Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lechas Kačinskis lenk Lech Aleksander KaczyńskiLenkijos prezidentasGimė 1949 m birželio 18 d VaršuvaMirė 2010 m balandži
Lech Kaczyński
| Lechas Kačinskis lenk. Lech Aleksander Kaczyński | |
|---|---|
| Lenkijos prezidentas | |
| Gimė | 1949 m. birželio 18 d. Varšuva |
| Mirė | 2010 m. balandžio 10 d. (60 metų) Smolensko apylinkės, Rusija |
| Palaidotas (-a) | 2010 m. balandžio 18 d. Vavelio katedra |
| Tautybė | lenkas |
| Tėvas | Rajmund Kaczyński |
| Motina | Jadwiga Kaczyńska |
| Sutuoktinis (-ė) | Maria Kaczyńska |
| Vaikai | Marta Kaczyńska |
| Religija | Romos katalikas |
| Lenkijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 2005 m. gruodžio 23 d. – 2010 m. balandžio 10 d. |
| Ankstesnis | Aleksandras Kvasnievskis |
| Veikla | teisininkas, dėstytojas, profesorius, politinis veikėjas |
| Partija | konservatorių partijos Prawo i Sprawiedliwość („Teisė ir teisingumas“) |
| Išsilavinimas | teisės mokslų habilituotas daktaras |
| Alma mater | 1971 m. Varšuvos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Lech Kaczyński |
| Parašas | |
Lechas Kačinskis (lenk. Lech Aleksander Kaczyński, 1949 m. birželio 18 d. Varšuvoje, Lenkija – 2010 m. balandžio 10 d. prie Smolensko) – lenkų teisininkas, darbo teisės teisėtyrininkas, Gdansko universiteto profesorius, politinis veikėjas, Lenkijos Respublikos prezidentas (2005–2010), , generalinis prokuroras, Varšuvos meras.
Biografija
1971 m. baigė Varšuvos universiteto Teisės fakultetą. 1979 m. . 1990 m. teisės mokslų habilituotas daktaras. 1971–1997 m. Gdansko universiteto Darbo teisės katedros mokslinis bendradarbis. Nuo 1996 m. iki 1999 m. Gdansko universiteto profesorius. Nuo 1999 m. Varšuvos Kardinolo Stefano Višinsko universiteto profesorius. Darbo teisės specialistas ir dėstytojas.
1962 m. kartu su savo broliu Jaroslavu vaidino filme vaikams O dwóch takich, co ukradli księżyc.
Nuo 1971 m. gyveno Gdanske. 1977 m. pradėjo bendradarbiavimą su opozicinio Darbininkų gynimo komiteto Intervencijų biuru. Nuo 1978 m. Laisvų profsąjungų bendradarbis Gdanske. Darbininkams skaitė darbo teisės ir Lenkijos istorijos paskaitas. 1980 m. rugpjūtyje Gdansko laivų statyklos Tarpgamyklinio streikų komiteto patarėjas, šio komiteto Intervencijų biuro ir Analizės biuro vedėjas. 1981 m. Gdansko delegatas į pirmąjį nacionalinį Solidarumo kongresą. Išrinktas programos komisijos nariu. Santykių su Lenkijos vieningąja darbininkų partija sureguliavimo darbo grupės pirmininkas.
Nuo 1981 m. gruodžio iki 1982 m. spalio buvo internuotas. Nuo 1983 m. pogrindinio Solidarumo veikėjas. Dalyvavo Solidarumo Laikinos koordinacinės komisijos darbuose, nuo 1986 m. buvo šios komisijos narys, o nuo 1987 m iki 1989 m. Nacionalinės vykdomosios komisijos sekretorius. Buvo Solidarumo pirmininko Lecho Valensos bendradarbis. 1988 m. rugsėjo 16 d. dalyvavo Solidarumo derybose su vyriausybės atstovais. Nuo 1988 m. gruodžio Pilietinio komiteto prie Lecho Wałęsos narys. 1989 m. nuo vasario iki balandžio Apskritojo stalo derybininkas.
Nuo 1989 m. balandžio Solidarumo Nacionalinės vykdomosios komisijos Prezidiumo narys. Nuo 1990 m. Solidarumo Nacionalinės komisijos pirmininko Lecho Valensos pirmasis pavaduotojas. 1991 m. vasario kandidatas į Solidarumo pirmininko postą, pralaimėjo Marianu Krzaklewskui. Tada atsisakė pirmininko pavaduotojo posto.
1989–1991 m. Lenkijos senatorius, Pilietinio parlamentinio klubo narys. 1991–1992 m. Seimo narys, išrinktas pagal Pilietinio centro sutarimo sąrašą. Nuo 1991 m. kovo 12 d. iki 1991 m. spalio 31 d. Lenkijos prezidento Lecho Wałęsos kanceliarijos valstybės ministras, Nacionalinio saugumo biuro vadovas. Atsistatydino dėl konflikto su Valensa ir jo kabineto vedėju Mečislavu Vachovskiu. Nuo 1992 m. vasario 14 d. iki 1995 m. birželio 8 d. Aukščiausiųjų kontrolės rūmų pirmininkas. 1995 m. buvo kandidatas į prezidento postą, bet atsiėmė kandidatūrą prieš rinkimus.
