Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
32 39 š pl 16 54 v ilg 32 650 š pl 16 900 r ilg 32 650 16 900 Madeiros žemėlapisCentrinis salos kalnagūbrisTerasinė žemd
Madeira (sala)
32°39′ š. pl. 16°54′ v. ilg. / 32.650°š. pl. 16.900°r. ilg.
Madeira (port. Ilha do Madeira) – sala Atlanto vandenyne, priklauso Portugalijai (Madeiros autonominio regiono pagrindinė dalis). Plotas – 740,7 km². Madeira su gretimomis Porto Santo, Dezertašo ir dar keletu smulkių salų sudaro Madeiros salyną.
Geografija
Madeiros sala – virš vandenyno lygio iškilusi povandeninio ugnikalnio viršūnė, susidariusi iš bazaltų ir piroklastinių uolienų. Paviršius kalnuotas, iškyla iki 1862 m (). Krantai daugiausia statūs ir uolėti.
Klimatas subtropinis; sausio vidutinė temperatūra apie 16 °C, liepos 22 °C. Didesniąją metų dalį pučia šiaurės rytų pasatas. Upės trumpos, sraunios, jose yra krioklių.
Būdinga subtropinė augalija, kalnuose auga lauramedžių miškai (Madeiros laurų miškai įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą).
Gyventojai
2011 m. Madeiros saloje gyveno 267,7 tūkst. žmonių. Funšalis, Madeiros salų sostinė, yra pagrindinės salos pietinėje pakrantėje. Kiti pagrindiniai miestai yra Ribeira Brava, , , ir Kaniso.
Kultūra ir ūkis
Madeira – tai kurortinė vietovė, garsi savo , Naujųjų Metų šventimu su įspūdingais fejerverkais, švelniu klimatu, stulbinančiais kraštovaizdžiais ir siuvinėjimo amatininkais. Vyksta kasmetinės tarptautinės automobilių lenktynės, gėlių (balandį), vyno (rugsėjį) festivaliai.
Verčiamasi turizmu, žvejyba, vaisių ir daržovių auginimu (bananai, ananasai, cukranendrės ir kt.), tropine gėlininkyste (bugenvilijos, orchidėjos, strelicijos), vynuogininkyste ir vyno gamyba, gyvulininkyste (avys, galvijai). Taip pat – maisto (vyno, cukraus, tabako) pramonė. Dailieji amatai (, nėriniai, dirbiniai iš vytelių).
Į salą patenkama per .
Istorija
Manoma, kad pirmieji čia I tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje lankėsi finikiečiai, vėliau „palaimintųjų salos“ Atlanto vandenyne minimos romėnų. Sala ilgus amžius buvo negyvenama. XIV a. Madeira buvo žinoma Genujos pirkliams, 1418 m. jas atrado ir portugalų jūrininkai Žuaunas Gonsalvešas Sarkas ir Tristanas Vas Teišeira. Portugalų keliones ir tyrinėjimus rengęs Henrikas Jūrininkas pradėjo salas apgyvendinti, čia augę miškai išdeginti, iš Kipro ir Kretos atvežta vynmedžių, iš Sicilijos – cukranendrių. Madeiros cukranendrių plantacijų sistema tapo pavyzdžiu, kuriuo sekta vėliau Amerikoje įkurtose portugalų kolonijose. 1421 m. įkurtas Funšalio miestas.
Pradžioje Madeira klestėjo kaip cukraus eksporto centras, vėliau pagrindine preke tapo .
Per XIX a. pradžios Napoleono karus Madeirą buvo užėmę britai (1801–1802, 1807–1812 m.). Nuo XX a. 2 pusės sparčiai plėtojamas turizmo verslas. Po 1974 m. Portugalijos revoliucijos Madeiros gyventojai siekė didesnės autonomijos, kurią įgijo 1976 m.
Šaltiniai
- Madeira. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Madeira (sala), Kas yra Madeira (sala)? Ką reiškia Madeira (sala)?
32 39 s pl 16 54 v ilg 32 650 s pl 16 900 r ilg 32 650 16 900 Madeiros zemelapisCentrinis salos kalnagubrisTerasine zemdirbysteKamara de Loboso miestelis Madeira port Ilha do Madeira sala Atlanto vandenyne priklauso Portugalijai Madeiros autonominio regiono pagrindine dalis Plotas 740 7 km Madeira su gretimomis Porto Santo Dezertaso ir dar keletu smulkiu salu sudaro Madeiros salyna GeografijaMadeiros sala virs vandenyno lygio iskilusi povandeninio ugnikalnio virsune susidariusi is bazaltu ir piroklastiniu uolienu Pavirsius kalnuotas iskyla iki 1862 m Krantai daugiausia status ir uoleti Klimatas subtropinis sausio vidutine temperatura apie 16 C liepos 22 C Didesniaja metu dalį pucia siaures rytu pasatas Upes trumpos sraunios jose yra kriokliu Budinga subtropine augalija kalnuose auga lauramedziu miskai Madeiros lauru miskai įtraukti į pasaulio paveldo sarasa Gyventojai2011 m Madeiros saloje gyveno 267 7 tukst zmoniu Funsalis Madeiros salu sostine yra pagrindines salos pietineje pakranteje Kiti pagrindiniai miestai yra Ribeira Brava ir Kaniso Kultura ir ukisMadeira tai kurortine vietove garsi savo Naujuju Metu sventimu su įspudingais fejerverkais svelniu klimatu stulbinanciais krastovaizdziais ir siuvinejimo amatininkais Vyksta kasmetines tarptautines automobiliu lenktynes geliu balandį vyno rugsejį festivaliai Verciamasi turizmu zvejyba vaisiu ir darzoviu auginimu bananai ananasai cukranendres ir kt tropine gelininkyste bugenvilijos orchidejos strelicijos vynuogininkyste ir vyno gamyba gyvulininkyste avys galvijai Taip pat maisto vyno cukraus tabako pramone Dailieji amatai neriniai dirbiniai is vyteliu Į sala patenkama per IstorijaManoma kad pirmieji cia I tukstantmecio pr m e antroje puseje lankesi finikieciai veliau palaimintuju salos Atlanto vandenyne minimos romenu Sala ilgus amzius buvo negyvenama XIV a Madeira buvo zinoma Genujos pirkliams 1418 m jas atrado ir portugalu jurininkai Zuaunas Gonsalvesas Sarkas ir Tristanas Vas Teiseira Portugalu keliones ir tyrinejimus renges Henrikas Jurininkas pradejo salas apgyvendinti cia auge miskai isdeginti is Kipro ir Kretos atvezta vynmedziu is Sicilijos cukranendriu Madeiros cukranendriu plantaciju sistema tapo pavyzdziu kuriuo sekta veliau Amerikoje įkurtose portugalu kolonijose 1421 m įkurtas Funsalio miestas Pradzioje Madeira klestejo kaip cukraus eksporto centras veliau pagrindine preke tapo Per XIX a pradzios Napoleono karus Madeira buvo uzeme britai 1801 1802 1807 1812 m Nuo XX a 2 puses sparciai pletojamas turizmo verslas Po 1974 m Portugalijos revoliucijos Madeiros gyventojai sieke didesnes autonomijos kuria įgijo 1976 m SaltiniaiMadeira Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 Vikiteka Madeira sala vaizdine ir garsine medziaga