Lėtinio nuovargio sindromas

Lėtinio nuovargio sindromas
ICD-10	G93.32
ICD-9	780.71

Lėtinio nuovargio sindromas, kitaip mialginis encefalomielitas (dar žinomas angliška santrumpa ME/CFS), – chroniškas negalavimas, kurio metu patiriamas nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina pailsėjus ir pamiegojus. Būdingas simptomas – didelis nuovargis nuo kiek didesnės fizinės ar protinės veiklos. Taip pat neretai pasireiškia svaigulys ar silpnumas būnant atsistojus, skausmas.

Lėtinio nuovargio sindromas sunkiai diagnozuojamas, nes neturi aiškių ir išskirtinių diagnostinių kriterijų, ligos negali patvirtinti ir laboratoriniai tyrimai. Pirmą kartą šis sutrikimas fiksuotas kaip nepiktybinis mialginis encefalomielitas 1969 metais ir laikytas neurologinės kilmės liga. Vėliau siūlyti įvairūs pavadinimai, konsensusas nepriimtas dėl skirtingų hipotezių apie ligos kilmę.

Simptomai

Pagrindinis šios ligos simptomas – nuolatinis, chroniškas nuovargis. Jį sustiprina bet kokia varginanti, sekinanti veikla – fizinis darbas, intensyvus bendravimas, protinė veikla.Poilsis padeda atsigauti tik iš dalies. Sergantįjį pradėjus fizinę veiklą gali ištikti silpnumo priepuolis, sutrikti koordinacija, nuo protinės veiklos gali sutrikti suvokimas. Po sunkesnės veiklos pakerta silpnumas ir nuovargis, kurį gali lydėti kūno skausmai, gripą primenanti savijauta, virškinimo sutrikimai, pykinimas, nemiga. Silpnumo priepuolis paprastai ištinka praėjus 12–48 valandoms po veiklos, nors gali pasireikšti ir tuojau pat. Trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių ar net mėnesių.

Miegas atsigauti nuo nuovargio nepadeda – sergantysis dažnai pabunda išvargęs ir nerangus, o ne pailsėjęs ir žvalus. Ligą dažnai lydi nemiga, dažni pabudimai, negilus miegas, arba kaip tik, padidėjęs mieguistumas, noras miegoti dieną, taip pat ryškūs košmarai.

Kognityviniai sutrikimai gali kelti tokius pat sunkumus, kaip ir nuovargis. Sergančiąjam gali būti sunku sutelkti , atlikti kelis darbus vienu metu, sutrinka informacijos apdorojimas (vadinamoji „“), gali kilti atminties (ypač trumpalaikės) problemų.

Daliai individų pasireiškia  – galvos svaigimas, , (kraujospūdžio nukritimas) būnant atsistojus, o atsisėdus ar atsigulus būklė normalizuojasi.

Kiti dažnesni lydintys simptomai – (padidintas jautrumas skausmui), (raumenų skausmai), (sąnarių skausmai), chroniški kaklo, poakių skausmai. Taip pat gali pasireikšti ir kiti virškinimo sutrikimai, šaltkrėtis ir prakaitavimas naktimis, oro trūkumas, aritmija, limfmazgių patinimas, gerklės perštėjimas, alergijos.

Ligoniams sindromas pasireiškia labai skirtingu intensyvumu – nuo nestipraus, kai liga žmogaus kasdienei veiklai nedaro didelės įtakos, tačiau reikia daugiau laiko poilsiui ir atsigavimui, iki sunkių atvejų, kai ligonis visai arba beveik negali išeiti iš namų, didžiąją dienos dalį praleidžia lovoje, sunkumą sukelia net paprasčiausi veiksmai. Daugeliui žmonių, sergančių lėtinio nuovargio sindromu, labai pablogėja gyvenimo kokybė, nes tenka smarkiai apriboti fizinę ir socialinę veiklą. 2020 m. tyrimo duomenimis, tik pusė diagnozuotųjų šia liga turėjo darbą ir tik kas penktas dirbo pilnu etatu.

