Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Livonijos Ordinas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Lo.
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO, lot. Domus Theutonicorum in Livonia, vok. Meistertum Livland) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m. gyvavusi Livonijoje, bei to paties pavadinimo valstybė, viena iš 5, sudariusių Livonijos regioną. Įkurta 1237 m. kaip Vokiečių ordino šaka dabartinės Latvijos ir Estijos žemėse, Kalavijuočių ordinui pralaimėjus Saulės mūšį (1236 m.) ir nebesugebant toliau veikti savarankiškai, susijungė su Kryžiuočių ordinu. Iš pradžių buvo glaudžiai susijęs su savo centru Prūsijoje, tačiau nusilpus Vokiečių ordinui, nuo XV a. vidurio iki pat išformavimo (1561 m.) tvarkėsi savarankiškai. Ordino rašto kalba buvo vidurinioji vokiečių žemaičių kalba
| lot. Domus Theutonicorum in Livonia Vokiečių ordino Livonijos kraštas | |||||
| Vokiečių ordino dalis (1237-1435) Livonijos konfederacijos dalis (1435-1561) | |||||
| |||||
| |||||
| Ordino žemės (melsva) 1260 m. | |||||
| Sostinė | Vendenas, Felinis | ||||
| Kalbos | Vidurinioji vokiečių žemaičių kalba | ||||
| Valdymo forma | |||||
| Krašto magistras | |||||
| 1237–1238 | Hermann Balk | ||||
| 1559–1561 | Godert Kettler | ||||
| Istorija | |||||
| - Įkūrimas | 1237 m., 1237 | ||||
| - Panaikinimas | 1561 m. | ||||
Valdymas
Vokiečių ordino Livonijos žemei vadovavo krašto magistras, renkamas iki gyvos galvos ir tvirtinamas Vokiečių ordino didžiojo magistro. Rezidavo Rygoje ir Cėsyse. Magistro pavaduotojas buvo krašto maršalas (landmaršalas), atsakingas už Ordino kariuomenę. Krašto maršalo rezidencija buvo Siguldoje. Pilnateisiai Ordino nariai (kariai ir dvasininkai) vadinosi broliais. Jų skaičius svyravo nuo 400–500 (XIV-XVI a.) iki 120–150 (XVI a. vidurys). Nepilnateisiais nariais buvo amatininkai ir tarnai. Ordino kariuomenę sudarė nariai su ginklanešiais (knechtais) ir vasalais. XV a. pradžioje kariuomenės dydis siekė 4000 žmonių.
Ordinui priklausė apie 60 % Livonijos žemių (likusi dalis priklausė Rygos arkivyskupui ir vyskupams). Ordino valdos buvo suskirstytos į mažesnes sritis, kurias valdė komtūrai, o komtūrijų pilis valdė fogtai. Iki XVI a. Livonijoje buvo 30-40 komtūrijų ir fogtijų, XVI a. viduryje – 120–150. Dukart per metus Cėsyse komtūrai ir fogtai turėjo atsiskaityti kapituloje, kurią sudarė magistras ir šeši svarbiausiųjų pilių komtūrai.
Ordino politika
Vidaus politika
Vidaus politikoje Ordinas siekė centralizuoti valdžią, t. y. paversti vasalais arkivyskupą ir jam pavaldžius pareigūnus, taip pat perimti bažnyčiai pavaldžių žemių administravimą. Tokia vidinė trintis Livonijoje išliko iki pat jos žlugimo (1561 m.) (Lietuva šiuose konfliktuose paprastai palaikydavo arkivyskupo pusę.) Reformacijos sąjūdis (nuo 1517 m.) irgi padalijo šias dvi jėgas: Livonijos bažnyčia pasirinko Liuterio reformas, tuo tarpu Ordinas liko katalikiškas.
