Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 43 18 š pl 25 17 58 r ilg 54 72167 š pl 25 29944 r ilg 54 72167 25 29944 Lietuvos bankasLogo Buveinė 2023 m Būstinė G
Lietuvos bankas
54°43′18″ š. pl. 25°17′58″ r. ilg. / 54.72167°š. pl. 25.29944°r. ilg.
| Lietuvos bankas | |||||
| |||||
| Būstinė | Gedimino pr. 6, 01103 Vilnius | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Įkurtas | 1922 m. rugsėjo 27 d. | ||||
| Pirmininkas | Gediminas Šimkus (2021–2026) | ||||
| Šalies (-ių) centrinis bankas | Lietuva | ||||
| Valiuta | Euras | ||||
| ISO 4217 Kodas | EUR | ||||
| Tinklalapis | LB.LT | ||||
Lietuvos bankas – Lietuvos centrinis bankas, Europos Centrinių Bankų Sistemos narys.
Istorija
Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski i Litewski"). Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m., tačiau nuslopinus T. Kosciuškos sukilimą ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart padalijus (1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą.
1922–1943 m.
1918 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybė pirmąjį kartą savų pinigų ir nacionalinio banko klausimą pradėjo svarstyti 1919 m. pradžioje, kuomet aptarti pinigų pobūdžio, padengimo, pariteto klausimai. Tuomet piniginį vienetą siūlyta vadinti muštiniu, dėl spausdinimo susitarta su Švedijos centriniu banku, pritarta A. Žmuidzinavičiaus parengtiems pinigų projektams. Tačiau rudenį įvykusi Vyriausybės krizė privertė atidėti tiek nacionalinių pinigų, tiek steigimo planus. Pastarojo funkcijas iki 1922 m. atliko vokiečių į apyvartą leidusi osto pinigus, nuo 1919 m. Lietuvos vyriausybės pavadintus auksinais.
1922 m. išaugusi infliacija, dėl kurios sutriko Lietuvos prekyba, finansų ir kredito veikla, atgaivino šalies siekius išleisti savus pinigus ir įsteigti .
1922 m. kovo mėn. Ministrų Kabinetas pritarė Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos parengtam Lietuvos banko įstatymui su pataisom, tačiau vėliau jis buvo atmestas. Liepos mėn. nauji Lietuvos banko ir Piniginio vieneto įstatymų projektai įteikti Steigiamajam Seimui. Rugpjūčio pradžioje posėdžiavę parlamentarai pakeitė Vyriausybės projektų nuostatas dėl piniginio vieneto pavadinimo (muštinį pakeitė litu), dvigubai sumažino jo aukso turinį, sustiprino valstybės įtaką Lietuvos bankui ir apribojo užsienio akcininkų teises.
1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Steigiamajam Seimui priimtas : „Lietuvos Respublikos pinigų sistema paremta auksu. Piniginis vienetas yra litas. Litas turi 0,150462 gramų grynojo aukso. Litą sudaro 100 centų“. Banknotams padengti reikalingas auksas (3 mln. rublių, 2256 kg) buvo gautas iš Tarybų Rusijos kaip karo nuostolių atlyginimas.
Po kelių dienų, rugpjūčio 11 d., Steigiamasis Seimas tik 4 balsų persvara priėmė Lietuvos banko įstatymą, kuriuo apibrėžiami pinigų apyvartos Lietuvoje reguliavimo, lengvesnio pinigų išmokėjimo šalyje ir užsienyje, pastovios ir patvarios pinigų sistemos įgyvendinimo ir žemės ūkio, pramonės ir prekybos augimo skatinimo uždaviniai.
1922 m. rugsėjo 6 d. sudaryta speciali tarnyba – Laikinasis Lietuvos banko komitetas; Lietuvos banko organizavimo ir pinigų spausdinimo išlaidoms Vyriausybė skyrė 400 mln. auksinų.
Lietuvos banko organizacinė forma buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų. Išleista buvo 120 000 Lietuvos banko akcijų (100 litų nominaliosios vertės), kurioms įstatymu buvo garantuoti 8 proc. dydžio dividendai. 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui, kita dalis buvo sėkmingai išplatinta juridiniams ir fiziniams asmenims.
Ministrų kabinetas 1922 m. rugsėjo 22 d. patvirtino Lietuvos banko statutą. Rugsėjo 27 d. įvyko steigiamasis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 202 akcininkai. Nuo šios dienos juridiškai įsiteisėjo Lietuvos bankas, nes susirinkimas priėmė sprendimą dėl Lietuvos banko įsteigimo ir jo valdybos bei tarybos išrinkimo. Savo operacijas bankas pradėjo 1922 m. spalio 2 d., turėdamas vos 5 tarnautojus. Nuo šios dienos iki tol cirkuliavę auksinai pradėti mainyti į litus.
