Kretos hieroglifai

Kretos hieroglifai

Tipas	mišrus (?)
Naudojamas kalbose	minojiečių kalba
Rašymo kryptis	iš kairės į dešinę
Laikotarpis	XXII–XVIII a. pr. m. e.
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė	Kretos hieroglifai
Dukterinės sistemos	linijinis A raštas (?)

Kretos hieroglifai (gr. κρητικά ιερογλυφικά) – rašto sistema, naudota Mino civilizacijos laikotarpiu Kretos saloje. Šis raštas naudotas nuo XXII iki XVIII a. pr. m. e., ir juo greičiausiai buvo užrašoma vietinė minojiečių kalba, kurios lingvistinė priklausomybė neidentifikuota. Tikėtina, kad tai yra senesnė Linijinio A rašto forma, ir kurį laiką abi šios sistemos buvo naudojamos paraleliai.

Kretos hieroglifų radinių yra ypač mažai. Daugiausia jų rasta Knoso ir Malijos rūmuose, šiek tiek Zakre, Santorino saloje. Dažniausiai tai yra kelių rašmenų grupės antspauduose, rečiau – šiek tiek ilgesni įrašai molio lentelėse. Iki 1989 m. buvo žinoma tik 150 antspaudų (iš viso 832 ženklai) ir 120 kiti įrašai (iš viso 723 ženklai). Vėliau šaltinius papildė Petro archyvai su 23 naujais įrašais ir kiti negausūs radiniai. Visas Kretos hieroglifų sąvadas žinomas kaip Corpus Hieroglyphicarum Inscriptionum Cretae (CHIC).

Nors Kretoje rasti Faisto diskas ir Arkalochorio kirvis turi rašmenis ir datuojami panašiu laikotarpiu, jų rašmenys nėra laikomi Kretos hieroglifais. Dėl jų kilmės diskutuojama.

Bruožai

Kretos hieroglifai yra labai piktografiški, dekoratyvūs. Jie vaizduoja pilnas žmogaus ar gyvūnų figūras (vėliau – tik galvas), augalus, buities įrankius, indus. Jų atskyrimas nuo piešinių kelia daug diskusijų. Todėl pastaruoju metu simbolių inventorius yra peržiūrimas: dalis anksčiau pripažintų simbolių išbraukiama iš registro kaip piešiniai.

Nėra žinoma, ar Kretos hieroglifai išsivystė visiškai savarankiškai. Dalis mokslininkų identifikuoja įtakas iš Egipto hieroglifų arba luvių hieroglifų. Laikoma, kad hieroglifai perėjo kelias vystymosi fazes, po truputį paprastėdami. Archanyje rasti hieroglifų pavyzdžiai dar labai piktografiški ir atspindi ankstyviausią fazę. Vėlesniu laikotarpiu figūros supaprastintos. Galiausiai tie hieroglifai, kurie rašomi molyje, įgijo linijines formas ir mažai skiriasi nuo Linijinio A rašto. Todėl tyrėjai dažniausiai sutinka, kad Kretos hieroglifai buvo Linijinio A rašto (o kartu ir Linijinio B, Kipro minojinio rašto) pirmtakas.

Šiuo metu patvirtintų rašmenų sąrašas yra 96 silabogramos (garsiniai skiemeniniai ženklai), iš kurių 10 kartu atlieka ir ideogramų funkciją. Be to, tekstuose aptinkami Egėjo skaitmenys, kurie yra iššifruoti. Nemaža dalis hieroglifų turi atitikmenis linijiniame A, o taip pat linijiniame B rašte, kuris yra iššifruotas. Todėl yra bandymų atitinkamus tarimus tapatinti su atskirais hieroglifais. Pvz., Molčanovas aptiko asmenvardžius ro-we ir sa-ze-ro, kurie pasitaiko ir linijiniame B (atitinkamai ro-we ir sa-ze-ro). Taip pat hieroglifuose aptikta aukojimo formulė a-sa-sa-ra-ne bei žodžiai „viso“ (na-ru), „skolingas“ (ki-ro).