Užsienio politika
Užsienio politikoje Vokiečių ordino Livonijos šaka tęsė savo pirmtako Kalavijuočių ordino pastangas įsigalėti visame regione, t. y. baigti užkariauti Kuršą ir Žiemgalą, veržtis toliau į Lietuvą ir Rusią (Rusija). Pralaimėjimas rusams Ledo mūšyje (1242 m.) atšaldė Ordino norą tęsti atkaklią ekspansiją rytų kryptimi, todėl visas dėmesys buvo sutelktas į Lietuvą, ypač į Žemaitiją, trukdžiusią geografiškai suvienyti Vokiečių ordino valdas Prūsijoje ir Livonijoje. 1252 m. Vokiečių ordino livoniškoji šaka užėmė Klaipėdą, kurią 1328 m., nepajėgdama jos išlaikyti, perleido prūsiškajai Vokiečių ordino šakai.
Norėdamas teisiškai užvaldyti Lietuvą, Livonijos magistras rėmė Mindaugo oponentų Tautvilo ir Vykinto siekį krikštytis. Siekdamas įveikti varžovus, krikštijosi pats Mindaugas (1251 m.). Tačiau dėl Mindaugo karūnavimosi (1253 m.) Lietuva netapo nei Livonijos provincija, nei vasalė.
Karinė Ordino livoniškosios šakos politika Lietuvoje irgi nebuvo sėkminga. XIII a. jo pralaimėti Skuodo (1259 m.), Durbės (1260 m.), Karusės (1270 m.), Aizkrauklės (1279 m.), Jersikos (1281 m.), Turaidos (1298 m.) mūšiai neleido Ordinui tikėtis įsigalėti net pietinėse kuršių, žiemgalių ir sėlių žemėse, nekalbant jau apie pačią etninę Lietuvą ar Žemaitiją. Kita vertus, XIII a. antrojoje pusėje Ordinui pavyko nustumti sieną su Žemaitija gerokai į pietus, ypač ties Telšiais ir pajūriu, o Žiemgaloje nusistumta net iki Pasvalio (siena, artima dabartinei, tapo tik Vytauto laikais). Dėl XIII a. gale prasidėjusios trinties su Rygos arkivyskupu Ordinas užsiėmė vidaus problemomis ir Lietuvos nepuolė iki pat Gedimino valdymo antrosios pusės (iki 1331 m.) Be to, daug lėmė ir Gedimino (1316–1341 m.) diplomatinė taiki politika su Livonija. Intensyviausi žygiai į Lietuvą buvo rengiami XIV a. 6-8-ajame dešimtmečiuose, kai Vokiečių ordino Livonijos šaka puldinėjo Lietuvą kasmet, niokodama tas jos sritis, kurių nepasiekdavo Vokiečių ordino Prūsijos šaka, t. y. dabartinę Vidurio ir Rytų Lietuvą. Per 1345–1377 m. laikotarpį Vokiečių ordinas iš Livonijos surengė apie 30 žygių į Lietuvą, dalį jų sinchronizuodami su Vokiečių ordino Prūsijos žeme, kad išskaidytų lietuvių pajėgas. Lietuva kariniu požiūriu irgi nebuvo pasyvi Livonijos atžvilgiu – į ten žygius surengė Gediminas (1329 m.), Algirdas (1345, 1369 m.), Kęstutis (1375, 1376, 1377 m.), Švitrigaila (1373 m.), Andrius Algirdaitis (1375 m.). (Lietuvai rūpėjo ir Ryga, ir Daugpilis, nes turint juos, buvo galima turėti ir svarbiausią šiaurinį prekybos kelią – Dauguvos upę.) Po Žalgirio (1410 m.) ir ypač po Pabaisko mūšio (1435 m.), kuriame Vokiečių ordino Livonijos kraštas kovėsi Švitrigailos pusėje, Ordinas Lietuvai grėsmės ne tik nebekėlė, bet ir tapo vienu iš Lietuvos sąjungininku kovoje prieš Rusiją.