Banko valdytoją ir jo pavaduotoją skirdavo Respublikos Prezidentas. Valdytoją Prezidentas skirdavo Ministrų kabineto teikimu, o pavaduotoją – vieną akcininkų išrinktą valdybos narį. Lietuvos banko valdymo struktūra – visuotinis akcininkų susirinkimas, taryba ir valdyba.
Pirmuoju banko valdytoju buvo paskirtas (1922 09 28) Vladas Jurgutis, vadovavęs bankui iki 1929 m.
Lietuvos bankui buvo suteikta monopolinė teisė 20 m. leisti pinigus, reguliuoti jų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą. Lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir valiutos atsargos, vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių metais. Litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, nuo 1925 m. buvo kotiruojamas Londono, o vėliau – ir Berlyno, Prahos, Rygos, Talino, Stokholmo biržose.
1924 m. paskelbtas tarptautinis konkursas suprojektuoti naują banko pastatą Kaune. Pirmąją premiją laimėjo architektas iš Paryžiaus (pavardė nežinoma), tačiau jo darbas dėl sudėtingumo ir brangumo buvo atmestas. Rūmų projektą parengė vertinimo komisijos pirmininkas arch. Mykolas Songaila. Statybos užbaigtos 1928 m.
- Gediminaičių stulpai ir Vytis LB frontono alegorinėje kompozijoje, Kaunas, 1927 m.
- LB pastatas Kaune, 1927 m.
- LB pastatas Klaipėdoje 1932 m.
1931 m. Lietuvos bankas tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) nariu ir jam buvo leista įsigyti TAB akcijų (ne daugiau kaip 500).
1940 m. birželio 15 d. įvykdyta pirmoji sovietinė krašto okupacija. Vos po kelių dienų buvo pareikalauta šalia lito į apyvartą Lietuvoje išleisti ir rublius, tačiau politikų pastangomis to laikinai buvo atsisakyta.
1940 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs bankų nacionalizavimo aktas sunaikino tuo metu Lietuvoje veikusią kredito sistemą, kurią be Lietuvos banko, sudarė ir Vilniaus žemės bankas, 6 komerciniai bankai, , valstybės taupomosios kasos, smulkaus kredito draugijos (300), savitarpio kredito draugijos (6).
1940 m. spalio 3 d. Lietuvos bankas paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, tačiau iki 1940 m. lapkričio 25 d., t. y. rublio įvedimo, atlikinėjo emisijos banko funkcijas. Iki 1941 m. kovo 25 d. vyko paralelinė litų ir rublių apyvarta. Visus iš apyvartos išimtus bei esančius rezerviniuose fonduose Lietuvos lito banknotus įsakyta sunaikinti. Sudeginta beveik 9 mln. Lt vertės įvairių kupiūrų banknotų.
Prasidėjus Vokietijos karo manevrams Lietuvos teritorijoje 1941 m. birželio mėn. sovietinio banko vadovai evakavosi į Maskvą, tačiau iš kasų ir saugyklų nespėta evakuoti pinigų, lito sidabrinių monetų, kitų vertybių ir dokumentų.
1941 m. birželio 23 d. suformuotos Laikinosios Lietuvos vyriausybės finansų ministro įsakymu SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora pavadinta Lietuvos valstybiniu banku, o oficialiai Lietuvos bankas buvo atkurtas 1941 m. liepos 5 d. Laikinoji Lietuvos vyriausybė kreipėsi į vokiečių karo vadovybę dėl lito atstatymo ir rublio išėmimo iš apyvartos, tačiau sulaukė neigiamo atsako. Nuo 1942 m. rudens prasidėjo Lietuvos banko veiklos siaurinimas, o 1943 m. balandžio 30 d. galutinai nutraukiama visų Lietuvos banko skyrių veikla.
SSRS armijai grįžus į Lietuvą, 1944 m. liepos 24 d. pradėjo vėl veikti Lietuvos respublikinė kontora.
Nuo 1990 m.
