Prakaitavimas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Prakaitavimas – procesas, kurio metu skysčiai pašalinami per prakaito liaukas, esančias odoje. Prakaitas yra atsakas į šilumą, intensyvų fizinį krūvį ar emocinį stresą. Jis atsiranda milijonuose prakaito liaukų, esančių beveik viso kūno odos paviršiuje.

Prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, skirta reguliuoti savo vidaus temperatūrą. Kai prakaitas išsiskiria ant odos, jis pašalina šilumos perteklių ir suteikia organizmui aušinimo poveikį. Prakaitavimas taip pat pašalina iš organizmo nedidelį kiekį atliekų.

Prakaitą sudaro apie 98 % vandens. Prakaito sudėtyje taip pat yra natrio chlorido (druskos) ir šiek tiek kitų medžiagų - kalio, kalcio, pieno rūgšties ir fosforo. Kai šių medžiagų yra skystyje jie vadinami ir padeda reguliuoti skysčių balansą organizme. Prakaite taip pat galima rasti nedidelį kiekį tokių atliekų produktų, kaip amoniakas ir karbamidas.

Prakaito liaukos yra ilgi, tuščiaviduriai vamzdeliai, kurių milijonai yra visame kūno paviršiuje. Išoriniai lyties organai, lūpos ir išorinis ausies paviršius – vienintelės sritys, neturinčios prakaito liaukų. Prakaito liaukų raizginiai yra išsidėstę antrajame odos lygyje. Liaukų pagamintas prakaitas yra nešamas į odos paviršių mažais latakėliais, kurie užsibaigia odos poromis.

Yra dviejų tipų prakaitą gaminančios liaukos:

• Ekrininės liaukos. Šios liaukos yra visoje odoje, o didžiausia koncentracija delnuose ir pėdose. Ekrininės liaukos atsiveria tiesiai į odos poras. Šios liaukos yra aktyvios visą žmogaus gyvenimą ir gamina prakaitą, kai karšta, susijaudinus ir t. t. Ekrininių liaukų yra gausiausiai.

• Apokrininės liaukos. Šios prakaito liaukos tampa aktyvios, kai asmuo pasiekia brendimo laikotarpį. Apokrininės liaukos atsiveria į plaukų folikulus. Jų randama srityse, kuriose yra daug plaukų folikulų – pažastyse, genitalijų srityje, ant galvos odos ir aplink spenelius. Prakaitas, gaminamas šių liaukų yra susimaišęs su riebiosiomis rūgštimis bei baltymais, todėl jis būna tirštas.

Prakaitas pats savaime neturi kvapo. Kai jis pasiekia odos paviršių, sąveikauja su ant kūno esančiomis bakterijomis, kurios gali sukelti nemalonų kvapą. Daugelis žmonių naudoja dezodorantus ar antiperspirantus, kuriais sukuriama kaukė, padedanti sumažinti prakaito kvapą.

Prakaitavimas yra svarbi organizmo funkcija ir pas kiekvieną žmogų jis skirtingas. Prakaitavimo gausumas yra tiesiogiai veikiamas prakaito liaukų kiekio. Nors moterys turi daugiau prakaito liaukų, tačiau pas vyrus jos yra gerokai aktyvesnės. Tam tikri veiksniai (pvz., paveldimumas, maisto produktai, vaistai, medicininės sąlygos) taip pat gali paveikti kiek asmuo prakaituoja. Kartais šie veiksniai gali sukelti pernelyg didelį prakaitavimą (hiperhidrozę) arba atvirkščiai – prakaito nebuvimą (anhidrozę).

Odos paviršiuje esančios prakaito liaukos svarbios organizmo termoreguliacijai. Jos funkcionuoja ne visos iš karto. Kai karšta, pirmiausia prakaituoti ima kakta, veidas, po to – likusios kūno dalys, o vėliausiai – delnai ir padai.

Nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito. Nervinės įtampos sąlygomis pirmiausia ima prakaituoti delnai ir padai. Prakaitavimą reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema.

Išnašos

1. Prakaitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-06-06.
2. Prakaitavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-06-06.