Nuo 2000 m. birželio 14 d. iki 2001 m. liepos 4 d. teisingumo ministras ir generalinis prokuroras.
2001 m. kartu su Jaroslavu Kačinskiu įkūrė „Teisės ir teisingumo“ partiją. Buvo išrinktas šios partijos pirmininku. Nuo 2001 m. iki 2002 m. Seimo narys išrinktas pagal „Teisės ir teisingumo“ sąrašą. Seimo Konstitucinės atsakomybės komisijos pirmininkas.
Nuo 2002 m. lapkričio 18 d. iki 2005 m. gruodžio 22 d. Varšuvos prezidentas (meras).
2005 m. buvo kandidatas Lenkijos Respublikos prezidento rinkimuose. I ture už jį balsavo 33,1 % rinkėjų. II ture buvo išrinktas Lenkijos Respublikos prezidentu. Už jį balsavo 54,04 % rinkėjų. Pareigas pradėjo eiti 2005 m. gruodžio 23 d.
Po Rusijos karo Pietų Kaukaze reiškė solidarumą su Gruzija, su M. Saakašviliu demonstratyviai apsilankė pasienio su separatistine Pietų Osetija teritorijoje. Tuomet Prezidento lėktuvas nusileido Azerbaidžane (L. Kačynskis, toliau turėjęs vykti automobiliu, kaltino pilotą neklausius jo nurodymų, kadangi šis nepaisęs pakartotinio Lenkijos Prezidento nurodymo leistis Gruzijos sostinėje Tbilisyje, nors tai tuomet buvo nesaugu).
2010 m. balandžio 10 d. žuvo Smolensko apylinkėse nukritus prezidentiniam lėktuvui. L. Kačinskis kartu su kitais aukštais Lenkijos pareigūnais keliavo į Katynės žudynių minėjimą.
Šeima
Lecho Kačinskio brolis – Jaroslavas Kačinskis (identiškas dvynys), politikas. Žmona Maria Kaczyńska (1943–2010). Dukra Marta (g. 1980 m.).
Žūtis
2010 m. balandžio 10 d. sudužo lėktuvas Tupolev Tu-154 M, skridęs iš Varšuvos į Smolenską. Juo skrido 96 žmonės, tarp kurių buvo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis su žmona Marija. Nė vienas lėktuvu skridusių žmonių per katastrofą neišgyveno. Patikslintais duomenimis, leidžiantis Lenkijos prezidento lėktuvui apylinkėse tvyrojo stiprus rūkas.
Šaltiniai
- Lėktuvo katastrofoje žuvo Lenkijos prezidentas Kaczynskis
- Lecho Kačinskio biografija Archyvuota kopija 2009-09-15 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)
- Gruzijos TV stotis L. Kačynskį aviakatastrofoje „pražudė“ dar prieš mėnesį Archyvuota kopija 2015-04-30 iš Wayback Machine projekto. (2010 m. balandžio mėn. 14 d. 08:12:51, Respublika.lt, Eltos inf.)
- http://www.delfi.lt/news/daily/world/rusijoje-suduzo-lenkijos-prezidenta-skraidines-lektuvas-zuvo-87-zmones.d?id=30926971
- Lechas Kačinskis Archyvuota kopija 2009-05-11 iš Wayback Machine projekto. („Solidarumo“ enciklopedija)
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Aleksandras Kvasnevskis | Lenkijos Respublikos Prezidentas 2005 - 2010 m. | Po to: Bronislavas Komorovskis |
| Prieš tai: Piotras Kovnackis | Lenkijos Aukščiausiųjų kontrolės rūmų pirmininkas 1992 - 1995 m. | Po to: Janušas Vojciechovskis |
| Prieš tai: Hanna Suchocka | Lenkijos teisingumo ministras 2000–2001 | Po to: Stanislavas Ivanickis |
| Prieš tai: Voicechas Kozakas | Varšuvos meras 2002–2005 | Po to: Miroslavas Kochalskis |
| Prieš tai: Jacekas Merkelis | Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas nuo 1991 m. kovo - lapkričio mėn. | Po to: Ježis Milevskis |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lech Kaczyński, Kas yra Lech Kaczyński? Ką reiškia Lech Kaczyński?
