Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos geografijaŽemynas EuropaRegionas Šiaurės EuropaPlotas 65 300 km 96 žemės 4 vandensPakrantė 262 kmSienos Baltaru
Lietuvos geografija
| Lietuvos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Šiaurės Europa |
| Plotas | 65 300 km² 96 % žemės 4 % vandens |
| Pakrantė | 262 km |
| Sienos | Baltarusija 678,8 km Latvija 588,1 km Lenkija 104,4 km Rusija 274,9 km |
| Aukščiausias taškas | Aukštojas 293,84 m |
| Žemiausias taškas | Rusnės sala - 1,3 m |
| Ilgiausia upė | Nemunas 475 km |
| Didžiausias ežeras | Drūkšiai 44,87 km² |
Lietuva – didžiausia ir gausiausiai gyvenama Baltijos valstybė. Lietuvos reljefas gana lygus, išskyrus kalvotas lygumas rytuose ir vakaruose, nesiekiančias 300 m virš jūros lygio. Lietuvos plotas – 65,3 tūkst. km². Gausu ežerų ir pelkių, miškai dengia beveik 33 % šalies teritorijos.
Lietuvos geografinės koordinatės:
- Šiaurėje – 56°27' šiaurės platumos (į šiaurės vakarus nuo Aspariškių kaimo, Biržų raj.);
- Pietuose – 53°54' šiaurės platumos (į pietryčius nuo Kabelių ir į pietus nuo Musteikos kaimų, Varėnos raj.);
- Vakaruose – 20°56' rytų ilgumos (į pietvakarius nuo Nidos, Neringos miesto siena su Kaliningrado sritimi);
- Rytuose – 26°51' rytų ilgumos (į pietryčius nuo Vosiūnų kaimo, Dysnos upė priešais Baltarusijos gyvenvietę Kazėnus, Ignalinos raj.).
Lietuvoje yra geografinis Europos centras. Jo padėtį 1990 m. nustatė Paryžiuje. Tai – 54°54' šiaurės platumos ir 25°19' rytų ilgumos. Europos centras yra 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Vilniaus – Molėtų plento. Geografinis Lietuvos vidurys yra prie Kėdainių. Jo koordinatės – 55°10' šiaurės platumos ir 23°39' rytų ilgumos.
- Aukštojo kalnas (Aukštojas) – 293,84 m;
- Juozapinė – 293,6 m;
- Kruopinė – 293,4 m;
- Nevaišiai – 288,9 m.
Vandens telkiniai
Ilgiausios upės
| Bendras ilgis (km) | Ilgis Lietuvoje (km) | |
|---|---|---|
| Nemunas | 937 | 475 |
| Neris | 510 | 234 |
| Venta | 346 | 161 |
| Šešupė | 298 | 209 |
| Mūša | 284 | 146 |
Didžiausi ežerai:
- Drūkšiai – 4479,0 ha
- Dysnai – 2439,4 ha
- Dusia – 2334,2 ha
- Sartai – 1331,6 ha
- Luodis – 1320,0 ha
(Vištytis – 1792,0 ha – būtų ketvirtas pagal dydį ežeras, tačiau didžioji jo dalis ne Lietuvoje)
Didžiausios pelkės (km²)
- Žuvinto palios – 68,5
- Čepkelių raistas – 58,6
- Didysis Tyrulis – 47,2
- Baltosios Vokės pelkė – 40,1
- Praviršulio Tyrulis – 36,4
Dirbama žemė daugiausia smėlėta ir molinga.
Žemiausias taškas – Nemuno deltoje, Atmatos ir Skirvytės juosiamoje Rusnės saloje (–1,3 m), aukščiausias – Aukštojo kalnas (293,84 m) Medininkų aukštumoje.
Gamtiniai ištekliai
Pagrindiniai gamtiniai ištekliai – smėlis, molis, žvyras, taip pat yra apie 1,6 milijonų m³ naftos, pietrytiniuose rajonuose – geležies rūda ir granitas.
| Gamtinių išteklių prekių produkcija Lietuvoje (tonos, 2008 m.) | |
|---|---|
| Cementas | 1075581 |
| Molis ir statybiniai skalūnai | 624470 |
| Smulkus granitas | 810000 |
| 6896987 | |
| Dolomitas | 4752 |
| Akmens miltai ir granulės | 15538 |
| Klintis | 1625089 |
| Durpės | 537000 |
| Nafta | 127658 |
| Smėlis ir žvyras | 9469411 |
| Kvarcinis smėlis | 38300 |
| Siera | 73870 |
| Sieros rūgštis | 686 |
Klimatas
Lietuvoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, laipsniškai pereinantis iš jūrinio į žemyninį.