Dar iki Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba 1989 m. gegužės 18 d. priėmė įstatymą, kurio 19 straipsnyje teigiama, kad respublikoje gali būti įvesti savi pinigai ir sukurta kredito sistema. Prie Vyriausybės sudaryta Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos sukūrimo grupė, kuriai pavesta parengti veiklos koncepciją ir sukurti įstatymų projektus. 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima Lietuvos banko įstatymą ir nusprendžia jį steigti nuo 1990 m. kovo 1 d. Šią dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas, tačiau kitaip negu ankstesnis akcinis bankas, šiam suteikiamas valstybinio banko statusas. Kovo 13 d. paskiriamas pirmasis po nepriklausomybės atstatymo Lietuvos banko valdybos pirmininkas – Bronius Povilaitis. 1990 m. rugsėjo 4 d. patvirtinamas Lietuvos banko statutas ir nustatytas jo pagrindinio kapitalo dydis – 500 milijonų rublių; o rugsėjo 13 d. – sudaryta Lietuvos banko valdyba.
1990 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo nutarta iki 1990 m. gruodžio 31 d. valstybės nuosavybėn perimti 4 tuo metu Lietuvoje veikusius bankus su visais jiems pavaldžiais skyriais, tačiau perėmimo procesas užtruko iki 1991 m. vasaros. Tuo pačiu prijungta Lietuvos respublikinė inkasacijos valdyba.
Perėmęs bankus, Lietuvos bankas taip pat perėmė ir Lietuvos ūkio subjektų įsiskolinimą šiems bankams ir ūkio kreditavimo funkciją. Pastarosios atsisakyta tik 1992 m. rugsėjo 1 d., perdavus ją Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui.
1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. spalio 1 d. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas.
1993 m. birželio 25 d. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas. Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. balandžio 1 d. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis.
Po Lietuvos bankas pradėjo vykdyti bankų priežiūros funkciją.
Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro.
2001 m. kovo 13 d. priimta nauja Lietuvos banko įstatymo redakcija skelbia, kad Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kurio nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banką steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas. Naujuoju įstatymu centriniam bankui taip pat suteikta didesnė nepriklausomybė ir galimybė aktyviau vykdyti pinigų politiką. Tais pačiais metais priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru nuo 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą (1 euras = 3,4528 lito).
2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo (ECBS), kurią sudaro Europos Centrinis Bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.
2011–2012 m. bankas reorganizuotas – panaikinti Klaipėdos skyrius ir daug departamentų, vietoj jų įkuriant tarnybas bei atsisakant nereikalingų funkcijų. Dėl to banko darbuotojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu; taip pat prie Lietuvos bankas perėme ir funkcijas.
2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi. Lietuvoje vietoj nacionalinės valiutos lito įvesta bendroji Europos valiuta euras.
2016 m. uždaryta viena iš dviejų banko kasų Vilniuje, veikusi Totorių g. 2, o pagrindinė banko kasa įsikūrė Žirmūnų g. 151, taip pat veikia kasa Kaune, Maironio g. 25.
2021 m. lapkričio 1 d. įvykdyta organizacinės struktūros pertvarka – buvo atsisakyta hierarchinio tarnybų sluoksnio, o atsakomybės deleguotos departamentams, jų yra 12.
Tikslas ir funkcijos
Tikslas
Pagrindinis tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo jis yra nepriklausomas nuo Vyriausybės ar kitų valstybės institucijų.
Funkcijos
- įgyvendina pinigų politiką;
- valdo, naudoja savo ir jomis disponuoja;
- išleidžia banknotus ir monetas bei vykdo kitą su tuo susijusią veiklą;
- atlieka fiskalinio agento funkcijas;
- išduoda bei atšaukia licencijas ir leidimus komerciniams bankams ir kitoms kredito bei mokėjimų įstaigoms, vertybinių popierių ir draudimo rinkų dalyviams. Prižiūri jų veiklą ir nustato jų principus ir atskaitomybės tvarką;
- nagrinėja vartotojų bei finansų įstaigų ginčus;
- kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
- renka pinigų ir bankų, , Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
- skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;
- vykdo politiką, kuria siekia prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (makroprudencinė politika);
- vykdo Lietuvos Respublikos įstatymais finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas.
Valdymas ir struktūra
Vadovauja banko , kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai.
Darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Kadencijų skaičius neribojamas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius šešeriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.
Pagrindinėms centrinio banko funkcijoms vykdyti suformuoti ir dirba 9 departamentai – Bankų ir draudimo priežiūros, Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, Teisės ir licencijavimo, Rinkos operacijų, Rinkos infrastruktūros, Finansinio stabilumo, Ekonomikos, Duomenų ir statistikos, Grynųjų pinigų, jie sudarytos iš jose veikiančių skyrių, departamentus aptarnauja ir kitą įstaigai reikalingą veiklą atlieka dar trys departamentai – Informacinių technologijų, Strategijos ir valdysenos, Korporatyvinių paslaugų taip pat sudaryti iš skyrių, ir du mažesni padaliniai – savarankiški skyriai.