Ordino žlugimas
1561 m., vykstant , didžioji Livonijos dalis (išskyrus Šiaurės Estiją) pasidavė LDK. Iš jos pietinių žemių (į pietus nuo Dauguvos) buvo sukurta Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė (1561–1795 m.), kurios pirmuoju kunigaikščiu LDK vasalo teisėmis tapo liuteronų tikėjimą priėmęs paskutinis Livonijos magistras Gotardas Ketleris. Likusios ordino teritorijos sujungtos su Rygos arkivyskupijos ir žemėmis, suformuojant Livonijos kunigaikštystę. Šiaurinės ordino teritorijos atiteko Švedijos imperijai, kuri čia įkūrė Estijos kunigaikštystę.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Livonijos Ordinas, Kas yra Livonijos Ordinas? Ką reiškia Livonijos Ordinas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kitos reiksmes Lo Vokieciu ordino Livonijos krastas LO lot Domus Theutonicorum in Livonia vok Meistertum Livland Vokieciu ordino saka 1237 1561 m gyvavusi Livonijoje bei to paties pavadinimo valstybe viena is 5 sudariusiu Livonijos regiona Įkurta 1237 m kaip Vokieciu ordino saka dabartines Latvijos ir Estijos zemese Kalavijuociu ordinui pralaimejus Saules musį 1236 m ir nebesugebant toliau veikti savarankiskai susijunge su Kryziuociu ordinu Is pradziu buvo glaudziai susijes su savo centru Prusijoje taciau nusilpus Vokieciu ordinui nuo XV a vidurio iki pat isformavimo 1561 m tvarkesi savarankiskai Ordino rasto kalba buvo vidurinioji vokieciu zemaiciu kalbalot Domus Theutonicorum in Livonia Vokieciu ordino Livonijos krastasVokieciu ordino dalis 1237 1435 Livonijos konfederacijos dalis 1435 1561 1237 1561 Veliava HerbasLocation ofOrdino zemes melsva 1260 m Sostine Vendenas FelinisKalbos Vidurinioji vokieciu zemaiciu kalbaValdymo formaKrasto magistras 1237 1238 Hermann Balk 1559 1561 Godert KettlerIstorija Įkurimas 1237 m 1237 Panaikinimas 1561 m ValdymasVokieciu ordino Livonijos zemei vadovavo krasto magistras renkamas iki gyvos galvos ir tvirtinamas Vokieciu ordino didziojo magistro Rezidavo Rygoje ir Cesyse Magistro pavaduotojas buvo krasto marsalas landmarsalas atsakingas uz Ordino kariuomene Krasto marsalo rezidencija buvo Siguldoje Pilnateisiai Ordino nariai kariai ir dvasininkai vadinosi broliais Ju skaicius svyravo nuo 400 500 XIV XVI a iki 120 150 XVI a vidurys Nepilnateisiais nariais buvo amatininkai ir tarnai Ordino kariuomene sudare nariai su ginklanesiais knechtais ir vasalais XV a pradzioje kariuomenes dydis sieke 4000 zmoniu Ordinui priklause apie 60 Livonijos zemiu likusi dalis priklause Rygos arkivyskupui ir vyskupams Ordino valdos buvo suskirstytos į mazesnes sritis kurias valde komturai o komturiju pilis valde fogtai Iki XVI a Livonijoje buvo 30 40 komturiju ir fogtiju XVI a viduryje 120 150 Dukart per metus Cesyse komturai ir fogtai turejo atsiskaityti kapituloje kuria sudare magistras ir sesi svarbiausiuju piliu komturai Ordino politikaVidaus politika Vidaus politikoje Ordinas sieke centralizuoti valdzia t y paversti vasalais arkivyskupa ir jam pavaldzius pareigunus taip pat perimti baznyciai pavaldziu zemiu administravima Tokia vidine trintis Livonijoje isliko iki pat jos zlugimo 1561 m Lietuva siuose konfliktuose paprastai palaikydavo arkivyskupo puse Reformacijos sajudis nuo 1517 m irgi padalijo sias dvi jegas Livonijos baznycia pasirinko Liuterio reformas tuo tarpu Ordinas liko katalikiskas Uzsienio politika Uzsienio