Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos totoriai etninė grupė gyvenanti Lietuvos Respublikoje ir istorinėse Lietuvos žemėse laikoma viena seniausių jos
Lietuvos totoriai
Lietuvos totoriai – etninė grupė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje ir istorinėse Lietuvos žemėse, laikoma viena seniausių jos tautinių mažumų.
Kilmė
Lietuvos totoriai yra tiurkų ir mongolų genčių palikuonys. Jų protėviai buvo išeiviai iš Aukso ir Didžiosios (Pavolgio) Ordų ir Krymo chanato. Lietuvos totoriai priklausė įvairioms grupėms, kalbėjo kipčiakų kalbų tarmėmis. Nors Lietuvos totoriai gyvena apsupti kitų tautų bei religijų ir gimtąją kalbą prarado 16 amžiuje, tačiau išlaikė savo etninę kultūrą, tautinį ir religinį identitetą,
Dauguma Lietuvos totorių yra musulmonai sunitai. 1998 m. buvo atkurtas Lietuvos musulmonų dvasinis centras-muftijatas. Lietuvos totorių mečetės veikia Nemėžyje ir Keturiasdešimt totorių kaime, Raižiuose ir Kaune. Iš prieškaryje Lietuvoje buvusių šešių mečečių dvi buvo sunaikintos: Vinkšnupių Vilkaviškio rajone – Antrojo pasaulinio karo metu ir Vilniaus (Lukiškių) – sovietmečiu. Manoma, kad LDK įvairiais laikotarpiais buvo apie 60 Lietuvos totorių mečečių arba maldos namų.
Atvykimas į Lietuvos teritoriją
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lenkijos-Lietuvos totoriai.
XIV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė apėmė didelę teritoriją, todėl jos žemės rytuose ribojosi su totorių valdomomis žemėmis. Tarp abiejų tautų vyko komunikacija. Totorių chanų pasiuntiniai lankydavosi tuometinėje sostinėje Trakuose. Pirmieji totoriai kaip sąjungininkai kovose su kryžiuočiais į LDK atvyko dar 1319–1320 m. valdant didžiajam kunigaikščiui Gediminui.
Pirmuosius totorius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įkurdino Vytautas Didysis, po 1397–1398 m. žygių į Dniepro ir Dono tarpupio stepes, surengtų drauge su chanu Tochtamyšu, siekusiu susigrąžinti valdžią Aukso ordoje. Tada totorių atsirado Trakuose ir jų apylinkėse. Seniausios gyvenvietės kūrėsi prie Vokės upės. Totoriai kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu 1410 m. liepos 15 d. dalyvavo garsiajame Žalgirio mūšyje.
Po 1506 m. Klecko mūšio, kurį Krymo chanato totoriai pralaimėjo LDK kariuomenei, belaisviai buvo apgyvendinti Ostrogiškių, Radvilų ir kitų didikų privačiose valdose, miestuose ir kaimuose. XVII a. totorių gyvenviečių buvo Biržų kunigaikštystėje. Paskutinysis Didžiosios (Pavolgio) ordos chanas Šeich-Achmetas su nemaža palyda 20 metų gyveno LDK kaip diplomatinis įkaitas. 1527 m. jis buvo paleistas, bet LDK liko jo šeimos narių, tapusių kelių totorių kunigaikščių giminių pradininkais. Vilniaus priemiestyje Lukiškėse totoriai apsigyveno ne anksčiau kaip XVI a. viduryje.
Lietuvoje kilmingieji totoriai daugiausia gyveno bajorkaimiuose, viensėdžiuose. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui priklausantys totoriai paveldėjimo teise iš jo gaudavo žemės. Totoriai turėjo atlikti karinę prievolę, taip pat ir papildomas prievoles (vežioti paštą, tiesti kelius, eiti sargybą). Totoriai, kaip ir bajorai, turėjo žemėvaldos teisę, bet neturėjo politinių teisių. Totoriai buvo atleisti nuo mokesčių, nes atliko karo tarnybos prievolę už duotą žemę. Tie, kurie nėjo karo tarnybos, mokėjo pagalvės mokestį, mokėjo ir kitus mokesčius, kai valstybei prireikdavo. Už gerą tarnybą būdavo apdovanojami žeme ir dvarais.