Priežastys

Nėra žinoma, kas sukelia lėtinio nuovargio sindromą. Apie 60–80 % atvejų prasideda po infekcijos, paprastai virusinės. Nors genetinis faktorius irgi gali būti svarbus, nėra rasta už šią ligą atsakingo geno. Be virusų, šią ligą galimai sukelia papildomi faktoriai, tokie kaip stresas, traumuojantys įvykiai, buvimas aplinkoje, kur daug pelėsio, retkarčiais – fizinės traumos, gimdymas, operacija ir kt. Neretai suveikia keletas faktorių, kurie po vieno galutinio faktoriaus išsivysto į ligą.

Labiausiai lėtinio nuovargio sindromas siejamas su virusinėmis ligomis – infekcine mononukleoze, bronchitu, gastroenteritu, po smarkių gripo požymius turinčių ligų atvejų. Maždaug 8–15 % žmonių, persirgusių Epštein-Barr viruso (EBV) sukelta infekcine mononukleoze išsivysto lėtinio nuovargio sindromas (skaičius varijuoja priklausomai nuo naudojamo diagnostinio kriterijaus). Nuo 15 iki 50 % sergančių žmonių išvysto simptomus, atitinkančius lėtinio nuovargio sindromą. Taip pat, daugeliu atveju panašūs simptomai išsivysto persirgus Laimo liga, o ši būsena galimai yra tos pačios kilmės kaip ir sindromas. Po pirminės viruso infekcijos sukeltas sindromas gali būti atskirai klasifikuojamas kaip povirusinio nuovargio sindromas (PNS) ar su infekcija susijęs chroniškas sutrikimas.

Atlikti tyrimai rodo, kad sergančiųjų smegenyse įvyksta pokyčiai galvos smegenų kamiene, kognityvinėms užduotims pradedamos naudoti kitos smegenų sritys. Taip pat pasireiškia kai kuriose srityse sumažėjęs metabolizmas, sumažėjęs skaičius, suprastėjęs neurovaskuliarinis atsistatymas. Spėjama, kad daugelį simptomų gali sukelti , tačiau ši hipotezė nėra galutinai patvirtinta. Energijos stygius galimai susijęs su prastesniu deguonies pernešimu dėl mitochondrijų veiklos sutrikimų.

2024 m. pabaigtas ir publikuotas JAV Nacionalinių sveikatos institutų išsamus tyrimas nustatė konkrečius smegenų, imuninės sistemos ir medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie atskleidžia sindromo biologinį pagrindą.

Diagnostika

Kadangi liga neturi aiškių simptomų ir laboratorinių indikacijų, diagnostika komplikuota. Liga neretai būna visai nediagnozuojama arba paskiriama netiksli diagnozė. Dažnai pirminės sveikatos specialistai simptomus nurašo kaip neurologinio pobūdžio. Nuo XX a. pab. parengta keletas diagnostinių kriterijų paradigmų, tačiau vienos jų perdėm lanksčios, kitos – kaip tik perdėm griežtos. 2021 m. Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir slaugos instituto parengti diagnostiniai kriterijai apima šiuos penkis simptomus, kurie turi pasireikšti bent 3 mėnesius:

• chroniškas nuovargis
• būklės pablogėjimas po daugiau pastangų reikalaujančios veiklos
• nepoilsingas miegas
• kognityviniai sutrikimai
• funkcinis pablogėjimas

Panašiais simptomais taip pat gali pasižymėti ir EBV, Laimo liga, cukrinis diabetas, , anemija, , narkolepsija, išsėtinė sklerozė ir kt., taip pat depresija ar sutrikimai, sukelti narkotikų vartojimo.

Gydymas ir prognozė

Vaistų nuo ligos nėra, todėl stengiamasi palengvinti simptomus. Silpnumo priepuolius mažinti reikia ribojant veiklą, stengiantis neišnaudoti energijos išteklių. Miego sutrikimai gydomi miego higiena ir vaistais.Skausmas taip pat gydomas, jei reikia, nuskausminamaisiais vaistais. Dažnai liga dėl savo apribojančio poveikio gali sukelti depresiją ir nerimą – ši būsena gydytina psichoterapija, antidepresantais.

