Lėtinio nuovargio sindromas, kitaip mialginis encefalomielitas (dar žinomas angliška santrumpa ME/CFS), – chroniškas negalavimas, kurio metu patiriamas nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina pailsėjus ir pamiegojus. Būdingas simptomas – didelis nuovargis nuo kiek didesnės fizinės ar protinės veiklos. Taip pat neretai pasireiškia svaigulys ar silpnumas būnant atsistojus, skausmas.
| Lėtinio nuovargio sindromas | |
| ICD-10 | G93.32 |
|---|---|
| ICD-9 | 780.71 |
Lėtinio nuovargio sindromas sunkiai diagnozuojamas, nes neturi aiškių ir išskirtinių diagnostinių kriterijų, ligos negali patvirtinti ir laboratoriniai tyrimai. Pirmą kartą šis sutrikimas fiksuotas kaip nepiktybinis mialginis encefalomielitas 1969 metais ir laikytas neurologinės kilmės liga. Vėliau siūlyti įvairūs pavadinimai, konsensusas nepriimtas dėl skirtingų hipotezių apie ligos kilmę.
Simptomai
Pagrindinis šios ligos simptomas – nuolatinis, chroniškas nuovargis. Jį sustiprina bet kokia varginanti, sekinanti veikla – fizinis darbas, intensyvus bendravimas, protinė veikla.Poilsis padeda atsigauti tik iš dalies. Sergantįjį pradėjus fizinę veiklą gali ištikti silpnumo priepuolis, sutrikti koordinacija, nuo protinės veiklos gali sutrikti suvokimas. Po sunkesnės veiklos pakerta silpnumas ir nuovargis, kurį gali lydėti kūno skausmai, gripą primenanti savijauta, virškinimo sutrikimai, pykinimas, nemiga. Silpnumo priepuolis paprastai ištinka praėjus 12–48 valandoms po veiklos, nors gali pasireikšti ir tuojau pat. Trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių ar net mėnesių.
Miegas atsigauti nuo nuovargio nepadeda – sergantysis dažnai pabunda išvargęs ir nerangus, o ne pailsėjęs ir žvalus. Ligą dažnai lydi nemiga, dažni pabudimai, negilus miegas, arba kaip tik, padidėjęs mieguistumas, noras miegoti dieną, taip pat ryškūs košmarai.
Kognityviniai sutrikimai gali kelti tokius pat sunkumus, kaip ir nuovargis. Sergančiąjam gali būti sunku sutelkti dėmesį, atlikti kelis darbus vienu metu, sutrinka informacijos apdorojimas (vadinamoji „smegenų migla“), gali kilti atminties (ypač trumpalaikės) problemų.
Daliai individų pasireiškia ortostatinė netolerancija – galvos svaigimas, tachikardija, hipotenzija (kraujospūdžio nukritimas) būnant atsistojus, o atsisėdus ar atsigulus būklė normalizuojasi.
Kiti dažnesni lydintys simptomai – hiperalgezija (padidintas jautrumas skausmui), mialgija (raumenų skausmai), artalgija (sąnarių skausmai), chroniški kaklo, poakių skausmai. Taip pat gali pasireikšti sudirginto žarnyno sindromas ir kiti virškinimo sutrikimai, šaltkrėtis ir prakaitavimas naktimis, oro trūkumas, aritmija, limfmazgių patinimas, gerklės perštėjimas, alergijos.
Ligoniams sindromas pasireiškia labai skirtingu intensyvumu – nuo nestipraus, kai liga žmogaus kasdienei veiklai nedaro didelės įtakos, tačiau reikia daugiau laiko poilsiui ir atsigavimui, iki sunkių atvejų, kai ligonis visai arba beveik negali išeiti iš namų, didžiąją dienos dalį praleidžia lovoje, sunkumą sukelia net paprasčiausi veiksmai. Daugeliui žmonių, sergančių lėtinio nuovargio sindromu, labai pablogėja gyvenimo kokybė, nes tenka smarkiai apriboti fizinę ir socialinę veiklą. 2020 m. tyrimo duomenimis, tik pusė diagnozuotųjų šia liga turėjo darbą ir tik kas penktas dirbo pilnu etatu.
Priežastys
Nėra žinoma, kas sukelia lėtinio nuovargio sindromą. Apie 60–80 % atvejų prasideda po infekcijos, paprastai virusinės. Nors genetinis faktorius irgi gali būti svarbus, nėra rasta už šią ligą atsakingo geno. Be virusų, šią ligą galimai sukelia papildomi faktoriai, tokie kaip stresas, traumuojantys įvykiai, buvimas aplinkoje, kur daug pelėsio, retkarčiais – fizinės traumos, gimdymas, operacija ir kt. Neretai suveikia keletas faktorių, kurie po vieno galutinio faktoriaus išsivysto į ligą.
