Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos korpusasLietuvos artilerijos korpuso apsaugos kuopos karininkas ir eilin
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos korpusas
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos korpusas | |
|---|---|
Lietuvos artilerijos korpuso apsaugos kuopos karininkas ir eilinis, 1775 m | |
| Veikė | 1717 (formaliai)–1795 |
| Valstybė | Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika |
| Rūšis | Artilerija |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos korpusas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kariuomenės dalinys, specializuotas artilerijos junginys. Formaliai įsteigtas 1717 m., tačiau kaip atskiras dalinys minimas jau XVII a. viduryje. Ištakos siejamos su XV–XVII a. valdovo patrankininkais ir 1634 m. įvesta artilerijos generolo pareigybe.
Korpusą sudarė dvi kuopos: kanonierių (40 karių) ir grenadierių (60 karių). Pirmieji buvo artileristai, antrieji taikos metu saugojo artilerijos ūkį, per karą – artileriją nuo priešo puolimo. Vilniuje dislokuoti artileristai saugojo ne tik arsenalą, bet ir Vilniaus vartus, taip pat gaudavo užduočių iš savo šefo – artilerijos generolo, kuris buvo laikomas trečiu žmogumi kariuomenėje. Svarbus artileristų užsiėmimas buvo Vilniaus miesto fejerverkų organizavimas.
Korpusui vadovavo štabas (artilerijos generolas, pulkininkas, majoras, cejgmasteris (arsenalo viršininkas, kapitonas),adjutantas ir auditorius). Minima ir artilerijos inžinieriaus pareigybė.
Artileristai buvo dislokuoti Vilniuje ir artilerijos valdose Lipniškėse, Geranainyse, , ir Vilniaus Antakalnyje. Vilniuje nuolat dislokuotas artilerijos korpusas, glaudėsi gyventojų namuose ir trobose.
Karinis pajėgumas ir techninis aprūpinimas
1764 m. korpuse tarnavo 56 artileristai. „Freikompanijoje“ (apsaugos kuopoje) buvo 70 karių. 1717–1764 m. Artilerijos korpusas neturėjo tinkamų pabūklų. 1764 m. užfiksuota, kad Vilniaus ceikhauze (artilerijos sandėlyje) buvo laikoma tik 14 senų pabūklų.Nuolatinės tarybos laikotarpiu (1776–1789 m.) LDK Artilerijos korpusą sudarė ginklų kuopa ir sargybos kuopa (freikompanija). Etatų sąraše buvo numatytos 125 pareigybės, iš jų 30 kanonierių (artileristų).Ketverių metų Seimo (1788–1792 m.) laikotarpiu artilerijos generolo K. N. Sapiegos iniciatyva vietoj 2 suformuota 10 kuopų (1056 kariai), (kitur nurodoma 7 faktiškai suformuotos kuopos ir 1048 personalo), įsteigta puskarininkių artilerijos mokykla. Vilniuje planuota įkurti artilerijos pramonės kompleksą, atsidaryti patrankų liejyklą. Planams sutrukdė lėšų stygius ir .
Pėstininkų ir artileristų sąrašuose randami kadetai, kurie dar nebūdavo vadinami eiliniais. Štai artilerijos korpuso grenadierių kuopoje (60 eilinių karių-grenadierių) būta 7 kadetų, t. y. daugiau nei 10 proc. visos sudėties.
Atlyginimai buvo mokami skirtingai karininkams ir kareiviams. Karininkai atlyginimus gaudavo kas šešis, vėliau – kas tris mėnesius. Kareiviams buvo mokama kas savaitę, kad netikėtai praradus pinigus būtų galima išgyventi. Miestuose kareiviams buvo sunkiau, nes kainos buvo aukštesnės. Varšuvoje dislokuoti gvardiečiai šią problemą sprendė papildomai versdamiesi amatais ar tiesiog elgetavo. Šiai problemai spręsti buvo įvestas Varšuvos priedas (orig. culaga). Panašus priedas buvo mokamas ir Vilniuje dislokuoto Didžiosios (etmono) buožės pėstininkų pulko kariams – 15 grašių savaitei. Artileristams buvo mokamos sąlyginai didelės priemokos – užfiksuotas faktas, kad leitenantui Zaborovskiui buvo pridėta net 600 auksinų per metus, artilerijos puskarininkiams ir kareiviams primokėta po keliasdešimt grašių per savaitę.