Informacija apie prognozę ribota. Būklė gali kisti – tiek pagerėti, tiek pablogėti, priklausomai nuo sugebėjimo valdyti veiklas ir neišeikvoti energijos, išorinio infekcinių ligų, stresorių poveikio, miego kokybės pakitimo. Apie gyvenimo trukmę sergant šia liga išsamių tyrimų nėra – tai, kad išaugtų šia liga sergančiųjų mirtingumas, nepastebėta, tačiau dažnai pasitaiko savižudybės atvejų.

Šaltiniai

1. Bateman L (2022). „Fibromyalgia and myalgic encephalomyelitis/chronic fatigue syndrome“. In Zigmond M, Wiley C, Chesselet MF (eds.). Neurobiology of Brain Disorders : Biological Basis of Neurological and Psychiatric Disorders (2nd leid.). Elsevier. ISBN 978-0-323-85654-6.
2. Committee on the Diagnostic Criteria for Myalgic Encephalomyelitis/Chronic Fatigue Syndrome; Board on the Health of Select Populations; Institute of Medicine (2015-02-10). Beyond Myalgic Encephalomyelitis/Chronic Fatigue Syndrome: Redefining an Illness (PDF). National Academies Press. ISBN 978-0-309-31689-7. PMID 25695122. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2017-01-20. Nuoroda tikrinta 2020-02-28.
3. „Symptoms of Myalgic Encephalomyelitis/Chronic Fatigue Syndrome“. U.S. (CDC). 2024-05-10. Suarchyvuota iš originalo 2024-05-17. Nuoroda tikrinta 2024-05-17.
4. Institut für Qualität und Wirtschaftlichkeit im Gesundheitswesen (IQWiG) (2023-04-17). Myalgische Enzephalomyelitis / Chronic Fatigue Syndrome (ME/CFS): Aktueller Kenntnisstand [Myalgic encephalomyelitis/chronic fatigue syndrome (ME/CFS): current state of knowledge] (PDF) (vokiečių). Institut für Qualität und Wirtschaftlichkeit im Gesundheitswesen. ISSN 1864-2500. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2023-11-02. Nuoroda tikrinta 2023-11-08.
5. „Myalgic Encephalomyelitis (Or Encephalopathy)/Chronic Fatigue Syndrome: Diagnosis and Management: NICE Guideline“. (NICE). 2021-10-29. Suarchyvuota iš originalo 2024-02-08. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
6. Grach SL, Seltzer J, Chon TY, Ganesh R (2023-10). „Diagnosis and Management of Myalgic Encephalomyelitis/Chronic Fatigue Syndrome“. Mayo Clinic Proceedings. 98 (10): 1544–1551. doi:10.1016/j.mayocp.2023.07.032. PMID 37793728. S2CID 263665180. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
7. National Guideline Centre (UK) (2021). Identifying and Diagnosing ME/CFS: Myalgic Encephalomyelitis (Or Encephalopathy) / Chronic Fatigue Syndrome: Diagnosis and Management: Evidence Review D (PDF). NICE Evidence Reviews Collection. London: National Institute for Health and Care Excellence (NICE). ISBN 978-1-4731-4221-3. PMID 35438857. Suarchyvuota iš originalo 2024-02-19. Nuoroda tikrinta 2023-09-23.
8. „Clinical Overview of ME/CFS“. U.S. (CDC). 2024-05-10. Suarchyvuota iš originalo 2024-05-17. Nuoroda tikrinta 2024-05-17.
9. Unger ER, Lin JS, Brimmer DJ, Lapp CW, Komaroff AL, Nath A, Laird S, Iskander J (2016-12). „CDC Grand Rounds: Chronic Fatigue Syndrome – Advancing Research and Clinical Education“ (PDF). MMWR. Morbidity and Mortality Weekly Report. 65 (50–51): 1434–1438. doi:10.15585/mmwr.mm655051a4. PMID 28033311. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2017-01-06. Nuoroda tikrinta 2017-01-05. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
10. Lim EJ, Ahn YC, Jang ES, Lee SW, Lee SH, Son CG (2020-02). „Systematic Review and Meta-Analysis Of the Prevalence of Chronic Fatigue Syndrome/Myalgic Encephalomyelitis (CFS/ME)“. Journal of Translational Medicine. 18 (1): 100. doi:10.1186/s12967-020-02269-0. PMC 7038594. PMID 32093722. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