Vadovai
Tarpukario (ir Antrojo pasaulinio karo pradžios) Lietuvos banko valdytojai:
- Vladas Jurgutis (1922 m. rugsėjo 28 d. – 1929 m. spalio 31 d.)
- Vladas Stašinskas (1930 m. birželio 7 d. – 1938 m. rugsėjo 30 d.)
- Juozas Tūbelis (1938 m. spalio 1 d. – 1939 m. rugsėjo 30 d.)
- Juozas Paknys (1939 m. spalio 25 d. – 1940 m. rugsėjo 17 d.)
- Aleksandras Drobnys (1940 m. rugsėjis – 1941 m. birželio 22 d.)
- Povilas Kopustinskas (1941 m. birželio 25 d. – 1941 m. spalio 19 d.)
- Juozas Paknys (1941 m. spalio 29 d. – 1942 m. spalio 12 d.)
- (1942 m. spalis – 1943 m. birželio 16 d.)
Atkurto Lietuvos banko valdybos pirmininkai:
- Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d. – 1990 m. liepos 28 d.)
- Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d. – 1993 m. kovo 10 d.)
- Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d. – 1993 m. spalio 21 d.)
- (1993 m. lapkričio 17 d. – 1996 m. sausio 23 d.)
- Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d. – 2011 m. balandžio 15 d.)
- Vitas Vasiliauskas (2011 m. balandžio 16 d. - 2021 m. balandžio 6 d.)
- (nuo 2021 m. balandžio 7 d.)
Susiję straipsniai
- Lietuvos ekonomika
- Lietuvos Litas
- Vlado Jurgučio premija
- Pinigų muziejus
Šaltiniai
- https://www.lrp.lt/lt/skiriami-pareigunai
- https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-banko-du-padaliniai-dirba-naujoje-vietoje
- https://madeinvilnius.lt/verslas/statybos-vilniuje/pristatytos-patikslintos-lietuvos-banko-bustines-zirmunuose-vizualizacijos/
- http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=661[neveikianti nuoroda] Lietuvos banko rūmai Kaune
- https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35826&p_k=1&p1=1990-01-01&p2=1990-03-10&p5=4&page=1#lg=1&slide=1
- http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/lietuvos-bankas-metus-pradejo-ketvirtadaliu-sumazines-darbuotoju-skaiciu.htm Archyvuota kopija 2013-01-06 iš Wayback Machine projekto.
- http://m.alfa.lt/straipsnis/50018139/atnaujintoje-lietuvos-banko-kasoje-zirmunuose-vilniuje-daugiau-paslaugu-gyventojams
- https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-zengia-zingsni-efektyviau-funkcionuojancios-organizacijos-link Archyvuota kopija 2021-10-29 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Lietuvos centrinis valstybės archyvas: paroda „Lietuvos banko ir lito įvedimo 85-erių metų sukaktis“ Archyvuota kopija 2008-02-05 iš Wayback Machine projekto.
- Vladas Terleckas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940. Vilnius, 2001, Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, ISBN 9986-651-27-1
- Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, ISBN 9986-651-01-8
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos bankas, Kas yra Lietuvos bankas? Ką reiškia Lietuvos bankas?