Žiemos permainingos, su dažnais atodrėkiais. Dangus dažnai padengtas debesimis, sninga, būna šlapdriba, pajūryje dažnai lyja. Vidutinė oro temperatūra svyruoja nuo -3 °C pajūryje iki -6 °C rytiniame pakraštyje. Kartais praūžia uraganinio stiprumo vėjai, dažnai siaučia pūga, būna plikledis, lijundra.
Pavasaris Lietuvoje permainingas, dažnai debesuotas, bet giedrų dienų vis daugėja ir gegužė neretai būna pats giedriausias metų mėnuo. Kovą dažnai sninga, o gegužę dažni trumpi lietūs su perkūnija. Gegužės pradžioje dar kartais pasitaiko šlapdribos.
Vasara Lietuvoje vidutiniškai šilta. Karšti sausi orai kaitaliojasi su lietingais ir vėsiais. Pvz. 2006 m. liepos mėnesį beveik nuolat vyravo karšti sausi orai, o 2007 m. vasarą - lietingi ir vėsūs orai.
Ruduo Lietuvoje dažnai apsiniaukęs, vėjuotas ir lietingas, ypač pajūryje. Pvz. 2005 m. vidutinė oro temperatūra buvo nuo +6,1 iki +8,3 °C (nuo +0,5 iki +1,1 °C aukštesnė nei vidutinė daugiametė).
Aplinkosauga
Lietuvoje saugomų teritorijų plotas yra 9988 km², tai sudaro 15,3 % Lietuvos ploto.
Saugomų teritorijų struktūra sudaro:
188 777 ha – Biosferos poligonai
177 994 ha – Draustiniai
436 922 ha – Regioniniai parkai
156 946 ha – Nacionaliniai parkai
37 250 ha – Rezervatai
Reljefas
Lietuva yra Rytų Europos lygumos vakariniame pakraštyje. Kalvotos aukštumos dienovidinių krypties ruožais kaitaliojasi su lėkštomis lygumomis. Baltijos pajūryje tęsiasi 15–20 km. pločio, iki 50 m absoliutaus aukščio Pajūrio žemuma, kurios pietuose yra Nemuno delta. Toliau į rytus yra Žemaičių aukštuma, susidedanti iš 3 dalių: kalvotos (aukščiausias taškas – Medvėgalis, 264 m) ir apie 100 m už ją žemesnės ir Rytų žemaičių plynaukštės. Į šiaurę nuo jos yra Ventos vidurupio žemuma. Lietuvos centrinėje dalyje iš šiaurės į pietvakarius tęsiasi Vidurio Lietuvos žemuma (didžiausias plotis apie 100 km, viduryje aukštis 80–90 m, šiaurėje 50–60 m, vakaruose 35–40 m).
Jos vakarinė dalis vadinama . Nuo Pajūrio žemumos ją skiria Vilkyškių kalvagūbris. Kita Vidurio žemumos dalis (žemėjanti į šiaurę) susideda iš Nevėžio ir Mūšos-Nemunėlio žemumų. Linkuvos kalvagūbris skiria jas nuo Žiemgalos lygumos, kurios dauguma yra Latvijoje. Lietuvos pietuose ir rytuose yra Baltijos aukštumų Lietuvos lankas. Jame aukščiausias yra (287 m). Lanko pietinė dalis (tarp Vištyčio ežero ir Nemuno) vadinama Sūduvos aukštuma, vidurinė (tarp Nemuno ir Neries) – Dzūkų aukštuma, šiaurinė (į šiaurę nuo Neries iki Latvijos) – Aukštaičių aukštuma. Iš pietryčių, Baltijos aukštumas juosia Pietryčių lyguma. Rytuose į Lietuvą įeina nedidelės Lietuvos-Baltarusijos aukštumų dalys: Švenčionių-Naročiaus aukštuma ir Ašmenos aukštuma. Pastarojoje yra aukščiausias Lietuvos kalnas – Aukštojas (294 m).
Fiziniai-geografiniai rajonai
Lietuva atsižvelgiant į fizinės geografijos ypatumus yra skirstoma į šiuos rajonus:
- Baltijos duburio sritis:
- Kuršo-Žemaičių sritis:
- Vakarų Kuršo aukštuma
- Rytų Žemaičių plynaukštė
- Ventos vidurupio lyguma
- Pabaltijo žemumos sritis:
- Paskutinio apledėjimo pakraštinių moreninių aukštumų sritis:
- Aukštaičių aukštuma
- Švenčionių-Naručio aukštuma
- Dysnos lyguma
- Paskutinio apledėjimo zandrinių lygumų sritis:
- Priešpaskutinio apledėjimo akumuliuotų aukštumų sritis:
Pastabos
- Įskaičiuojama Kuršių marių pakrantė; Baltijos jūros pakrantės ilgis siekia 90,6 km.
