Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kazimieras Nestoras Sapiega

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kunigaikštis Kazimieras Nestoras Sapiega (lenk. Kazimierz Nestor Sapieha, 1757 m. vasario 14 d., Brestas – 1798 m. gegužės 25 d., Viena) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos artilerijos pulkininkas (1772), Lietuvos artilerijos generolas (1773–1793), Nuolatinės tarybos narys (1778), Bresto seniūnas nuo (nuo 1783 m.). Lietuvos konfederacijos maršalka (1788–1792) Ketverių metų seime.
Kazimieras Nestoras Sapiega | |
---|---|
Sapiegos | |
Herbas „Lis“ | |
Gimė | 1757 m. vasario 14 d. Brestas |
Mirė | 1798 m. gegužės 25 d. (41 metai) Viena |
Tėvas | Jonas Sapiega |
Motina | Elžbieta Branicka |
Sutuoktinis (-ė) | Ana Cetner |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Kazimieras Nestoras Sapiega |
Biografija
Lietuvos žymios magnatų Sapiegų giminės atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lenkijos armijos generolo-majoro Jono Sapiegos (m. 1757) ir Elžbietos Branickos (1734–1800), Braclavo kašteliono Petro Branickio ir Valerijos Šembek, dukters sūnus. Elžbieta Branicka buvo viena pirmųjų Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio meilužių.
Jo tėvas Jonas Sapiega mirė už 8 mėnesių po Kazimiero Nestoro gimimo. Jo auklėjimu užsiėmė motina Elžbieta ir dėdė Pranciškus Ksaveras Branickis. 1767–1772 metais mokėsi Varšuvos riterių mokykloje (kadetų korpuse), vėliau tęsė mokslus karinėse akademijose Turine, Paryžiuje ir Strasbūre.
1772 m. kovo 11 d. Kazimieras Nestoras Sapiega gavo LDK artilerijos pulkininko titulą. 1773 m. balandžio 28 d. įtakojant savo dėdės, Karūnos didžiojo etmono Pranciškaus Ksavero Branickio, gavo Lietuvos artilerijos generolo titulą.
1773–1776 metais keliavo po Europos šalis. Prancūzijoje studijavo artileriją, teisę ir filosofiją. 1776 metais savo dėdės įsakymu grįžo į ATR, nors pats pripažino, kad nebaigė savo išsilavinimo. Užsienio kelionės metu vedė dienoraštį. Buvo išrinktas vienu iš šešių Maltos ordino komandorų.
1776 m. gruodžio 13 d. tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi. Tais pačiais metai nesėkmingai bandė būti išrinktas į seimą nuo Slanimo pavieto.
1778 metais palaikant Lenkijos karaliui Kazimieras Nestoras Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Bresto pavieto. Tame seime buvo išrinktas deputatu į Nuolatinės tarybos karinį departamentą. 1779 m. sausio 1 d. tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi.
Nuo 1775 metais buvo aktyvus masonų ložės narys.
1780 metais Kazimieras Nestoras Sapiega buvo antrą kartą išrinktas pasiuntiniu į seimą, kuriame karaliui palaikant iškėlė savo kandidatūrą į Pastovios Tarybos maršalkos postą, bet pralaimėjo kunigaikščiui Stanislovui Poniatovskiui.
1784 metais buvo išrinktas į seimą nuo Bresto pavieto ir tapo vienu iš opozicinės partijos vadovų. 1786 metais taip pat veikė seime. Dar labiau sustiprino savo pozicijas, kaip parlamento opozicijos vadovas prieš karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį, veikdamas kartu su Pranciškumi Ksaveru Branickiu ir Stanislovu Feliksu Potockiu.
1788 metais Kazimieras Nestoras Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Bresto pavieto į Ketverių metų seimą. Spalio 7 d. jį išrinko LDK konfederacijos maršalka. Kaip Lietuvos maršalka vadovavo seimo darbui kartu su Karūnos maršalka Stanislovu Malachovskiu.
Šeima
1784 metais Kazimieras Nestoras Sapiega vedė Aną Cetner (m. 1814), Lietuvos didžiojo maršalkos Juozapo Sanguškos (1740–1781) našlę. Tais pačiais metais sutuoktiniai išsiskyrė. Iki 1788 metų tęsėsi teismo procesas dėl turto dalybų. Daugiau vedęs nebuvo ir vaikų neturėjo.
Literatūra
- Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. ISBN 985-11-0214-8.