Generolas Eustachijus Potockis sugebėjo kiek padidinti artilerijos pajamas geriau vykdydamas artilerijos išlaikymui priskirtų valstybinių dvarų priežiūrą (priežiūra užsiėmė artilerijos karininkai ir puskarininkiai, darbams pritraukdami ir karius). Kazimieras Nestoras Sapiega dvarus pasiėmė praktiškai sau, pasižadėdamas skirti artilerijai asmeninį dėmesį ir pridėti nuosavų lėšų. Vėliau jis buvo stipriai puolamas, kad tokia „reforma“ buvo naudinga tik pačiam K. N. Sapiegai. Jo vadovavimo laikais Lietuvos artilerijoje padaugėjo pabūklų, tačiau bendrai artilerijos ūkis buvo silpnas, nebuvo patenkinti elementarūs poreikiai, pavyzdžiui, nebuvo išspręstas arsenalo, sargybinių ir kitų patalpų šildymo malkomis ir apšvietimo žvakėmis klausimas.
Karinės operacijos
Artilerijos korpusas pasižymėjo per 1792 m. karą su Rusija ir 1794 m. sukilimą. 1794 m. sukilėlių ir Rusijos kariuomenės (Varšuvos priemiestis) Artilerijos korpuso likučiai buvo sunaikinti.
Korpuso vadai Artilerijos generolai
- Mikolajus Abrahamovičius (1651)
- Vincentas Aleksandras Gosievskis (1651–1652)
- (1652–1654)
- (1654–1668)
- (1673–1683)
- Leonas Bazilis Sapiega (1684–1686)
- Michałas Franciszekas Sapiega (1698)
- Boguslavas Ernestas Denhofas (1710–1725)
- Kazimieras Leonas Sapiega (1725–1738)
- Jonas Jurgis Flemingas (1738–1746)
- Antonijus Sologubas (1746–1759)
- Eustachijus Potockis (1759–1768)
- Francičekas Ksaveras Branickis (1768–1773)
- Kazimieras Nestoras Sapiega (1773–1793)
- gen. Pranciškus Sapiega
- po to – pulkininkas Vilhelmas Kronemanas () (nominalus viršininkas – generolas Sapiega užsiėmė tik politine veikla)
Bibliografija
- Andrzej Grabski i inni, Zarys dziejów wojskowości polskiej do roku 1864. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. Warszawa 1966.
- Machynia, Mariusz (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.
- Rakutis, Valdas, Artilerijos korpusas, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Rakutis, Valdas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kasdieninio gyvenimo standartai 1764–1788 m. // Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Visuomenė. Kasdienybės istorija, XVIII amžiaus studijos, sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius 2018
Išnašos
- Rakutis, Valdas, Artilerijos korpusas, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Rakutis, Valdas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kasdieninio gyvenimo standartai 1764–1788 m., p. 206.
- Lina Balaišytė, Visuotiniam džiaugsmui, valdančiųjų garbei: fejerverkai XVIII amžiuje, in: XVIII amžiaus studijos, t. 1: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių, sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014, p. 312–338.
- Andrzej Grabski i inni, Zarys dziejów wojskowości polskiej p. 52
- 1768 m. birželio kadencijos Lietuvos karo komisijos parengtas 1766–1768 m. artilerijos valdų pajamų registras, LVIA, f. SA, b. 4136, l. 1–14; b. 4137, l. 1–5
- Vadinamosios Oginskio kareivinės (XIX a. pradėtos vadinti Naujuoju arsenalu) minimos Ketverių metų seimo laikotarpiu, tačiau nesama žinių, kad jos būtų naudojamos kariams apgyvendinti, greičiau tai buvo nebaigti statyti ar tinkamai neįrengti invalidų namai. Žr. Rakutis, Valdas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kasdieninio gyvenimo standartai 1764–1788 m., p. 207.
- Andrzej Grabski Zarys dziejów wojskowości…. s. 181.
- 1774 m. birželio 2 d. grenadierių kuopos sąrašas (lenk. rolla), LVIA, f. SA, b. 18258, l. 13. // Rakutis, Valdas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kasdieninio gyvenimo standartai 1764–1788 m., p. 211–212.