Pagrindinė LDK totorių veikla buvo karyba ir diplomatinė tarnyba. Totorių bendruomenės teritorinis administracinis ir mokestinis vienetas buvo vėliava, vadovaujama ulono (kunigaikščio). Vėliavomis iš pradžių buvo vadinami ir totorių kariniai daliniai, kurie vėliau įsiliejo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės priešakinę sargybą (sudarė totorių pulkus). Miestuose nekilmingi totoriai vertėsi daržininkyste, odų dirbimu, arklininkyste, vežėjavimu.
Savo teises totoriai išsaugojo ir po 1795 m., Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos. Įrodę bajorystę totoriai ėjo karo ir administracinę tarnybą, neįrodę – perėjo į vienkiemininkus, mokėjo pagalvės mokestį. Totoriai tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, iki 1803 m. joje buvo atskiras lietuvių ir totorių pulkas. Dalis totorių 1812 m. dalyvavo lietuvių Napoleono rėmimo kampanijoje, 1831 m.ir 1863 m. sukilimuose, rėmė lietuvių tautinį išsivaduojamąjį judėjimą. Nuo XVII a. pabaigos iki XX a. vidurio įvairiuose kariuomenėse – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos Karalystės, Rusijos imperijos - tarnavo iki 50 generolų - Lietuvos totorių. Išlaikydami lojalumą kraštui, kuris tapo jiems antrąja Tėvyne, Lietuvos totoriai dalyvavo visuose be išimties LDK karuose, 1794, 1831 ir 1864 m. sukilimuose. Taip pat Lietuvos nepriklausomybės kovose 1918-1920 m. Aukštas Lietuvos totorius karininkas pulkininkas buvo vienas iš atgimstančios Lietuvos kariuomenės kūrėjų.
XX amžius
Bėgant laikui keitėsi Lietuvos totorių profesija. XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje tarp totorių atsirado gydytojų, mokslininkų, menininkų, laisvųjų profesijų atstovų. Kai kurie jų tapo plačiai žinomi pasaulyje.
XX amžiaus pradžioje pradėjo kurtis totorių tautinės organizacijos. 1909 m. Vilniuje susikūrė Lietuvos musulmonų bendrija, 1917–1923 m. (pirma Petrograde, nuo 1921 m. – Vilniuje) veikė Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos totorių sąjunga. Lietuvos Respublikoje 1923–1936 m. veikė Kauno totorių draugija. Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje 1925–1940 m. veikęs Lenkijos totorių kultūros švietimo sąjungos skyrius leido mokslinę, grožinę ir religinę literatūrą, 1934–1939 m. Vilniuje – laikraštį „Życie tatarskie“, 1929–1940 m. Vilniuje veikė totorių tautinis muziejus, nuo 1931 – archyvas, nuo 1934 – Jaunimo ratelis.
1925 12 28 Vilniuje buvo įkurtas musulmonų religinis centras – muftijatas (muftijus J. Šinkevičius), 1936 m. įteisinta musulmonų konfesijos autokefalija. Totoriai turėjo atskirą karinį dalinį – totorių eskadroną (priklausė Vilniaus 13 ulonų pulkui).
Tarpukariu Lietuvos Respublikoje gyveno apie tūkstantis Lietuvos totorių. Apie dešimt tūkstančių šios bendruomenės narių tuo laikotarpiu gyveno už Lietuvos ribų – Lenkijoje ir Baltarusijoje. Lietuvoje jie turėjo dvi parapijas su centrais Kaune ir Raižiuose. 1930 metais minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune buvo atidaryta nauja mūrinė mečetė, kurios statybai ženklią paramą skyrė tuometinė Lietuvos Vyriausybė.