Šaltiniai
- Lithuania - European Commission. Europa.eu.
- Valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbai Archyvuota kopija 2022-07-09 iš Wayback Machine projekto.. Nacionalinė žemės tarnyba. Nuoroda tikrinta 2022-07-09.
- [1] Archyvuota kopija 2012-07-06 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos
- Lietuvos geografija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos geografija, Kas yra Lietuvos geografija? Ką reiškia Lietuvos geografija?
Lietuvos geografijaZemynas EuropaRegionas Siaures EuropaPlotas 65 300 km 96 zemes 4 vandensPakrante 262 kmSienos Baltarusija 678 8 km Latvija 588 1 km Lenkija 104 4 km Rusija 274 9 kmAuksciausias taskas Aukstojas 293 84 mZemiausias taskas Rusnes sala 1 3 mIlgiausia upe Nemunas 475 kmDidziausias ezeras Druksiai 44 87 km Lietuva didziausia ir gausiausiai gyvenama Baltijos valstybe Lietuvos reljefas gana lygus isskyrus kalvotas lygumas rytuose ir vakaruose nesiekiancias 300 m virs juros lygio Lietuvos plotas 65 3 tukst km Gausu ezeru ir pelkiu miskai dengia beveik 33 salies teritorijos Lietuvos vaizdas is dirbtinio palydovo Lietuvos geografines koordinates Siaureje 56 27 siaures platumos į siaures vakarus nuo Aspariskiu kaimo Birzu raj Pietuose 53 54 siaures platumos į pietrycius nuo Kabeliu ir į pietus nuo Musteikos kaimu Varenos raj Vakaruose 20 56 rytu ilgumos į pietvakarius nuo Nidos Neringos miesto siena su Kaliningrado sritimi Rytuose 26 51 rytu ilgumos į pietrycius nuo Vosiunu kaimo Dysnos upe priesais Baltarusijos gyvenviete Kazenus Ignalinos raj Lietuvoje yra geografinis Europos centras Jo padetį 1990 m nustate Paryziuje Tai 54 54 siaures platumos ir 25 19 rytu ilgumos Europos centras yra 26 km į siaure nuo Vilniaus prie Vilniaus Moletu plento Geografinis Lietuvos vidurys yra prie Kedainiu Jo koordinates 55 10 siaures platumos ir 23 39 rytu ilgumos Auksciausios Lietuvos kalvos Aukstojo kalnas Aukstojas 293 84 m Juozapine 293 6 m Kruopine 293 4 m Nevaisiai 288 9 m Vandens telkiniaiIlgiausios upes Bendras ilgis km Ilgis Lietuvoje km Nemunas 937 475Neris 510 234Venta 346 161Sesupe 298 209Musa 284 146 Didziausi ezerai Druksiai 4479 0 ha Dysnai 2439 4 ha Dusia 2334 2 ha Sartai 1331 6 ha Luodis 1320 0 ha Vistytis 1792 0 ha butu ketvirtas pagal dydį ezeras taciau didzioji jo dalis ne Lietuvoje Didziausios pelkes km Zuvinto palios 68 5 Cepkeliu raistas 58 6 Didysis Tyrulis 47 2 Baltosios Vokes pelke 40 1 Pravirsulio Tyrulis 36 4 Dirbama zeme daugiausia smeleta ir molinga Zemiausias taskas Nemuno deltoje Atmatos ir Skirvytes juosiamoje Rusnes saloje 1 3 m auksciausias Aukstojo kalnas 293 84 m Medininku aukstumoje Gamtiniai istekliaiPagrindiniai gamtiniai istekliai smelis molis zvyras taip pat yra apie 1 6 milijonu m naftos pietrytiniuose rajonuose gelezies ruda ir granitas Gamtiniu istekliu prekiu produkcija Lietuvoje tonos 2008 m Cementas 1075581Molis ir statybiniai skalunai 624470Smulkus granitas 8100006896987Dolomitas 4752Akmens miltai ir granules 15538Klintis 1625089Durpes 537000Nafta 127658Smelis ir zvyras 9469411Kvarcinis smelis 38300Siera 73870Sieros rugstis 686KlimatasPagrindinis straipsnis Lietuvos klimatas Lietuvoje vyrauja vidutiniu platumu klimatas laipsniskai pereinantis is jurinio į zemyninį Ziemos permainingos su daznais atodrekiais Dangus daznai padengtas debesimis sninga buna slapdriba pajuryje daznai lyja Vidutine oro temperatura svyruoja nuo 3 C pajuryje iki 6 C rytiniame pakrastyje Kartais prauzia uraganinio stiprumo vejai daznai siaucia