- 1765 m. liepos 9 d. Karo komisijos įsakymas Didžiosios buožės pėstininkų regimento vadui pulkininkui Reibnicui, LVIA, f. SA, b. 18245, l. 13. / Rakutis, Valdas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kasdieninio gyvenimo standartai 1764–1788 m., p. 214.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos korpusas, Kas yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos korpusas? Ką reiškia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos korpusas?
Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes artilerijos korpusasLietuvos artilerijos korpuso apsaugos kuopos karininkas ir eilinis 1775 mVeike 1717 formaliai 1795Valstybe Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste Abieju Tautu RespublikaRusis Artilerija Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes artilerijos korpusas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes kariuomenes dalinys specializuotas artilerijos junginys Formaliai įsteigtas 1717 m taciau kaip atskiras dalinys minimas jau XVII a viduryje Istakos siejamos su XV XVII a valdovo patrankininkais ir 1634 m įvesta artilerijos generolo pareigybe Korpusa sudare dvi kuopos kanonieriu 40 kariu ir grenadieriu 60 kariu Pirmieji buvo artileristai antrieji taikos metu saugojo artilerijos ukį per kara artilerija nuo prieso puolimo Vilniuje dislokuoti artileristai saugojo ne tik arsenala bet ir Vilniaus vartus taip pat gaudavo uzduociu is savo sefo artilerijos generolo kuris buvo laikomas treciu zmogumi kariuomeneje Svarbus artileristu uzsiemimas buvo Vilniaus miesto fejerverku organizavimas Korpusui vadovavo stabas artilerijos generolas pulkininkas majoras cejgmasteris arsenalo virsininkas kapitonas adjutantas ir auditorius Minima ir artilerijos inzinieriaus pareigybe Artileristai buvo dislokuoti Vilniuje ir artilerijos valdose Lipniskese Geranainyse ir Vilniaus Antakalnyje Vilniuje nuolat dislokuotas artilerijos korpusas glaudesi gyventoju namuose ir trobose Karinis pajegumas ir techninis aprupinimas1764 m korpuse tarnavo 56 artileristai Freikompanijoje apsaugos kuopoje buvo 70 kariu 1717 1764 m Artilerijos korpusas neturejo tinkamu pabuklu 1764 m uzfiksuota kad Vilniaus ceikhauze artilerijos sandelyje buvo laikoma tik 14 senu pabuklu Nuolatines tarybos laikotarpiu 1776 1789 m LDK Artilerijos korpusa sudare ginklu kuopa ir sargybos kuopa freikompanija Etatu sarase buvo numatytos 125 pareigybes is ju 30 kanonieriu artileristu Ketveriu metu Seimo 1788 1792 m laikotarpiu artilerijos generolo K N Sapiegos iniciatyva vietoj 2 suformuota 10 kuopu 1056 kariai kitur nurodoma 7 faktiskai suformuotos kuopos ir 1048 personalo įsteigta puskarininkiu artilerijos mokykla Vilniuje planuota įkurti artilerijos pramones kompleksa atsidaryti patranku liejykla Planams sutrukde lesu stygius ir Pestininku ir artileristu sarasuose randami kadetai kurie dar nebudavo vadinami eiliniais Stai artilerijos korpuso grenadieriu kuopoje 60 eiliniu kariu grenadieriu buta 7 kadetu t y daugiau nei 10 proc visos sudeties Atlyginimai buvo mokami skirtingai karininkams ir kareiviams Karininkai atlyginimus gaudavo kas sesis veliau kas tris menesius Kareiviams buvo mokama kas savaite kad netiketai praradus pinigus butu galima isgyventi Miestuose kareiviams buvo sunkiau nes kainos buvo aukstesnes Varsuvoje dislokuoti gvardieciai sia problema sprende papildomai versdamiesi amatais ar tiesiog elgetavo Siai problemai spresti buvo įvestas Varsuvos priedas orig culaga Panasus priedas buvo mokamas ir Vilniuje dislokuoto Didziosios etmono buozes pestininku pulko kariams 15 grasiu savaitei Artileristams buvo mokamos salyginai dideles priemokos uzfiksuotas faktas kad leitenantui Zaborovskiui buvo prideta net 600 auksinu per metus artilerijos puskarininkiams ir kareiviams primoketa po keliasdesimt