- Kądzieła Ł. Kazimierz Nestor Sapieha // Polski Słownik Biograficzny. – W-wa – Kraków, 1994. – S. 53–64.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazimieras Nestoras Sapiega, Kas yra Kazimieras Nestoras Sapiega? Ką reiškia Kazimieras Nestoras Sapiega?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kunigaikstis Kazimieras Nestoras Sapiega lenk Kazimierz Nestor Sapieha 1757 m vasario 14 d Brestas 1798 m geguzes 25 d Viena LDK valstybinis ir karinis veikejas Lietuvos artilerijos pulkininkas 1772 Lietuvos artilerijos generolas 1773 1793 Nuolatines tarybos narys 1778 Bresto seniunas nuo nuo 1783 m Lietuvos konfederacijos marsalka 1788 1792 Ketveriu metu seime Kazimieras Nestoras SapiegaSapiegosHerbas Lis Gime 1757 m vasario 14 d BrestasMire 1798 m geguzes 25 d 41 metai VienaTevas Jonas SapiegaMotina Elzbieta BranickaSutuoktinis e Ana CetnerZymus apdovanojimaiBaltojo Erelio ordinasVikiteka Kazimieras Nestoras SapiegaBiografijaLietuvos zymios magnatu Sapiegu gimines atstovas herbo Lis savininkas Lenkijos armijos generolo majoro Jono Sapiegos m 1757 ir Elzbietos Branickos 1734 1800 Braclavo kasteliono Petro Branickio ir Valerijos Sembek dukters sunus Elzbieta Branicka buvo viena pirmuju Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio meiluziu Jo tevas Jonas Sapiega mire uz 8 menesiu po Kazimiero Nestoro gimimo Jo auklejimu uzsieme motina Elzbieta ir dede Pranciskus Ksaveras Branickis 1767 1772 metais mokesi Varsuvos riteriu mokykloje kadetu korpuse veliau tese mokslus karinese akademijose Turine Paryziuje ir Strasbure 1772 m kovo 11 d Kazimieras Nestoras Sapiega gavo LDK artilerijos pulkininko titula 1773 m balandzio 28 d įtakojant savo dedes Karunos didziojo etmono Pranciskaus Ksavero Branickio gavo Lietuvos artilerijos generolo titula 1773 1776 metais keliavo po Europos salis Prancuzijoje studijavo artilerija teise ir filosofija 1776 metais savo dedes įsakymu grįzo į ATR nors pats pripazino kad nebaige savo issilavinimo Uzsienio keliones metu vede dienorastį Buvo isrinktas vienu is sesiu Maltos ordino komandoru 1776 m gruodzio 13 d tapo Svento Stanislovo ordino kavalieriumi Tais paciais metai nesekmingai bande buti isrinktas į seima nuo Slanimo pavieto 1778 metais palaikant Lenkijos karaliui Kazimieras Nestoras Sapiega buvo isrinktas pasiuntiniu į seima nuo Bresto pavieto Tame seime buvo isrinktas deputatu į Nuolatines tarybos karinį departamenta 1779 m sausio 1 d tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi Nuo 1775 metais buvo aktyvus masonu lozes narys 1780 metais Kazimieras Nestoras Sapiega buvo antra karta isrinktas pasiuntiniu į seima kuriame karaliui palaikant iskele savo kandidatura į Pastovios Tarybos marsalkos posta bet pralaimejo kunigaiksciui Stanislovui Poniatovskiui 1784 metais buvo isrinktas į seima nuo Bresto pavieto ir tapo vienu is opozicines partijos vadovu 1786 metais taip pat veike seime Dar labiau sustiprino savo pozicijas kaip parlamento opozicijos vadovas pries karaliu Stanislova Augusta Poniatovskį veikdamas kartu su Pranciskumi Ksaveru Branickiu ir Stanislovu Feliksu Potockiu 1788 metais Kazimieras Nestoras Sapiega buvo isrinktas pasiuntiniu nuo Bresto pavieto į Ketveriu metu seima Spalio 7 d jį isrinko LDK konfederacijos marsalka Kaip Lietuvos marsalka vadovavo seimo darbui kartu su Karunos marsalka Stanislovu Malachovskiu SeimaKazimiero Nestoro Sapiegos zmona Ana Cetner 1784 metais Kazimieras Nestoras Sapiega vede Ana Cetner m 1814 Lietuvos didziojo marsalkos Juozapo Sanguskos 1740 1781 nasle Tais paciais metais sutuoktiniai issiskyre Iki 1788 metu tesesi teismo procesas del turto dalybu Daugiau vedes nebuvo ir vaiku neturejo LiteraturaEncyklapedyya gistoryi Belarusi U 6 t T 6 Kn 1 Puzyny Usaya Belarus Encykl Redkal G P Pashkoy galoyny red i insh Mast E E Zhakevich Mn BelEn 2001 591 s il ISBN 985 11 0214 8 Kadziela L Kazimierz Nestor Sapieha Polski Slownik Biograficzny W wa Krakow 1994 S 53 64