Labiausiai lėtinio nuovargio sindromas siejamas su virusinėmis ligomis – infekcine mononukleoze, bronchitu, gastroenteritu, po smarkių gripo požymius turinčių ligų atvejų. Maždaug 8–15 % žmonių, persirgusių Epštein-Barr viruso (EBV) sukelta infekcine mononukleoze išsivysto lėtinio nuovargio sindromas (skaičius varijuoja priklausomai nuo naudojamo diagnostinio kriterijaus). Nuo 15 iki 50 % lėtiniu COVID sergančių žmonių išvysto simptomus, atitinkančius lėtinio nuovargio sindromą. Taip pat, daugeliu atveju panašūs simptomai išsivysto persirgus Laimo liga, o ši būsena galimai yra tos pačios kilmės kaip ir sindromas. Po pirminės viruso infekcijos sukeltas sindromas gali būti atskirai klasifikuojamas kaip povirusinio nuovargio sindromas (PNS) ar su infekcija susijęs chroniškas sutrikimas.
Atlikti tyrimai rodo, kad sergančiųjų smegenyse įvyksta pokyčiai galvos smegenų kamiene, kognityvinėms užduotims pradedamos naudoti kitos smegenų sritys. Taip pat pasireiškia kai kuriose srityse sumažėjęs metabolizmas, sumažėjęs seratonino pernešėjų skaičius, suprastėjęs neurovaskuliarinis atsistatymas. Spėjama, kad daugelį simptomų gali sukelti neuronų uždegimas, tačiau ši hipotezė nėra galutinai patvirtinta. Energijos stygius galimai susijęs su prastesniu deguonies pernešimu dėl mitochondrijų veiklos sutrikimų.
2024 m. pabaigtas ir publikuotas JAV Nacionalinių sveikatos institutų išsamus tyrimas nustatė konkrečius smegenų, imuninės sistemos ir medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie atskleidžia sindromo biologinį pagrindą.
Diagnostika
Kadangi liga neturi aiškių simptomų ir laboratorinių indikacijų, diagnostika komplikuota. Liga neretai būna visai nediagnozuojama arba paskiriama netiksli diagnozė. Dažnai pirminės sveikatos specialistai simptomus nurašo kaip neurologinio pobūdžio. Nuo XX a. pab. parengta keletas diagnostinių kriterijų paradigmų, tačiau vienos jų perdėm lanksčios, kitos – kaip tik perdėm griežtos. 2021 m. Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir slaugos instituto parengti diagnostiniai kriterijai apima šiuos penkis simptomus, kurie turi pasireikšti bent 3 mėnesius:
- chroniškas nuovargis
- būklės pablogėjimas po daugiau pastangų reikalaujančios veiklos
- nepoilsingas miegas
- kognityviniai sutrikimai
- funkcinis pablogėjimas
Panašiais simptomais taip pat gali pasižymėti ir EBV, Laimo liga, cukrinis diabetas, hipertiroidizmas, anemija, Šergeno sindromas, narkolepsija, išsėtinė sklerozė ir kt., taip pat depresija ar sutrikimai, sukelti narkotikų vartojimo.
Gydymas ir prognozė
Vaistų nuo ligos nėra, todėl stengiamasi palengvinti simptomus. Silpnumo priepuolius mažinti reikia ribojant veiklą, stengiantis neišnaudoti energijos išteklių. Miego sutrikimai gydomi miego higiena ir vaistais.Skausmas taip pat gydomas, jei reikia, nuskausminamaisiais vaistais. Dažnai liga dėl savo apribojančio poveikio gali sukelti depresiją ir nerimą – ši būsena gydytina psichoterapija, antidepresantais.
Informacija apie prognozę ribota. Būklė gali kisti – tiek pagerėti, tiek pablogėti, priklausomai nuo sugebėjimo valdyti veiklas ir neišeikvoti energijos, išorinio infekcinių ligų, stresorių poveikio, miego kokybės pakitimo. Apie gyvenimo trukmę sergant šia liga išsamių tyrimų nėra – tai, kad išaugtų šia liga sergančiųjų mirtingumas, nepastebėta, tačiau dažnai pasitaiko savižudybės atvejų.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lėtinio nuovargio sindromas, Kas yra Lėtinio nuovargio sindromas? Ką reiškia Lėtinio nuovargio sindromas?