęs susitikinėti su Isabella Pakszwer Far, kurią vedė 1946 m.
Kūrinių galerijos
- wikiart.org, kūriniai chronologine tvarka
- Dž. de Kiriko kūriniai Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus svetainėje
- Dž. de Kiriko kūriniai Barnso fonde, Filadelfija Archyvuota kopija 2015-09-05 iš Wayback Machine projekto.
- Dž. de Kiriko fondo paveikslai Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Dž. de Kiriko fondo skulptūros Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Dž. de Kiriko fondo piešiniai Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica
- Išplėstinė biografija Džordžo ir Izos de Kirikų fondo svetainėje Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Giorgio de Chirico, Kas yra Giorgio de Chirico? Ką reiškia Giorgio de Chirico?
Dzordzas de Kirikas it Giorgio de ChiricoDz de Kirikas 1936 m Gime 1888 m liepos 10 d Volas GraikijaMire 1978 m lapkricio 19 d 90 metu RomaPalaidotas a San Francesco a Ripa baznyciaTautybe italasVeikla DailininkasVikiteka Giorgio de Chirico Dzordzas de Kirikas it Giorgio de Chirico 1888 m liepos 10 d Volas Graikija 1978 m lapkricio 19 d Roma XX a italu tapytojas iliustratorius dizaineris memuaristas Italu vienas is pradininku BiografijaDzordzas de Kirikas gime 1888 m liepos 10 d Volo mieste Graikijoje Jo tevai gelezinkelietis inzinierius Evaristo de Chirico ir motina Gemma Cervetto buvo italai 1900 m Dz de Kirikas pradejo mokytis Atenu politechnikos institute ir vakarais lanke nuogo kuno piesimo uzsiemimus 1906 m jis persikele į Miunchena kur lanke Vaizduojamojo meno akademija susidomejo Arnold Bocklin ir Max Klinger daile A Sopenhauerio ir F Nyces filosofija 1909 m Dz de Kirikas persikele į Milana 1910 m į Florencija 1911 m į Paryziu Florencijoje Dz de Kirikas pradejo kurti serijas peizazu pavyzdziui Rudens popietes enigma kur vaizduojami ilgi nenaturalus objektu seseliai tusciose miestu erdvese su nematomu objektu ryskia sviesa Jo kuriniai buvo eksponuoti 1912 ir 1913 m Paryziaus Rudens Salone ir 1913 ir 1914 m Nepriklausomuju parodoje Dz de Kirikas buvo nuolatinis pobuviu lankytojas kur susitiko Konstantina Brankusį Andre Derena ir kt Pirmojo pasaulinio karo metu Dz Kirikas buvo pakviestas tarnauti kariuomeneje grįzo į Italija kur Feraroje 1916 m susitiko ir 1917 m Carlo Carra su kuriais suformavo taip vadinama metafiziku mokykla 1918 m Dz de Kirikas apsigyveno Romoje 1918 19 m ziema įvyko pirmoji jo personaline paroda Romos Casa d Arte Bragaglia Jis priklause Valori Plastici menininku ir estetu grupei 1920 1924 m Dz de Kirikas gyveno tai Romoje tai Florencijoje 1921 m įvyko jo personaline paroda Dailes galerijoje Milane ir pirma karta jo kuriniai 1924 m pristatyti Venecijos bienaleje Nuo 1925 m dailininkas gyveno Paryziuje eksponavo L Effort Moderne 1925 Polio Gijomo 1926 ir Jeanne Bucher 1927 galerijose 1928 m įvyko jo personalines parodos Londone Arthur Tooth galerijoje ir Niujorke Valentino galerijoje 1929 m Dz de Kirikas kure kostiumus ir scenos dekoracijas S Diagilevo trupes pasirodymams ir buvo publikuotas jo poetinis romanas Hebdomeros Sekanciais metais dailininkas kure teatro ir operos pastatymams jo kuriniai buvo eksponuoti JAV Kanadoje Japonijoje 1945 m publikuotas pirmas tomas jo Mano gyvenimo atsiminimu Nuo 1944 m Dz de Kirikas gyveno Romoje Ankstyvoji avangardine Dz Kiriko kuryba įtakojo siurrealistu daile Kartu su Carlo Carra ir Giorgio Morandi apie 1917 m Dz de Kirikas isvyste tapybos stiliu vadinama Po 1930 m Dz de Kirikas labiau susidomejo klasikines dailes formomis atsiribojo nuo savo ankstyvuju avangardiniu kuriniu ir pradejo tapyti labiau akademine maniera portretus natiurmortus aktus Jis sukure 66 litografijas G Apolinero Kaligramu iliustravimui Po karo dalyvavo antimoderniuju tapytoju parodose iliustravo A Mandzonio Suzadetiniu ir Iliados italiskus leidimus 1960 uju pabaigoje pradejo kurti bronzines skulpturas Dz de Kirikas mire 1978 m lapkricio 20 d Romoje Jo palaikai 1992 m perlaidoti San Francesco a Ripa baznycioje 1986 m Romoje įsteigtas Dzordzo ir Izos de Kiriku fondas skirtas saugoti dailininko kurybinį palikima 1998 m atsidare Dz de Kiriko namas muziejus Palazzetto dei Borgognoni 31 Piazza di Spagna Romoje kur dailininkas gyveno paskutinius 30 metu su antraja zmona Isabella Pakszwer Far m 1990 m Jis 1930 m buvo vedes rusu balerina ir aktore Raisa Gurevic Krol su kuria issiskyre 1931 m jau tuo metu pradejes susitikineti su Isabella Pakszwer Far kuria vede 1946 m Kuriniu galerijosVikiteka Giorgio de Chirico vaizdine ir garsine medziagawikiart org kuriniai chronologine tvarka Dz de Kiriko kuriniai Niujorko siuolaikinio meno muziejaus svetaineje Dz de Kiriko kuriniai Barnso fonde Filadelfija Archyvuota kopija 2015 09 05 is Wayback Machine projekto Dz de Kiriko fondo paveikslai Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto Dz de Kiriko fondo skulpturos Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto Dz de Kiriko fondo piesiniai Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto Saltiniaiguggenheim org Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Britannica Isplestine biografija Dzordzo ir Izos de Kiriku fondo svetaineje Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto