Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Juozas PaknysGimė 1883 m rugsėjo 23 d Pakniškių viensėdyje prie Jūžintų Rokiškio rajonasMirė 1948 m sausio 3 d 64 metai
Juozas Paknys
| Juozas Paknys | |
|---|---|
| Gimė | 1883 m. rugsėjo 23 d. Pakniškių viensėdyje prie Jūžintų, Rokiškio rajonas |
| Mirė | 1948 m. sausio 3 d. (64 metai) Reutlingene, Vokietija |
| Veikla | ekonomistas, bankininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos banko vadovas |
| Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater | 1912 m. Petrapilio komercijos institutas |
| Vikiteka | Juozas Paknys |
Juozas Paknys (1883 m. rugsėjo 23 d. Pakniškių viensėdyje prie Jūžintų, Rokiškio rajonas – 1948 m. sausio 3 d. Reutlingene, Vokietija) – ekonomistas, bankininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos banko vadovas.
Biografija
1904 m. baigė Mintaujos gimnaziją, joje dalyvavo slaptos Kūdikio draugijos veikloje. 1903 m. socialdemokratų jaunimo organizacijos – Lauko darbininkų, bežemių ir mažažemių draugijos organizatorius, jo iniciatyva Šiauliuose buvo sušaukta draugijos konferencija, joje J. Paknys išrinktas Vykdomojo komiteto nariu. Organizavo streikus Baisogalos grafo Komaro dvaruose.
1904 m. buvo įstojęs į kunigų seminariją, bet, prasidėjus revoliuciniams įvykiams, mokslus metė. 1905 m. – vienas organizacijos „Draugas“ steigėjų, nuo 1906 m. – LSDP narys.
1905 m. gruodžio 14 d. su trimis draugais nuginklavo Žeimių uriadniką, uždarė degtinės monopolį ir įvedė „naująją tvarką“. Grįždamas į Kauną, pateko į policijos rankas ir su draugais buvo pasodintas į kalėjimą. 1906 m. rugsėjo 26 d. Kauno apygardos teismas juos teisė kaip plėšikus, tačiau bylą perėmęs Vilniaus apygardos teismas 1906 m. spalio 16 d., kaip politinį veikėją, nuteisė metams tvirtovės kalėjimo. Į laisvę išėjo 1907 m. pabaigoje.
1908–1912 m. studijavo Petrapilio komercijos institute, dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, buvo jos kasininkas. Kartu 1910 m. žurnalo „Visuomenės“ leidėjas ir bendradarbis.
1912 m. apsigyvenęs Kaune, vedė I. Petravičiūtę, dirbo Komercijos banke. 1915 m. persikėlė į Vilnių, vėl įsijungė į LSDP ir visuomeninę veiklą. 1917 m. išrinktas LSDP CK nariu, administravo laikraštį „Darbo balsas“.
1917 m. rugsėjo 18 – 22 d. – Vilniaus konferencijos dalyvis. 1918 m. gruodžio 26 d. – 1919 m. kovo 12 d. – M. Sleževičiaus kabinete – LR maitinimo ir viešųjų darbų ministerijos laikinasis valdytojas, nuo 1919 m. balandžio 12 d. iki 1919 m. spalio 7 d. – LR darbo ir socialinės apsaugos ministras.
Artėjant bolševikams, persikėlė į Kauną. Nuo 1919 m. lapkričio mėn. Valstybės kontrolės steigėjas ir direktorius, vėliau Finansų, prekybos ir pramonės viceministras. 1922 m. Vlado Jurgučio pakviestas, įėjo į Lietuvos banko valdybą, kaip vienas geriausių bankininkų praktikų ir dirbo joje iki 1940 m.
Nuo 1926 m. 1939 m. – Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas, faktiškai nuo 1929 m. (atsistatydinus Vl. Jurgučiui) LB valdytojas, nuo 1939 m. iki 1940 m. – oficialus valdytojas. Jo parašas buvo ant visų Lietuvos Respublikos banknotų. A. Smetonos valdžia jį toleravo tik kaip nepakeičiamą sveikos ir tęstinės finansų politikos vykdytoją: jam vadovaujant, litas tapo tvirčiausia valiuta Europoje.
Nerepresavo jo ir okupacinės valdžios. 1940 m. birželį Lietuvą užėmus sovietams, J. Paknys, lito stabilumo išlaikymo pretekstu nesutiko V. Dekanozovo reikalavimu, TSRS valstybiniam bankui perduoti kitose valstybėse saugotas Lietuvos banko aukso atsargas. 1940 m. rugsėjį atleistas iš pareigų. Nuo 1940 m. pabaigos iki 1941 m. jis buvo finansų vicekomisaras. Vokiečių okupacijos metais dirbo finansų patarėjo pavaduotoju, nuo 1941 m. rugsėjo – Lietuvos banko valdytoju.
1942 m. vokiečiams likvidavus Lietuvos banką, perėjo į pogrindinę rezistencinę veiklą, vadovavo komisijai karo nuostoliams apskaičiuoti, organizavo lėšų rinkimą VLIK’ui. Dirbo šioje komisijoje ir po 1944 m., kai išvyko į Vokietiją.
1945 m. Viurcburge buvo išrinktas į Lietuvos reikalų komiteto valdybą, su ja persikėlė į Tiubingeną, dėstė universitete.
1946 m. išrinktas CK nariu.
Šaltiniai
- Paknys Juozas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 277 psl.
Nuorodos
- Vladas Terleckas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940. Vilnius, 2001, Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, 58-78 psl., ISBN 9986-651-27-1
- Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, 19 psl., ISBN 9986-651-01-8
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Juozas Tūbelis | Lietuvos banko vadovas 1939 m. spalio 25 d. – 1940 m. rugsėjo 17 d. | Po to: Aleksandras Drobnys |
| Prieš tai: | Lietuvos banko vadovas 1941 m. spalio 29 d. – 1942 m. spalio 12 d. | Po to: |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Paknys, Kas yra Juozas Paknys? Ką reiškia Juozas Paknys?
Juozas PaknysGime 1883 m rugsejo 23 d Pakniskiu viensedyje prie Juzintu Rokiskio rajonasMire 1948 m sausio 3 d 64 metai Reutlingene VokietijaVeikla ekonomistas bankininkas Lietuvos socialdemokratu partijos ir visuomenes veikejas buves Lietuvos socialines apsaugos ir darbo ministras Lietuvos banko vadovasPartija Lietuvos socialdemokratu partijaAlma mater 1912 m Petrapilio komercijos institutasVikiteka Juozas Paknys Juozas Paknys 1883 m rugsejo 23 d Pakniskiu viensedyje prie Juzintu Rokiskio rajonas 1948 m sausio 3 d Reutlingene Vokietija ekonomistas bankininkas Lietuvos socialdemokratu partijos ir visuomenes veikejas buves Lietuvos socialines apsaugos ir darbo ministras Lietuvos banko vadovas Ketvirtasis ministru kabinetas Is kaires sedi Justinas Zubrickas Juozas Paknys Mykolas Slezevicius Antanas Merkys Steponas Kairys Jonas Vileisis Stovi is kaires Aleksandras Stulginskis Jokubas Sernas Voldemaras Vytautas Carneckis Ministru kabineto reikalu vedejas Tadas Petkevicius Biografija1904 m baige Mintaujos gimnazija joje dalyvavo slaptos Kudikio draugijos veikloje 1903 m socialdemokratu jaunimo organizacijos Lauko darbininku bezemiu ir mazazemiu draugijos organizatorius jo iniciatyva Siauliuose buvo susaukta draugijos konferencija joje J Paknys isrinktas Vykdomojo komiteto nariu Organizavo streikus Baisogalos grafo Komaro dvaruose 1904 m buvo įstojes į kunigu seminarija bet prasidejus revoliuciniams įvykiams mokslus mete 1905 m vienas organizacijos Draugas steigeju nuo 1906 m LSDP narys 1905 m gruodzio 14 d su trimis draugais nuginklavo Zeimiu uriadnika uzdare degtines monopolį ir įvede naujaja tvarka Grįzdamas į Kauna pateko į policijos rankas ir su draugais buvo pasodintas į kalejima 1906 m rugsejo 26 d Kauno apygardos teismas juos teise kaip plesikus taciau byla peremes Vilniaus apygardos teismas 1906 m spalio 16 d kaip politinį veikeja nuteise metams tvirtoves kalejimo Į laisve isejo 1907 m pabaigoje 1908 1912 m studijavo Petrapilio komercijos institute dalyvavo lietuviu studentu draugijos veikloje buvo jos kasininkas Kartu 1910 m zurnalo Visuomenes leidejas ir bendradarbis 1912 m apsigyvenes Kaune vede I Petraviciute dirbo Komercijos banke 1915 m persikele į Vilniu vel įsijunge į LSDP ir visuomenine veikla 1917 m isrinktas LSDP CK nariu administravo laikrastį Darbo balsas 1917 m rugsejo 18 22 d Vilniaus konferencijos dalyvis 1918 m gruodzio 26 d 1919 m kovo 12 d M Slezeviciaus kabinete LR maitinimo ir viesuju darbu ministerijos laikinasis valdytojas nuo 1919 m balandzio 12 d iki 1919 m spalio 7 d LR darbo ir socialines apsaugos ministras Artejant bolsevikams persikele į Kauna Nuo 1919 m lapkricio men Valstybes kontroles steigejas ir direktorius veliau Finansu prekybos ir pramones viceministras 1922 m Vlado Jurgucio pakviestas įejo į Lietuvos banko valdyba kaip vienas geriausiu bankininku praktiku ir dirbo joje iki 1940 m Nuo 1926 m 1939 m Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas faktiskai nuo 1929 m atsistatydinus Vl Jurguciui LB valdytojas nuo 1939 m iki 1940 m oficialus valdytojas Jo parasas buvo ant visu Lietuvos Respublikos banknotu A Smetonos valdzia jį toleravo tik kaip nepakeiciama sveikos ir testines finansu politikos vykdytoja jam vadovaujant litas tapo tvirciausia valiuta Europoje Nerepresavo jo ir okupacines valdzios 1940 m birzelį Lietuva uzemus sovietams J Paknys lito stabilumo islaikymo pretekstu nesutiko V Dekanozovo reikalavimu TSRS valstybiniam bankui perduoti kitose valstybese saugotas Lietuvos banko aukso atsargas 1940 m rugsejį atleistas is pareigu Nuo 1940 m pabaigos iki 1941 m jis buvo finansu vicekomisaras Vokieciu okupacijos metais dirbo finansu patarejo pavaduotoju nuo 1941 m rugsejo Lietuvos banko valdytoju 1942 m vokieciams likvidavus Lietuvos banka perejo į pogrindine rezistencine veikla vadovavo komisijai karo nuostoliams apskaiciuoti organizavo lesu rinkima VLIK ui Dirbo sioje komisijoje ir po 1944 m kai isvyko į Vokietija 1945 m Viurcburge buvo isrinktas į Lietuvos reikalu komiteto valdyba su ja persikele į Tiubingena deste universitete 1946 m isrinktas CK nariu SaltiniaiPaknys Juozas Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 277 psl NuorodosVladas Terleckas Lietuvos bankininkai Gyvenimu ir darbu pedsakai 1918 1940 Vilnius 2001 Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius 58 78 psl ISBN 9986 651 27 1 Lietuvos bankas 1990 1995 Lietuvos bankas Vilnius 1995 19 psl ISBN 9986 651 01 8Politinis postasPries tai Juozas Tubelis Lietuvos banko vadovas 1939 m spalio 25 d 1940 m rugsejo 17 d Po to Aleksandras DrobnysPries tai Lietuvos banko vadovas 1941 m spalio 29 d 1942 m spalio 12 d Po to