54 43 18 s pl 25 17 58 r ilg 54 72167 s pl 25 29944 r ilg 54 72167 25 29944 Lietuvos bankasLogo Buveine 2023 m Bustine Gedimino pr 6 01103 VilniusĮkurtas 1922 m rugsejo 27 d Pirmininkas Gediminas Simkus 2021 2026 Salies iu centrinis bankas LietuvaValiuta EurasISO 4217 Kodas EURTinklalapis LB LTLB Prieziuros tarnyba LB IT departamentasLB kasosStabas 2019 LB freska Progresas 1969 m Totoriu g Vilnius Lietuvos bankas Lietuvos centrinis bankas Europos Centriniu Banku Sistemos narys IstorijaLietuvos centrines bankininkystes istakos siejamos su 1768 m kai Seimas nutare steigti valstybinį emisijos banka Bank Polski i Litewski Sumanymas pradetas įgyvendinti 1792 m taciau nuslopinus T Kosciuskos sukilima ir Lietuva bei Lenkija treciakart padalijus 1795 m Lietuva neteko valstybingumo ir galimybes kurti sava pinigu sistema 1922 1943 m 1918 m nepriklausomybe atkurusios Lietuvos vyriausybe pirmajį karta savu pinigu ir nacionalinio banko klausima pradejo svarstyti 1919 m pradzioje kuomet aptarti pinigu pobudzio padengimo pariteto klausimai Tuomet piniginį vieneta siulyta vadinti mustiniu del spausdinimo susitarta su Svedijos centriniu banku pritarta A Zmuidzinaviciaus parengtiems pinigu projektams Taciau rudenį įvykusi Vyriausybes krize priverte atideti tiek nacionaliniu pinigu tiek steigimo planus Pastarojo funkcijas iki 1922 m atliko vokieciu į apyvarta leidusi osto pinigus nuo 1919 m Lietuvos vyriausybes pavadintus auksinais 1922 m isaugusi infliacija del kurios sutriko Lietuvos prekyba finansu ir kredito veikla atgaivino salies siekius isleisti savus pinigus ir įsteigti 1922 m kovo men Ministru Kabinetas pritare Finansu prekybos ir pramones ministerijos parengtam Lietuvos banko įstatymui su pataisom taciau veliau jis buvo atmestas Liepos men nauji Lietuvos banko ir Piniginio vieneto įstatymu projektai įteikti Steigiamajam Seimui Rugpjucio pradzioje posedziave parlamentarai pakeite Vyriausybes projektu nuostatas del piniginio vieneto pavadinimo mustinį pakeite litu dvigubai sumazino jo aukso turinį sustiprino valstybes įtaka Lietuvos bankui ir apribojo uzsienio akcininku teises 1922 m rugpjucio 9 d Lietuvos Steigiamajam Seimui priimtas Lietuvos Respublikos pinigu sistema paremta auksu Piniginis vienetas yra litas Litas turi 0 150462 gramu grynojo aukso Lita sudaro 100 centu Banknotams padengti reikalingas auksas 3 mln rubliu 2256 kg buvo gautas is Tarybu Rusijos kaip karo nuostoliu atlyginimas Po keliu dienu rugpjucio 11 d Steigiamasis Seimas tik 4 balsu persvara prieme Lietuvos banko įstatyma kuriuo apibreziami pinigu apyvartos Lietuvoje reguliavimo lengvesnio pinigu ismokejimo salyje ir uzsienyje pastovios ir patvarios pinigu sistemos įgyvendinimo ir zemes ukio pramones ir prekybos augimo skatinimo uzdaviniai 1922 m rugsejo 6 d sudaryta speciali tarnyba Laikinasis Lietuvos banko komitetas Lietuvos banko organizavimo ir pinigu spausdinimo islaidoms Vyriausybe skyre 400 mln auksinu Lietuvos banko organizacine forma buvo akcine bendrove jos kapitala sudare 12 mln litu Isleista buvo 120 000 Lietuvos banko akciju 100 litu nominaliosios vertes kurioms įstatymu buvo garantuoti 8 proc dydzio dividendai 80 proc akciju priklause valstybes izdui kita dalis buvo sekmingai isplatinta juridiniams ir fiziniams asmenims Ministru kabinetas 1922 m rugsejo 22 d patvirtino Lietuvos banko statuta Rugsejo 27 d įvyko steigiamasis akcininku susirinkimas kuriame dalyvavo 202 akcininkai Nuo sios dienos juridiskai įsiteisejo Lietuvos bankas nes susirinkimas prieme sprendima del Lietuvos banko įsteigimo ir jo valdybos bei tarybos isrinkimo Savo operacijas bankas pradejo 1922 m spalio 2 d turedamas vos 5 tarnautojus Nuo sios dienos iki tol cirkuliave auksinai pradeti mainyti į litus Banko valdytoja ir jo pavaduotoja skirdavo Respublikos Prezidentas Valdytoja Prezidentas skirdavo Ministru kabineto teikimu o pavaduotoja viena akcininku isrinkta valdybos narį Lietuvos banko valdymo struktura visuotinis akcininku susirinkimas