1939 m. pabaigoje Lietuvoje veikė Kauno, Raižių (Alytaus apskritis), Vinkšnupių (Vilkaviškio apskritis), Vilniaus Keturiasdešimt Totorių ir Nemėžio (abi Vilniaus apskrityje) musulmonų parapijos. 1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvą, totorių organizacijos buvo uždarytos.
Šiandieninėje Lietuvoje
1988 m. įsikūrė Lietuvos totorių kultūros atgimimo draugija. Jos tikslas buvo koordinuoti visuomeninį Lietuvos totorių gyvenimą, rūpintis maldos namų atstatymu, kultūros puoselėjimu. Dabar Lietuvoje veikia apie 20 Lietuvos totorių visuomeninių organizacijų (asociacijų).
1995 m. lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis pradėtas leisti laikraštis „Lietuvos totoriai“[5].
1996 m. įkurta Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga. Jos veikla apima Lietuvos totorių kultūros puoselėjimą, pažinimą ir sklaidą. Sąjunga organizuoja renginius, palaiko ryšius su valstybės institucijomis, savivaldos įstaigomis ir giminingomis Lietuvos totorių organizacijomis Lenkijoje ir Baltarusijoje, Krymo totorių Medžlisu (tautiniu parlamentu).
2009 m. įsteigtas Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondas, kuris užsiima istorinės atminties įamžinimo ir paveldo išsaugojimo darbais. Lietuvoje veikia kelios Lietuvos totorių sekmadieninės mokyklos.
Lietuvos totorių folkloro atkūrimas prasidėjo 1997 m. įsikūrus pirmajam kolektyvui „Alije“. 2011 m. Vilniuje įkurtas Lietuvos totorių folkloro ansamblis „Ilsu“ („Tėvynė“), 2018 m. – folkloro kolektyvas „Efsane“ („Legenda“), kurie puoselėja ir visuomenei pristato tradicinę Lietuvos totorių ir kitų tiurkų tautų kultūrą.
Trakų istorijos muziejuje veikia Lietuvos totoriams skirta nuolatinė ekspozicija.
Kulinarinis paveldas
Lietuvos totoriai išlaikė savo kulinarinę tradiciją. Garsiausias jų patiekalas Lietuvoje ir už jos ribų yra sluoksniuotas pyragas su aguonų įdaru „Šimtalapis“. Taip pat plačiai žinomi Lietuvos totorių koldūnai su aviena ir jautiena, moliūgų pyragas su mėsa (anksčiau tradiciškai naudota žąsiena), apeiginiai apvalūs paplotėliai – džaima, saldumynas chalva.
Žymūs Lietuvos totoriai
- – generolas leitenantas, Krymo Demokratinės Respublikos Ministras Pirmininkas, Azerbaidžano kariuomenės generalinio štabo viršininkas.
- – pasaulinio garso politinės ekonomijos teoretikas, profesorius
- Broliai Olgierdas ir Leonas Kričinskiai – teisininkai.
- – politologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, poetas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro buvęs generalinis direktorius.
- Romualdas Makaveckas – KTU docentas, Kauno šachmatų federacijos prezidentas.
- Tamara Bairašauskaitė – istorikė, Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir Vilniaus universiteto profesorė.
- Juozas Vilčinskas – Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
- Albertas Chazbijavičius – profesionalus cirko artistas. Cirko studijos „Dzūkija“ vadovas.
Nuorodos
- Lietuvos totorių sakralinis paveldas: mečetės, Vilnius, 2010.
- T. Bairašauskaitė, Lietuvos totoriai XIX amžiuje, Vilnius, 1996.
- "Totoriai Lietuvoje". Bernardinai.lt 2007-08-06. Tikrinta 2020-12-20.
- A. Jakubauskas, Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje, Vilnius, 2009.
- https://www.bernardinai.lt/2007-08-06-totoriai-lietuvoje/
- https://tmde.lrv.lt/lt/tautines-bendrijos/tautiniu-mazumu-organizacijos/totoriai Archyvuota kopija 2021-08-16 iš Wayback Machine projekto.
