Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Baltosios Vokės pelkė
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
54°29′41.71″ š. pl. 25°7′46.54″ r. ilg. / 54.4949194°š. pl. 25.1295944°r. ilg.
Baltosios Vokės pelkė − pelkė Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonuose, 12 km į pietvakarius nuo Vilniaus, į vakarus nuo Vilniaus–Lydos geležinkelio.
Pelkės plotas 4 099 ha. Pelkė ištįsusi iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 20 kmPietryčių lygumoje. Iš visų pusių, išskyrus šiaurės vakarus, ją supa miškai. Pelkės viduryje yra 3 didelės žvyringos salos, kuriose įsikūrę Merešlėnų, Papiškių bei Mikašiūnų gyvenvietės, taip pat 10 mažesnių sausmių (bendras plotas 824 ha).
Pelkės pietinėje dalyje telkšo Papio ežeras, kanalu sujungtas su Merkiu. Ties Mikašiūnais į ežerą įteka . Iš Papio ežero išilgai pelkės teka Vokė (Neries intakas). Pelkės vidurinėje dalyje į Vokę įteka , Asdrė ir Rudamina.
Durpės pelkėje pradėtos kasti prieš Antrąjį pasaulinį karą, o nuo 1952 m. jos pietinėje dalyje veikė durpių įmonė. 1976 m. duomenimis, durpių klodo didžiausias storis buvo 7,1 m, vidutinis susiskaidymas 28 %, vidutinis peleningumas 10 %. Durpių kasyba truko iki XX a. 9-ojo dešimtmečio; jai liovusis, po kurio laiko teritorijoje priaugo medžių, krūmų ir nendrių.
Į pietus nuo Papio ežero esanti pelkės dalis vadinama Katėčių pelke. Tai raistinė aukštapelkė su pušų, gailių ir magelaninio kimino bendrijomis. Durpių klodas mišraus tipo; jo storis siekia 6 m. Durpės vidutiniškai susiskaidžiusios, paviršiuje mažai peleningos. Paežerėje jos slūgso ant nestoro ežerinių nuosėdų sluoksnio. Pamerkyje esančiuose pelkės plotuose sėjamos pašarinės žolės.
Pelkės pietinė dalis susidarė, užželiant didžiuliam ežerui, kadaise tyvuliavusiam ledyno pakraštyje (jo liekana yra Papio ežeras). Pelkės vidurinė ir šiaurinė dalys susidarė poledyninės upės slėnyje, kuris supelkėjo dėl versmių gausumo.
Išnašos
- Baltosios Vokės durpynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 191
- Baltosios Vokės pelkė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 622 psl.
- Baltosios Vokės pelkė atgis įgyvendinus naują projektą „LIFE MarshMeadows“. BEF, 2022-06-08. Nuoroda tikrinta 2024-12-04.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltosios Vokės pelkė, Kas yra Baltosios Vokės pelkė? Ką reiškia Baltosios Vokės pelkė?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius 54 29 41 71 s pl 25 7 46 54 r ilg 54 4949194 s pl 25 1295944 r ilg 54 4949194 25 1295944 Baltosios Vokes pelke pelke Vilniaus Traku ir Salcininku rajonuose 12 km į pietvakarius nuo Vilniaus į vakarus nuo Vilniaus Lydos gelezinkelio Pelkes plotas 4 099 ha Pelke istįsusi is siaures rytu į pietvakarius apie 20 kmPietryciu lygumoje Is visu pusiu isskyrus siaures vakarus ja supa miskai Pelkes viduryje yra 3 dideles zvyringos salos kuriose įsikure Mereslenu Papiskiu bei Mikasiunu gyvenvietes taip pat 10 mazesniu sausmiu bendras plotas 824 ha Pelkes pietineje dalyje telkso Papio ezeras kanalu sujungtas su Merkiu Ties Mikasiunais į ezera įteka Is Papio ezero isilgai pelkes teka Voke Neries intakas Pelkes vidurineje dalyje į Voke įteka Asdre ir Rudamina Durpes pelkeje pradetos kasti pries Antrajį pasaulinį kara o nuo 1952 m jos pietineje dalyje veike durpiu įmone 1976 m duomenimis durpiu klodo didziausias storis buvo 7 1 m vidutinis susiskaidymas 28 vidutinis peleningumas 10 Durpiu kasyba truko iki XX a 9 ojo desimtmecio jai liovusis po kurio laiko teritorijoje priaugo medziu krumu ir nendriu Į pietus nuo Papio ezero esanti pelkes dalis vadinama Kateciu pelke Tai raistine aukstapelke su pusu gailiu ir magelaninio kimino bendrijomis Durpiu klodas misraus tipo jo storis siekia 6 m Durpes vidutiniskai susiskaidziusios pavirsiuje mazai peleningos Paezereje jos slugso ant nestoro ezeriniu nuosedu sluoksnio Pamerkyje esanciuose pelkes plotuose sejamos pasarines zoles Pelkes pietine dalis susidare uzzeliant didziuliam ezerui kadaise tyvuliavusiam ledyno pakrastyje jo liekana yra Papio ezeras Pelkes vidurine ir siaurine dalys susidare poledynines upes slenyje kuris supelkejo del versmiu gausumo IsnasosBaltosios Vokes durpynas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 191 Baltosios Vokes pelke Lietuviskoji tarybine enciklopedija I t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1976 T I A Bangis 622 psl Baltosios Vokes pelke atgis įgyvendinus nauja projekta LIFE MarshMeadows BEF 2022 06 08 Nuoroda tikrinta 2024 12 04