taryba ir valdyba Pirmuoju banko valdytoju buvo paskirtas 1922 09 28 Vladas Jurgutis vadovaves bankui iki 1929 m Lietuvos bankui buvo suteikta monopoline teise 20 m leisti pinigus reguliuoti ju apyvarta uztikrinti patvaria pinigu sistema Lito vertes stabiluma uztikrino aukso ir valiutos atsargos vertybiniai popieriai Nacionalines valiutos santykis su doleriu 10 1 nustatytas pagal lito aukso turinį Griezta Lietuvos banko pinigu politika padejo islaikyti stabilu lito kursa net ekonominiu kriziu metais Litu pradeta pasitiketi jis tapo viena tvirciausiu valiutu pasaulyje nuo 1925 m buvo kotiruojamas Londono o veliau ir Berlyno Prahos Rygos Talino Stokholmo birzose 1924 m paskelbtas tarptautinis konkursas suprojektuoti nauja banko pastata Kaune Pirmaja premija laimejo architektas is Paryziaus pavarde nezinoma taciau jo darbas del sudetingumo ir brangumo buvo atmestas Rumu projekta parenge vertinimo komisijos pirmininkas arch Mykolas Songaila Statybos uzbaigtos 1928 m Gediminaiciu stulpai ir Vytis LB frontono alegorineje kompozijoje Kaunas 1927 m LB pastatas Kaune 1927 m LB pastatas Klaipedoje 1932 m 1931 m Lietuvos bankas tapo Tarptautiniu atsiskaitymu banko TAB nariu ir jam buvo leista įsigyti TAB akciju ne daugiau kaip 500 1940 m birzelio 15 d įvykdyta pirmoji sovietine krasto okupacija Vos po keliu dienu buvo pareikalauta salia lito į apyvarta Lietuvoje isleisti ir rublius taciau politiku pastangomis to laikinai buvo atsisakyta 1940 m rugpjucio 1 d įsigaliojes banku nacionalizavimo aktas sunaikino tuo metu Lietuvoje veikusia kredito sistema kuria be Lietuvos banko sudare ir Vilniaus zemes bankas 6 komerciniai bankai valstybes taupomosios kasos smulkaus kredito draugijos 300 savitarpio kredito draugijos 6 1940 m spalio 3 d Lietuvos bankas paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora taciau iki 1940 m lapkricio 25 d t y rublio įvedimo atlikinejo emisijos banko funkcijas Iki 1941 m kovo 25 d vyko paraleline litu ir rubliu apyvarta Visus is apyvartos isimtus bei esancius rezerviniuose fonduose Lietuvos lito banknotus įsakyta sunaikinti Sudeginta beveik 9 mln Lt vertes įvairiu kupiuru banknotu Prasidejus Vokietijos karo manevrams Lietuvos teritorijoje 1941 m birzelio men sovietinio banko vadovai evakavosi į Maskva taciau is kasu ir saugyklu nespeta evakuoti pinigu lito sidabriniu monetu kitu vertybiu ir dokumentu 1941 m birzelio 23 d suformuotos Laikinosios Lietuvos vyriausybes finansu ministro įsakymu SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora pavadinta Lietuvos valstybiniu banku o oficialiai Lietuvos bankas buvo atkurtas 1941 m liepos 5 d Laikinoji Lietuvos vyriausybe kreipesi į vokieciu karo vadovybe del lito atstatymo ir rublio isemimo is apyvartos taciau sulauke neigiamo atsako Nuo 1942 m rudens prasidejo Lietuvos banko veiklos siaurinimas o 1943 m balandzio 30 d galutinai nutraukiama visu Lietuvos banko skyriu veikla SSRS armijai grįzus į Lietuva 1944 m liepos 24 d pradejo vel veikti Lietuvos respublikine kontora Nuo 1990 m Dar iki Lietuvos valstybingumo atkurimo 1990 m kovo 11 d Lietuvos TSR Auksciausioji Taryba 1989 m geguzes 18 d prieme įstatyma kurio 19 straipsnyje teigiama kad respublikoje gali buti įvesti savi pinigai ir sukurta kredito sistema Prie Vyriausybes sudaryta Lietuvos savarankiskos pinigu ir kredito sistemos sukurimo grupe kuriai pavesta parengti veiklos koncepcija ir sukurti įstatymu projektus 1990 m vasario 13 d Lietuvos TSR Auksciausioji Taryba priima Lietuvos banko įstatyma ir nusprendzia jį steigti nuo 1990 m kovo 1 d Sia diena įsteigtas Lietuvos bankas pratese jau tarpukariu veikusio centrinio salies banko tradicijas taciau kitaip negu ankstesnis akcinis bankas siam suteikiamas valstybinio banko statusas Kovo 13 d paskiriamas pirmasis po nepriklausomybes atstatymo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Bronius Povilaitis 1990 m rugsejo 4 d patvirtinamas Lietuvos banko statutas ir nustatytas jo pagrindinio kapitalo dydis 