puga buna plikledis lijundra Pavasaris Lietuvoje permainingas daznai debesuotas bet giedru dienu vis daugeja ir geguze neretai buna pats giedriausias metu menuo Kova daznai sninga o geguze dazni trumpi lietus su perkunija Geguzes pradzioje dar kartais pasitaiko slapdribos Vasara Lietuvoje vidutiniskai silta Karsti sausi orai kaitaliojasi su lietingais ir vesiais Pvz 2006 m liepos menesį beveik nuolat vyravo karsti sausi orai o 2007 m vasara lietingi ir vesus orai Ruduo Lietuvoje daznai apsiniaukes vejuotas ir lietingas ypac pajuryje Pvz 2005 m vidutine oro temperatura buvo nuo 6 1 iki 8 3 C nuo 0 5 iki 1 1 C aukstesne nei vidutine daugiamete AplinkosaugaLietuvoje saugomu teritoriju plotas yra 9988 km tai sudaro 15 3 Lietuvos ploto Saugomu teritoriju struktura sudaro 188 777 ha Biosferos poligonai 177 994 ha Draustiniai 436 922 ha Regioniniai parkai 156 946 ha Nacionaliniai parkai 37 250 ha RezervataiReljefasZemaiciu aukstuma Lietuva yra Rytu Europos lygumos vakariniame pakrastyje Kalvotos aukstumos dienovidiniu krypties ruozais kaitaliojasi su lekstomis lygumomis Baltijos pajuryje tesiasi 15 20 km plocio iki 50 m absoliutaus aukscio Pajurio zemuma kurios pietuose yra Nemuno delta Toliau į rytus yra Zemaiciu aukstuma susidedanti is 3 daliu kalvotos auksciausias taskas Medvegalis 264 m ir apie 100 m uz ja zemesnes ir Rytu zemaiciu plynaukstes Į siaure nuo jos yra Ventos vidurupio zemuma Lietuvos centrineje dalyje is siaures į pietvakarius tesiasi Vidurio Lietuvos zemuma didziausias plotis apie 100 km viduryje aukstis 80 90 m siaureje 50 60 m vakaruose 35 40 m Jos vakarine dalis vadinama Nuo Pajurio zemumos ja skiria Vilkyskiu kalvagubris Kita Vidurio zemumos dalis zemejanti į siaure susideda is Nevezio ir Musos Nemunelio zemumu Linkuvos kalvagubris skiria jas nuo Ziemgalos lygumos kurios dauguma yra Latvijoje Lietuvos pietuose ir rytuose yra Baltijos aukstumu Lietuvos lankas Jame auksciausias yra 287 m Lanko pietine dalis tarp Vistycio ezero ir Nemuno vadinama Suduvos aukstuma vidurine tarp Nemuno ir Neries Dzuku aukstuma siaurine į siaure nuo Neries iki Latvijos Aukstaiciu aukstuma Is pietryciu Baltijos aukstumas juosia Pietryciu lyguma Rytuose į Lietuva įeina nedideles Lietuvos Baltarusijos aukstumu dalys Svencioniu Narociaus aukstuma ir Asmenos aukstuma Pastarojoje yra auksciausias Lietuvos kalnas Aukstojas 294 m Fiziniai geografiniai rajonaiLietuva atsizvelgiant į fizines geografijos ypatumus yra skirstoma į siuos rajonus Baltijos duburio sritis Kurso Zemaiciu sritis Vakaru Kurso aukstuma Rytu Zemaiciu plynaukste Ventos vidurupio lyguma Pabaltijo zemumos sritis Ziemgalos lyguma Nevezio lyguma Paskutinio apledejimo pakrastiniu moreniniu aukstumu sritis Aukstaiciu aukstuma Svencioniu Narucio aukstuma Dysnos lyguma Paskutinio apledejimo zandriniu lygumu sritis Pietryciu lyguma Priespaskutinio apledejimo akumuliuotu aukstumu sritis Asmenos aukstuma Lydos plynaukstePastabosĮskaiciuojama Kursiu mariu pakrante Baltijos juros pakrantes ilgis siekia 90 6 km SaltiniaiLithuania European Commission Europa eu Valstybes sienos geodezijos ir kartografijos darbai Archyvuota kopija 2022 07 09 is Wayback Machine projekto Nacionaline zemes tarnyba Nuoroda tikrinta 2022 07 09 1 Archyvuota kopija 2012 07 06 is Wayback Machine projekto Lietuva Lietuviskoji tarybine enciklopedija VI t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1980 T VI Kombinacija Lietuvos Lietuvos geografija Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985