politikoje Vokieciu ordino Livonijos saka tese savo pirmtako Kalavijuociu ordino pastangas įsigaleti visame regione t y baigti uzkariauti Kursa ir Ziemgala verztis toliau į Lietuva ir Rusia Rusija Pralaimejimas rusams Ledo musyje 1242 m atsalde Ordino nora testi atkaklia ekspansija rytu kryptimi todel visas demesys buvo sutelktas į Lietuva ypac į Zemaitija trukdziusia geografiskai suvienyti Vokieciu ordino valdas Prusijoje ir Livonijoje 1252 m Vokieciu ordino livoniskoji saka uzeme Klaipeda kuria 1328 m nepajegdama jos islaikyti perleido prusiskajai Vokieciu ordino sakai Livonijos krasto veliava Noredamas teisiskai uzvaldyti Lietuva Livonijos magistras reme Mindaugo oponentu Tautvilo ir Vykinto siekį krikstytis Siekdamas įveikti varzovus krikstijosi pats Mindaugas 1251 m Taciau del Mindaugo karunavimosi 1253 m Lietuva netapo nei Livonijos provincija nei vasale Karine Ordino livoniskosios sakos politika Lietuvoje irgi nebuvo sekminga XIII a jo pralaimeti Skuodo 1259 m Durbes 1260 m Karuses 1270 m Aizkraukles 1279 m Jersikos 1281 m Turaidos 1298 m musiai neleido Ordinui tiketis įsigaleti net pietinese kursiu ziemgaliu ir seliu zemese nekalbant jau apie pacia etnine Lietuva ar Zemaitija Kita vertus XIII a antrojoje puseje Ordinui pavyko nustumti siena su Zemaitija gerokai į pietus ypac ties Telsiais ir pajuriu o Ziemgaloje nusistumta net iki Pasvalio siena artima dabartinei tapo tik Vytauto laikais Del XIII a gale prasidejusios trinties su Rygos arkivyskupu Ordinas uzsieme vidaus problemomis ir Lietuvos nepuole iki pat Gedimino valdymo antrosios puses iki 1331 m Be to daug leme ir Gedimino 1316 1341 m diplomatine taiki politika su Livonija Intensyviausi zygiai į Lietuva buvo rengiami XIV a 6 8 ajame desimtmeciuose kai Vokieciu ordino Livonijos saka puldinejo Lietuva kasmet niokodama tas jos sritis kuriu nepasiekdavo Vokieciu ordino Prusijos saka t y dabartine Vidurio ir Rytu Lietuva Per 1345 1377 m laikotarpį Vokieciu ordinas is Livonijos surenge apie 30 zygiu į Lietuva dalį ju sinchronizuodami su Vokieciu ordino Prusijos zeme kad isskaidytu lietuviu pajegas Lietuva kariniu poziuriu irgi nebuvo pasyvi Livonijos atzvilgiu į ten zygius surenge Gediminas 1329 m Algirdas 1345 1369 m Kestutis 1375 1376 1377 m Svitrigaila 1373 m Andrius Algirdaitis 1375 m Lietuvai rupejo ir Ryga ir Daugpilis nes turint juos buvo galima tureti ir svarbiausia siaurinį prekybos kelia Dauguvos upe Po Zalgirio 1410 m ir ypac po Pabaisko musio 1435 m kuriame Vokieciu ordino Livonijos krastas kovesi Svitrigailos puseje Ordinas Lietuvai gresmes ne tik nebekele bet ir tapo vienu is Lietuvos sajungininku kovoje pries Rusija Ordino zlugimas1561 m vykstant didzioji Livonijos dalis isskyrus Siaures Estija pasidave LDK Is jos pietiniu zemiu į pietus nuo Dauguvos buvo sukurta Kurso ir Ziemgalos kunigaikstyste 1561 1795 m kurios pirmuoju kunigaiksciu LDK vasalo teisemis tapo liuteronu tikejima priemes paskutinis Livonijos magistras Gotardas Ketleris Likusios ordino teritorijos sujungtos su Rygos arkivyskupijos ir zememis suformuojant Livonijos kunigaikstyste Siaurines ordino teritorijos atiteko Svedijos imperijai kuri cia įkure Estijos kunigaikstyste Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu https www digitale sammlungen de de view bsb10691390 q 28Liv est und kurl C3 A4ndisches Urkundenbuch 29 amp page 14 15