500 milijonu rubliu o rugsejo 13 d sudaryta Lietuvos banko valdyba 1990 m spalio 2 d Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba prieme nutarima kuriuo nutarta iki 1990 m gruodzio 31 d valstybes nuosavyben perimti 4 tuo metu Lietuvoje veikusius bankus su visais jiems pavaldziais skyriais taciau peremimo procesas uztruko iki 1991 m vasaros Tuo paciu prijungta Lietuvos respublikine inkasacijos valdyba Peremes bankus Lietuvos bankas taip pat pereme ir Lietuvos ukio subjektu įsiskolinima siems bankams ir ukio kreditavimo funkcija Pastarosios atsisakyta tik 1992 m rugsejo 1 d perdavus ja Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui 1990 1992 m Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai Lietuvos bankas negalejo imtis aktyvios pinigu politikos todel pagrindines pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus 1992 m spalio 1 d įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galejo savarankiskai atlikti centrinio banko funkcijas 1993 m birzelio 25 d įvestas litas nuslopinta trizenkle infliacija stabilizuotas lito kursas Siekiant santykinio kainu stabilumo ilgesniu laikotarpiu 1994 m balandzio 1 d Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu taip pat numatyta kad Lietuvos banko isleisti litai privalo ne maziau kaip 100 procentu buti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis Po Lietuvos bankas pradejo vykdyti banku prieziuros funkcija Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus pletojantis ekonominiams rysiams su Europos Sajungos salimis ir vykstant atitinkamiems pokyciams prekybos valiutineje strukturoje 1999 m nutarta lita perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro 2001 m kovo 13 d priimta nauja Lietuvos banko įstatymo redakcija skelbia kad Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas kurio nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei Lietuvos banka steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas Naujuoju įstatymu centriniam bankui taip pat suteikta didesne nepriklausomybe ir galimybe aktyviau vykdyti pinigu politika Tais paciais metais priimti sprendimai del lito susiejimo su euru nuo 2002 m vasario 2 d islaikant fiksuota valiutos kursa 1 euras 3 4528 lito 2004 m geguzes 1 d Lietuvai įstojus į Europos Sajunga ES Lietuvos bankas tapo ECBS kuria sudaro Europos Centrinis Bankas ECB ir visu ES valstybiu nariu nacionaliniai centriniai bankai nariu 2011 2012 m bankas reorganizuotas panaikinti Klaipedos skyrius ir daug departamentu vietoj ju įkuriant tarnybas bei atsisakant nereikalingu funkciju Del to banko darbuotoju skaicius sumazejo ketvirtadaliu taip pat prie Lietuvos bankas pereme ir funkcijas 2015 m sausio 1 d Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi Lietuvoje vietoj nacionalines valiutos lito įvesta bendroji Europos valiuta euras 2016 m uzdaryta viena is dvieju banko kasu Vilniuje veikusi Totoriu g 2 o pagrindine banko kasa įsikure Zirmunu g 151 taip pat veikia kasa Kaune Maironio g 25 2021 m lapkricio 1 d įvykdyta organizacines strukturos pertvarka buvo atsisakyta hierarchinio tarnybu sluoksnio o atsakomybes deleguotos departamentams ju yra 12 Tikslas ir funkcijosTikslas Pagrindinis tikslas yra palaikyti kainu stabiluma Siekdamas sio tikslo jis yra nepriklausomas nuo Vyriausybes ar kitu valstybes instituciju Funkcijos įgyvendina pinigu politika valdo naudoja savo ir jomis disponuoja isleidzia banknotus ir monetas bei vykdo kita su tuo susijusia veikla atlieka fiskalinio agento funkcijas isduoda bei atsaukia licencijas ir leidimus komerciniams bankams ir kitoms kredito bei mokejimu įstaigoms vertybiniu popieriu ir draudimo rinku dalyviams Priziuri ju veikla ir nustato ju principus ir atskaitomybes tvarka nagrineja vartotoju bei finansu įstaigu gincus kuria ir valdo tarpbankine lesu pervedimo sistema ir nustato reikalavimus tarpbankines lesu pervedimo sistemos dalyviams renka pinigu ir banku Lietuvos finansines ir su ja susijusios statistikos duomenis