- http://genocid.lt/centras/lt/3219/a/
- https://www.istorija.lt/mokslo-skyriai/xix-amziaus-istorijos/tamara-bairasauskaite/111
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos totoriai, Kas yra Lietuvos totoriai? Ką reiškia Lietuvos totoriai?
Lietuvos totoriai etnine grupe gyvenanti Lietuvos Respublikoje ir istorinese Lietuvos zemese laikoma viena seniausiu jos tautiniu mazumu Lietuvos totoriu ekspozicija Traku pilyjeKilmeLietuvos totoriai yra tiurku ir mongolu genciu palikuonys Ju proteviai buvo iseiviai is Aukso ir Didziosios Pavolgio Ordu ir Krymo chanato Lietuvos totoriai priklause įvairioms grupems kalbejo kipciaku kalbu tarmemis Nors Lietuvos totoriai gyvena apsupti kitu tautu bei religiju ir gimtaja kalba prarado 16 amziuje taciau islaike savo etnine kultura tautinį ir religinį identiteta Dauguma Lietuvos totoriu yra musulmonai sunitai 1998 m buvo atkurtas Lietuvos musulmonu dvasinis centras muftijatas Lietuvos totoriu mecetes veikia Nemezyje ir Keturiasdesimt totoriu kaime Raiziuose ir Kaune Is prieskaryje Lietuvoje buvusiu sesiu mececiu dvi buvo sunaikintos Vinksnupiu Vilkaviskio rajone Antrojo pasaulinio karo metu ir Vilniaus Lukiskiu sovietmeciu Manoma kad LDK įvairiais laikotarpiais buvo apie 60 Lietuvos totoriu mececiu arba maldos namu Atvykimas į Lietuvos teritorijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lenkijos Lietuvos totoriai XIV a Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste apeme didele teritorija todel jos zemes rytuose ribojosi su totoriu valdomomis zememis Tarp abieju tautu vyko komunikacija Totoriu chanu pasiuntiniai lankydavosi tuometineje sostineje Trakuose Pirmieji totoriai kaip sajungininkai kovose su kryziuociais į LDK atvyko dar 1319 1320 m valdant didziajam kunigaiksciui Gediminui Pirmuosius totorius Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje įkurdino Vytautas Didysis po 1397 1398 m zygiu į Dniepro ir Dono tarpupio stepes surengtu drauge su chanu Tochtamysu siekusiu susigrazinti valdzia Aukso ordoje Tada totoriu atsirado Trakuose ir ju apylinkese Seniausios gyvenvietes kuresi prie Vokes upes Totoriai kartu su Lietuvos didziuoju kunigaiksciu Vytautu 1410 m liepos 15 d dalyvavo garsiajame Zalgirio musyje Po 1506 m Klecko musio kurį Krymo chanato totoriai pralaimejo LDK kariuomenei belaisviai buvo apgyvendinti Ostrogiskiu Radvilu ir kitu didiku privaciose valdose miestuose ir kaimuose XVII a totoriu gyvenvieciu buvo Birzu kunigaikstysteje Paskutinysis Didziosios Pavolgio ordos chanas Seich Achmetas su nemaza palyda 20 metu gyveno LDK kaip diplomatinis įkaitas 1527 m jis buvo paleistas bet LDK liko jo seimos nariu tapusiu keliu totoriu kunigaiksciu giminiu pradininkais Vilniaus priemiestyje Lukiskese totoriai apsigyveno ne anksciau kaip XVI a viduryje Lietuvoje kilmingieji totoriai daugiausia gyveno bajorkaimiuose viensedziuose Lietuvos didziajam kunigaiksciui priklausantys totoriai paveldejimo teise is jo gaudavo zemes Totoriai turejo atlikti karine prievole taip pat ir papildomas prievoles vezioti pasta tiesti kelius eiti sargyba Totoriai kaip ir bajorai turejo zemevaldos teise bet neturejo politiniu teisiu Totoriai buvo atleisti nuo mokesciu nes atliko