Išnašos

Olivier, J.P. (1986). „Cretan Writing in the Second Millennium B.C.“ World Archaeology. 17 (3): 377–389. doi:10.1080/00438243.1986.9979977. ISSN 0043-8243.
Yule, Paul (1981). Early Cretan Seals: A Study of Chronology. Marburger Studien zur Vor und Frühgeschichte 4. Mainz. doi:10.11588/diglit.3044. ISBN 3-8053-0490-0.
Finkelberg, Margalit (1998). „Bronze Age Writing: Contacts between East and West“ (PDF). In Cline, E. H.; Harris-Cline, D. (eds.). The Aegean and the Orient in the Second Millennium: Proceedings of the 50th Anniversary Symposium, Cincinnati, 18–20 April 1997. Aegeum 18. Liège. pp. 265–272. Archived from the original (PDF) on 2015-03-19.
Olivier, Jean-Pierre (1990). „The Relationship between Inscriptions on Hieroglyphic Seals and those Written on Archival Documents“. In Palaima, Thomas G (ed.). Aegean Seals, Sealings, and Administration (PDF). Université de Liège, Histoire de l’art et archéologie de la Grèce antique. Archived from the original (PDF) on 2016-03-03.
Tsipopoulou, Metaxia; Hallager, Erik (2010). The Hieroglyphic Archive at Petras, Siteia (with contributions by Cesare D’Annibale & Dimitra Mylona) (PDF). Monographs of the Danish Institute at Athens, 9. Athens: Aarhus University Press. ISBN 978-87-7934-293-4.
Olivier, Jean-Pierre; Godart, Louis; et al. (Poursat, Jean-Claude) (1996). Corpus hieroglyphicarum inscriptionum Cretae. Études Crétoises 31 (in French). Paris: De Boccard. pp. 1–447. ISBN 2-86958-082-7.
Macdonald, P. Jackson (1999). „A Statistical study of the Phaistos Disc“. Kadmos. 38 (1–2): 19–30. doi:10.1515/kadm.1999.38.1-2.19. ISSN 0022-7498. S2CID 162209854.
Ferrara, Silvia; Montecchi, Barbara; Valério, Miguel (May 2023). „In Search of Lost Signs: A New Approach to the Issue of Writing and Non-Writing on Cretan Hieroglyphic Seals“. Oxford Journal of Archaeology. 42 (2): 107–130. doi:10.1111/ojoa.12265. ISSN 0262-5253. S2CID 258091270.
Best, Jan (2002). „The Lotus Flower in Cretan Hieroglyphic“. Kadmos. 41 (1): 131–136. doi:10.1515/kadm.2002.41.s1.131. ISSN 0022-7498. S2CID 162230027.
Castleden, Rodney (2002). Minoans. Routledge. ISBN 1134880642.
Decorte, Roeland P.-J. E. (2018). „The First 'European' Writing: Redefining the Archanes Script“. Oxford Journal of Archaeology. 37 (4): 341–372. doi:10.1111/ojoa.12152. ISSN 0262-5253. S2CID 59417289.
Soldani, Francesco. Interconnessione Grafica tra i Vari Sillabari Egei e loro Leggibilità
Молчанов А. А. Посланцы погибших цивилизаций. Письмена древней Эгеиды. М.: Издательство «Наука», 1992, с. 44, 45, 48, 53, 56.
Younger, John (2003). Cretan hieroglyphic transaction terms: «total paid» and «total owed». Cretan Studies [A Tribute to W.C. Brice, edited by Y. Duhoux] 9, 301–316.

[1] Olivier, J.P. (1986). „Cretan Writing in the Second Millennium B.C.“ World Archaeology. 17 (3): 377–389. doi:10.1080/00438243.1986.9979977. ISSN 0043-8243.

[2] Yule, Paul (1981). Early Cretan Seals: A Study of Chronology. Marburger Studien zur Vor und Frühgeschichte 4. Mainz. doi:10.11588/diglit.3044. ISBN 3-8053-0490-0.

[3] Finkelberg, Margalit (1998). „Bronze Age Writing: Contacts between East and West“ (PDF). In Cline, E. H.; Harris-Cline, D. (eds.). The Aegean and the Orient in the Second Millennium: Proceedings of the 50th Anniversary Symposium, Cincinnati, 18–20 April 1997. Aegeum 18. Liège. pp. 265–272. Archived from the original (PDF) on 2015-03-19.

[4] Olivier, Jean-Pierre (1990). „The Relationship between Inscriptions on Hieroglyphic Seals and those Written on Archival Documents“. In Palaima, Thomas G (ed.). Aegean Seals, Sealings, and Administration (PDF). Université de Liège, Histoire de l’art et archéologie de la Grèce antique. Archived from the original (PDF) on 2016-03-03.

[5] Tsipopoulou, Metaxia; Hallager, Erik (2010). The Hieroglyphic Archive at Petras, Siteia (with contributions by Cesare D’Annibale & Dimitra Mylona) (PDF). Monographs of the Danish Institute at Athens, 9. Athens: Aarhus University Press. ISBN 978-87-7934-293-4.

[6] Olivier, Jean-Pierre; Godart, Louis; et al. (Poursat, Jean-Claude) (1996). Corpus hieroglyphicarum inscriptionum Cretae. Études Crétoises 31 (in French). Paris: De Boccard. pp. 1–447. ISBN 2-86958-082-7.

[7] Macdonald, P. Jackson (1999). „A Statistical study of the Phaistos Disc“. Kadmos. 38 (1–2): 19–30. doi:10.1515/kadm.1999.38.1-2.19. ISSN 0022-7498. S2CID 162209854.

[8] Ferrara, Silvia; Montecchi, Barbara; Valério, Miguel (May 2023). „In Search of Lost Signs: A New Approach to the Issue of Writing and Non-Writing on Cretan Hieroglyphic Seals“. Oxford Journal of Archaeology. 42 (2): 107–130. doi:10.1111/ojoa.12265. ISSN 0262-5253. S2CID 258091270.

[9] Best, Jan (2002). „The Lotus Flower in Cretan Hieroglyphic“. Kadmos. 41 (1): 131–136. doi:10.1515/kadm.2002.41.s1.131. ISSN 0022-7498. S2CID 162230027.

[10] Castleden, Rodney (2002). Minoans. Routledge. ISBN 1134880642.

[11] Decorte, Roeland P.-J. E. (2018). „The First 'European' Writing: Redefining the Archanes Script“. Oxford Journal of Archaeology. 37 (4): 341–372. doi:10.1111/ojoa.12152. ISSN 0262-5253. S2CID 59417289.

[12] Soldani, Francesco. Interconnessione Grafica tra i Vari Sillabari Egei e loro Leggibilità

[13] Молчанов А. А. Посланцы погибших цивилизаций. Письмена древней Эгеиды. М.: Издательство «Наука», 1992, с. 44, 45, 48, 53, 56.

[14] Younger, John (2003). Cretan hieroglyphic transaction terms: «total paid» and «total owed». Cretan Studies [A Tribute to W.C. Brice, edited by Y. Duhoux] 9, 301–316.