11. Pollack B, von Saltza E, McCorkell L, Santos L, Hultman A, Cohen AK, Soares L (2023). „Female Reproductive Health Impacts of Long COVID and Associated Illnesses Including ME/CFS, POTS, And Connective Tissue Disorders: A Literature Review“. Frontiers in Rehabilitation Sciences. 4: 1122673. doi:10.3389/fresc.2023.1122673. PMC 10208411. PMID 37234076.
12. Choutka J, Jansari V, Hornig M, Iwasaki A (2022-05). „Unexplained Post-Acute Infection Syndromes“. Nature Medicine. 28 (5): 911–923. doi:10.1038/s41591-022-01810-6. PMID 35585196. S2CID 248889597. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
13. Shan ZY, Barnden LR, Kwiatek RA, Bhuta S, Hermens DF, Lagopoulos J (2020-09). „Neuroimaging Characteristics of Myalgic Encephalomyelitis/Chronic Fatigue Syndrome (ME/CFS): A Systematic Review“. Journal of Translational Medicine. 18 (1): 335. doi:10.1186/s12967-020-02506-6. PMC 7466519. PMID 32873297. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
14. Lee JS, Sato W, Son CG (November 2023). „Brain-Regional Characteristics and Neuroinflammation in ME/CFS Patients from Neuroimaging: A Systematic Review and Meta-Analysis“. Autoimmunity Reviews. 23 (2): 103484. doi:10.1016/j.autrev.2023.103484. PMID 38016575.
15. Holden S, Maksoud R, Eaton-Fitch N, Cabanas H, Staines D, Marshall-Gradisnik S (2020-07). „A Systematic Review of Mitochondrial Abnormalities in Myalgic Encephalomyelitis/Chronic Fatigue Syndrome/Systemic Exertion Intolerance Disease“. Journal of Translational Medicine. 18 (1): 290. doi:10.1186/s12967-020-02452-3. PMC 7392668. PMID 32727475. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
16. „NIH study offers new clues into the causes of post-infectious ME/CFS“. National Institutes of Health (NIH) (anglų). 2024-02-21. Nuoroda tikrinta 2025-06-01.
17. Bateman L, Bested AC, Bonilla HF, Chheda BV, Chu L, Curtin JM, Dempsey TT, Dimmock ME, Dowell TG, Felsenstein D, Kaufman DL, Klimas NG, Komaroff AL, Lapp CW, Levine SM, Montoya JG, Natelson BH, Peterson DL, Podell RN, Rey IR, Ruhoy IS, Vera-Nunez MA, Yellman BP (November 2021). „Myalgic Encephalomyelitis/Chronic Fatigue Syndrome: Essentials of Diagnosis and Management“. Mayo Clinic Proceedings. 96 (11): 2861–2878. doi:10.1016/j.mayocp.2021.07.004. PMID 34454716. S2CID 237419583.
18. Maksoud R, Magawa C, Eaton-Fitch N, Thapaliya K, Marshall-Gradisnik S (2023-05). „Biomarkers for myalgic encephalomyelitis/chronic fatigue syndrome (ME/CFS): a systematic review“. BMC Medicine. 21 (1): 189. doi:10.1186/s12916-023-02893-9. PMC 10206551. PMID 37226227. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
19. Geraghty, Keith (2020-07-02). „The Negative Impact of the Psychiatric Model of Chronic Fatigue Syndrome on Doctors' Understanding and Management of the Illness“. Fatigue: Biomedicine, Health & Behavior (anglų). 8 (3): 167–180. doi:10.1080/21641846.2020.1834295. ISSN 2164-1846.
20. „Manage Myalgic Encephalomyelitis/Chronic Fatigue Syndrome“. U.S. (CDC). 2024-05-10. Suarchyvuota iš originalo 2024-05-18. Nuoroda tikrinta 2024-05-18.
21. Baraniuk JN, Marshall-Gradisnik S, Eaton-Fitch N (2024-01). BMJ Best Practice: Myalgic Encephalomyelitis (Chronic Fatigue Syndrome). BMJ Publishing Group. Suarchyvuota iš originalo 2024-02-19. Nuoroda tikrinta 2024-01-19. {{cite book}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.