karo tarnybos prievole uz duota zeme Tie kurie nejo karo tarnybos mokejo pagalves mokestį mokejo ir kitus mokescius kai valstybei prireikdavo Uz gera tarnyba budavo apdovanojami zeme ir dvarais Pagrindine LDK totoriu veikla buvo karyba ir diplomatine tarnyba Totoriu bendruomenes teritorinis administracinis ir mokestinis vienetas buvo veliava vadovaujama ulono kunigaikscio Veliavomis is pradziu buvo vadinami ir totoriu kariniai daliniai kurie veliau įsiliejo į Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes priesakine sargyba sudare totoriu pulkus Miestuose nekilmingi totoriai vertesi darzininkyste odu dirbimu arklininkyste vezejavimu Savo teises totoriai issaugojo ir po 1795 m Lietuva prijungus prie Rusijos imperijos Įrode bajoryste totoriai ejo karo ir administracine tarnyba neįrode perejo į vienkiemininkus mokejo pagalves mokestį Totoriai tarnavo Rusijos imperijos kariuomeneje iki 1803 m joje buvo atskiras lietuviu ir totoriu pulkas Dalis totoriu 1812 m dalyvavo lietuviu Napoleono remimo kampanijoje 1831 m ir 1863 m sukilimuose reme lietuviu tautinį issivaduojamajį judejima Nuo XVII a pabaigos iki XX a vidurio įvairiuose kariuomenese Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Lenkijos Karalystes Rusijos imperijos tarnavo iki 50 generolu Lietuvos totoriu Islaikydami lojaluma krastui kuris tapo jiems antraja Tevyne Lietuvos totoriai dalyvavo visuose be isimties LDK karuose 1794 1831 ir 1864 m sukilimuose Taip pat Lietuvos nepriklausomybes kovose 1918 1920 m Aukstas Lietuvos totorius karininkas pulkininkas buvo vienas is atgimstancios Lietuvos kariuomenes kureju XX amziusBegant laikui keitesi Lietuvos totoriu profesija XIX a pabaigoje XX a pradzioje tarp totoriu atsirado gydytoju mokslininku menininku laisvuju profesiju atstovu Kai kurie ju tapo placiai zinomi pasaulyje XX amziaus pradzioje pradejo kurtis totoriu tautines organizacijos 1909 m Vilniuje susikure Lietuvos musulmonu bendrija 1917 1923 m pirma Petrograde nuo 1921 m Vilniuje veike Lenkijos Lietuvos Baltarusijos ir Ukrainos totoriu sajunga Lietuvos Respublikoje 1923 1936 m veike Kauno totoriu draugija Lenkijos okupuotoje Rytu Lietuvoje 1925 1940 m veikes Lenkijos totoriu kulturos svietimo sajungos skyrius leido moksline grozine ir religine literatura 1934 1939 m Vilniuje laikrastį Zycie tatarskie 1929 1940 m Vilniuje veike totoriu tautinis muziejus nuo 1931 archyvas nuo 1934 Jaunimo ratelis 1925 12 28 Vilniuje buvo įkurtas musulmonu religinis centras muftijatas muftijus J Sinkevicius 1936 m įteisinta musulmonu konfesijos autokefalija Totoriai turejo atskira karinį dalinį totoriu eskadrona priklause Vilniaus 13 ulonu pulkui Tarpukariu Lietuvos Respublikoje gyveno apie tukstantis Lietuvos totoriu Apie desimt tukstanciu sios bendruomenes nariu tuo laikotarpiu gyveno uz Lietuvos ribu Lenkijoje ir Baltarusijoje Lietuvoje jie turejo dvi parapijas su centrais Kaune ir Raiziuose 1930 metais minint Zalgirio musio 520 asias metines laikinojoje Lietuvos sostineje Kaune buvo atidaryta nauja murine mecete kurios statybai zenklia parama skyre tuometine Lietuvos Vyriausybe 1939 m pabaigoje Lietuvoje veike Kauno Raiziu Alytaus apskritis Vinksnupiu Vilkaviskio