diegia sios statistikos surinkimo atskaitomybes jos skelbimo standartus sudaro Lietuvos Respublikos mokejimu balansa skatina patvaru ir veiksminga mokejimo ir vertybiniu popieriu atsiskaitymo sistemu veikima vykdo politika kuria siekia prisideti prie visos finansu sistemos stabilumo apsaugos įskaitant finansu sistemos atsparumo stiprinima ir sistemines rizikos susidarymo mazinima kad butu uztikrintas tvarus finansu sektoriaus įnasas į ekonomikos augima makroprudencine politika vykdo Lietuvos Respublikos įstatymais finansu sektoriaus subjektu pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas Valdymas ir strukturaVadovauja banko kuria sudaro pirmininkas du pavaduotojai ir du nariai Darba organizuoja valdybos pirmininkas Lietuvos banko valdybos pirmininka penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu Kadenciju skaicius neribojamas Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius seseriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu Pagrindinems centrinio banko funkcijoms vykdyti suformuoti ir dirba 9 departamentai Banku ir draudimo prieziuros Finansiniu paslaugu ir rinku prieziuros Teises ir licencijavimo Rinkos operaciju Rinkos infrastrukturos Finansinio stabilumo Ekonomikos Duomenu ir statistikos Grynuju pinigu jie sudarytos is jose veikianciu skyriu departamentus aptarnauja ir kita įstaigai reikalinga veikla atlieka dar trys departamentai Informaciniu technologiju Strategijos ir valdysenos Korporatyviniu paslaugu taip pat sudaryti is skyriu ir du mazesni padaliniai savarankiski skyriai VadovaiTarpukario ir Antrojo pasaulinio karo pradzios Lietuvos banko valdytojai Vladas Jurgutis 1922 m rugsejo 28 d 1929 m spalio 31 d Vladas Stasinskas 1930 m birzelio 7 d 1938 m rugsejo 30 d Juozas Tubelis 1938 m spalio 1 d 1939 m rugsejo 30 d Juozas Paknys 1939 m spalio 25 d 1940 m rugsejo 17 d Aleksandras Drobnys 1940 m rugsejis 1941 m birzelio 22 d Povilas Kopustinskas 1941 m birzelio 25 d 1941 m spalio 19 d Juozas Paknys 1941 m spalio 29 d 1942 m spalio 12 d 1942 m spalis 1943 m birzelio 16 d Atkurto Lietuvos banko valdybos pirmininkai Bronius Povilaitis 1990 m kovo 13 d 1990 m liepos 28 d Vilius Baldisis 1990 m liepos 31 d 1993 m kovo 10 d Romualdas Visokavicius 1993 m kovo 23 d 1993 m spalio 21 d 1993 m lapkricio 17 d 1996 m sausio 23 d Reinoldijus Sarkinas 1996 m vasario 15 d 2011 m balandzio 15 d Vitas Vasiliauskas 2011 m balandzio 16 d 2021 m balandzio 6 d nuo 2021 m balandzio 7 d Susije straipsniaiLietuvos ekonomika Lietuvos Litas Vlado Jurgucio premija Pinigu muziejusSaltiniaihttps www lrp lt lt skiriami pareigunai https www lb lt lt naujienos lietuvos banko du padaliniai dirba naujoje vietoje https madeinvilnius lt verslas statybos vilniuje pristatytos patikslintos lietuvos banko bustines zirmunuose vizualizacijos http www autc lt public HeritageObject aspx id 661 neveikianti nuoroda Lietuvos banko rumai Kaune https www lrs lt sip portal show p r 35826 amp p k 1 amp p1 1990 01 01 amp p2 1990 03 10 amp p5 4 amp page 1 lg 1 amp slide 1 http www lrytas lt verslas karjera ir rinkodara lietuvos bankas metus pradejo ketvirtadaliu sumazines darbuotoju skaiciu htm Archyvuota kopija 2013 01 06 is Wayback Machine projekto http m alfa lt straipsnis 50018139 atnaujintoje lietuvos banko kasoje zirmunuose vilniuje daugiau paslaugu gyventojams https www lb lt lt naujienos lietuvos bankas zengia zingsni efektyviau funkcionuojancios organizacijos link Archyvuota kopija 2021 10 29 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Lietuvos bankas vaizdine ir garsine medziagaLietuvos centrinis valstybes archyvas paroda Lietuvos banko ir lito įvedimo 85 eriu metu sukaktis Archyvuota kopija 2008 02 05 is Wayback Machine projekto Vladas Terleckas Lietuvos bankininkai Gyvenimu ir darbu pedsakai 1918 1940 Vilnius 2001 Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius ISBN 9986 651 27 1 Lietuvos bankas 1990 1995 Lietuvos bankas Vilnius 1995 ISBN 9986 651 01 8Vikizodynas