grasiu per savaite Generolas Eustachijus Potockis sugebejo kiek padidinti artilerijos pajamas geriau vykdydamas artilerijos islaikymui priskirtu valstybiniu dvaru prieziura prieziura uzsieme artilerijos karininkai ir puskarininkiai darbams pritraukdami ir karius Kazimieras Nestoras Sapiega dvarus pasieme praktiskai sau pasizadedamas skirti artilerijai asmeninį demesį ir prideti nuosavu lesu Veliau jis buvo stipriai puolamas kad tokia reforma buvo naudinga tik paciam K N Sapiegai Jo vadovavimo laikais Lietuvos artilerijoje padaugejo pabuklu taciau bendrai artilerijos ukis buvo silpnas nebuvo patenkinti elementarus poreikiai pavyzdziui nebuvo issprestas arsenalo sargybiniu ir kitu patalpu sildymo malkomis ir apsvietimo zvakemis klausimas Karines operacijosArtilerijos korpusas pasizymejo per 1792 m kara su Rusija ir 1794 m sukilima 1794 m sukileliu ir Rusijos kariuomenes Varsuvos priemiestis Artilerijos korpuso likuciai buvo sunaikinti Korpuso vadai Artilerijos generolaiMikolajus Abrahamovicius 1651 Vincentas Aleksandras Gosievskis 1651 1652 1652 1654 1654 1668 1673 1683 Leonas Bazilis Sapiega 1684 1686 Michalas Franciszekas Sapiega 1698 Boguslavas Ernestas Denhofas 1710 1725 Kazimieras Leonas Sapiega 1725 1738 Jonas Jurgis Flemingas 1738 1746 Antonijus Sologubas 1746 1759 Eustachijus Potockis 1759 1768 Francicekas Ksaveras Branickis 1768 1773 Kazimieras Nestoras Sapiega 1773 1793 gen Pranciskus Sapiega po to pulkininkas Vilhelmas Kronemanas nominalus virsininkas generolas Sapiega uzsieme tik politine veikla BibliografijaAndrzej Grabski i inni Zarys dziejow wojskowosci polskiej do roku 1864 Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej Warszawa 1966 Machynia Mariusz 1999 Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota Ksiegarnia Akademicka Wydawnictwo Naukowe ISBN 83 7188 239 4 Rakutis Valdas Artilerijos korpusas Visuotine lietuviu enciklopedija Rakutis Valdas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes kasdieninio gyvenimo standartai 1764 1788 m Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste Visuomene Kasdienybes istorija XVIII amziaus studijos sud Ramune Smigelskyte Stukiene Lietuvos istorijos institutas Vilnius 2018IsnasosRakutis Valdas Artilerijos korpusas Visuotine lietuviu enciklopedija Rakutis Valdas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes kasdieninio gyvenimo standartai 1764 1788 m p 206 Lina Balaisyte Visuotiniam dziaugsmui valdanciuju garbei fejerverkai XVIII amziuje in XVIII amziaus studijos t 1 Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste tarp tradiciju ir naujoviu sudarytoja Ramune Smigelskyte Stukiene Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla 2014 p 312 338 Andrzej Grabski i inni Zarys dziejow wojskowosci polskiej p 52 1768 m birzelio kadencijos Lietuvos karo komisijos parengtas 1766 1768 m artilerijos valdu pajamu registras LVIA f SA b 4136 l 1 14 b 4137 l 1 5 Vadinamosios Oginskio kareivines XIX a pradetos vadinti Naujuoju arsenalu minimos Ketveriu metu seimo laikotarpiu taciau nesama ziniu kad jos butu naudojamos kariams apgyvendinti greiciau tai buvo nebaigti statyti ar tinkamai neįrengti invalidu namai Zr Rakutis Valdas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes kasdieninio gyvenimo standartai 1764 1788 m p 207 Andrzej Grabski Zarys dziejow wojskowosci s 181 1774 m birzelio 2 d grenadieriu kuopos sarasas lenk rolla LVIA f SA b 18258 l 13 Rakutis Valdas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes kasdieninio gyvenimo standartai 1764 1788 m p 211 212 1765 m liepos 9 d Karo komisijos įsakymas Didziosios buozes pestininku regimento vadui pulkininkui Reibnicui LVIA f SA b 18245 l 13 Rakutis Valdas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes kasdieninio gyvenimo standartai 1764 1788 m p 214