apskritis Vilniaus Keturiasdesimt Totoriu ir Nemezio abi Vilniaus apskrityje musulmonu parapijos 1940 06 15 SSRS okupavus Lietuva totoriu organizacijos buvo uzdarytos Siandienineje LietuvojeRaiziu mecete Alytaus rajonas 1988 m įsikure Lietuvos totoriu kulturos atgimimo draugija Jos tikslas buvo koordinuoti visuomeninį Lietuvos totoriu gyvenima rupintis maldos namu atstatymu kulturos puoselejimu Dabar Lietuvoje veikia apie 20 Lietuvos totoriu visuomeniniu organizaciju asociaciju 1995 m lietuviu rusu ir lenku kalbomis pradetas leisti laikrastis Lietuvos totoriai 5 1996 m įkurta Lietuvos totoriu bendruomeniu sajunga Jos veikla apima Lietuvos totoriu kulturos puoselejima pazinima ir sklaida Sajunga organizuoja renginius palaiko rysius su valstybes institucijomis savivaldos įstaigomis ir giminingomis Lietuvos totoriu organizacijomis Lenkijoje ir Baltarusijoje Krymo totoriu Medzlisu tautiniu parlamentu 2009 m įsteigtas Vytauto Didziojo paminklo pastatymo fondas kuris uzsiima istorines atminties įamzinimo ir paveldo issaugojimo darbais Lietuvoje veikia kelios Lietuvos totoriu sekmadienines mokyklos Lietuvos totoriu folkloro atkurimas prasidejo 1997 m įsikurus pirmajam kolektyvui Alije 2011 m Vilniuje įkurtas Lietuvos totoriu folkloro ansamblis Ilsu Tevyne 2018 m folkloro kolektyvas Efsane Legenda kurie puoseleja ir visuomenei pristato tradicine Lietuvos totoriu ir kitu tiurku tautu kultura Traku istorijos muziejuje veikia Lietuvos totoriams skirta nuolatine ekspozicija Kulinarinis paveldasLietuvos totoriai islaike savo kulinarine tradicija Garsiausias ju patiekalas Lietuvoje ir uz jos ribu yra sluoksniuotas pyragas su aguonu įdaru Simtalapis Taip pat placiai zinomi Lietuvos totoriu koldunai su aviena ir jautiena moliugu pyragas su mesa anksciau tradiciskai naudota zasiena apeiginiai apvalus paploteliai dzaima saldumynas chalva Zymus Lietuvos totoriai generolas leitenantas Krymo Demokratines Respublikos Ministras Pirmininkas Azerbaidzano kariuomenes generalinio stabo virsininkas pasaulinio garso politines ekonomijos teoretikas profesorius Broliai Olgierdas ir Leonas Kricinskiai teisininkai politologas Mykolo Romerio universiteto profesorius poetas Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro buves generalinis direktorius Romualdas Makaveckas KTU docentas Kauno sachmatu federacijos prezidentas Tamara Bairasauskaite istorike Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir Vilniaus universiteto profesore Juozas Vilcinskas Didziosios Britanijos lietuviu bendruomenes pirmininkas Albertas Chazbijavicius profesionalus cirko artistas Cirko studijos Dzukija vadovas NuorodosLietuvos totoriu sakralinis paveldas mecetes Vilnius 2010 T Bairasauskaite Lietuvos totoriai XIX amziuje Vilnius 1996 Totoriai Lietuvoje Bernardinai lt 2007 08 06 Tikrinta 2020 12 20 A Jakubauskas Lietuvos totoriai istorijoje ir kulturoje Vilnius 2009 https www bernardinai lt 2007 08 06 totoriai lietuvoje https tmde lrv lt lt tautines bendrijos tautiniu mazumu organizacijos totoriai Archyvuota kopija 2021 08 16 is Wayback Machine projekto http genocid lt centras lt 3219 a https www istorija lt mokslo skyriai xix amziaus istorijos tamara bairasauskaite 111