Lechas Kacinskis lenk Lech Aleksander KaczynskiLenkijos prezidentasGime 1949 m birzelio 18 d VarsuvaMire 2010 m balandzio 10 d 60 metu Smolensko apylinkes RusijaPalaidotas a 2010 m balandzio 18 d Vavelio katedraTautybe lenkasTevas Rajmund KaczynskiMotina Jadwiga KaczynskaSutuoktinis e Maria KaczynskaVaikai Marta KaczynskaReligija Romos katalikasLenkijos prezidentasĖjo pareigas 2005 m gruodzio 23 d 2010 m balandzio 10 d Ankstesnis Aleksandras KvasnievskisVeikla teisininkas destytojas profesorius politinis veikejasPartija konservatoriu partijos Prawo i Sprawiedliwosc Teise ir teisingumas Issilavinimas teises mokslu habilituotas daktarasAlma mater 1971 m Varsuvos universitetasZymus apdovanojimai2009 m Vytauto Didziojo ordinas su aukso grandine Vikiteka Lech KaczynskiParasas Lechas Kacinskis lenk Lech Aleksander Kaczynski 1949 m birzelio 18 d Varsuvoje Lenkija 2010 m balandzio 10 d prie Smolensko lenku teisininkas darbo teises teisetyrininkas Gdansko universiteto profesorius politinis veikejas Lenkijos Respublikos prezidentas 2005 2010 generalinis prokuroras Varsuvos meras Biografija1971 m baige Varsuvos universiteto Teises fakulteta 1979 m 1990 m teises mokslu habilituotas daktaras 1971 1997 m Gdansko universiteto Darbo teises katedros mokslinis bendradarbis Nuo 1996 m iki 1999 m Gdansko universiteto profesorius Nuo 1999 m Varsuvos Kardinolo Stefano Visinsko universiteto profesorius Darbo teises specialistas ir destytojas 1962 m kartu su savo broliu Jaroslavu vaidino filme vaikams O dwoch takich co ukradli ksiezyc Nuo 1971 m gyveno Gdanske 1977 m pradejo bendradarbiavima su opozicinio Darbininku gynimo komiteto Intervenciju biuru Nuo 1978 m Laisvu profsajungu bendradarbis Gdanske Darbininkams skaite darbo teises ir Lenkijos istorijos paskaitas 1980 m rugpjutyje Gdansko laivu statyklos Tarpgamyklinio streiku komiteto patarejas sio komiteto Intervenciju biuro ir Analizes biuro vedejas 1981 m Gdansko delegatas į pirmajį nacionalinį Solidarumo kongresa Isrinktas programos komisijos nariu Santykiu su Lenkijos vieningaja darbininku partija sureguliavimo darbo grupes pirmininkas Lechas Kacinskis su Valdu Adamkumi 2007 m spalio 10 d Vilniuje Nuo 1981 m gruodzio iki 1982 m spalio buvo internuotas Nuo 1983 m pogrindinio Solidarumo veikejas Dalyvavo Solidarumo Laikinos koordinacines komisijos darbuose nuo 1986 m buvo sios komisijos narys o nuo 1987 m iki 1989 m Nacionalines vykdomosios komisijos sekretorius Buvo Solidarumo pirmininko Lecho Valensos bendradarbis 1988 m rugsejo 16 d dalyvavo Solidarumo derybose su vyriausybes atstovais Nuo 1988 m gruodzio Pilietinio komiteto prie Lecho Walesos narys 1989 m nuo vasario iki balandzio Apskritojo stalo derybininkas Nuo 1989 m balandzio Solidarumo Nacionalines vykdomosios komisijos Prezidiumo narys Nuo 1990 m Solidarumo Nacionalines komisijos pirmininko Lecho Valensos pirmasis pavaduotojas 1991 m vasario kandidatas į Solidarumo pirmininko posta pralaimejo Marianu Krzaklewskui Tada atsisake pirmininko pavaduotojo posto 1989 1991 m Lenkijos senatorius Pilietinio parlamentinio klubo narys 1991 1992 m Seimo narys isrinktas pagal Pilietinio centro sutarimo sarasa Nuo 1991 m kovo 12 d iki 1991 m spalio 31 d Lenkijos prezidento Lecho Walesos kanceliarijos valstybes ministras Nacionalinio saugumo biuro vadovas Atsistatydino del konflikto su Valensa ir jo kabineto vedeju Mecislavu Vachovskiu Nuo 1992 m vasario 14 d iki 1995 m birzelio 8 d Auksciausiuju kontroles rumu pirmininkas 1995 m buvo kandidatas į prezidento posta bet atsieme kandidatura pries rinkimus Nuo 2000 m birzelio 14 d iki 2001 m liepos 4 d teisingumo ministras ir generalinis prokuroras 2001 m kartu su Jaroslavu Kacinskiu įkure Teises ir teisingumo partija Buvo isrinktas sios partijos pirmininku Nuo 2001 m iki 2002 m Seimo narys isrinktas pagal Teises ir teisingumo sarasa Seimo Konstitucines atsakomybes komisijos pirmininkas Lechas Kacinskis su Dalia Grybauskaite 2010 m balandzio 8 d Vilniuje Nuo 2002 m lapkricio 18 d iki 2005 m gruodzio 22 d Varsuvos prezidentas meras 2005 m buvo kandidatas Lenkijos Respublikos prezidento rinkimuose I ture uz jį balsavo 33 1 rinkeju II ture buvo isrinktas Lenkijos Respublikos prezidentu Uz jį balsavo 54 04 rinkeju Pareigas pradejo eiti 2005 m gruodzio 23 d Po Rusijos karo Pietu Kaukaze reiske solidaruma su Gruzija su M Saakasviliu demonstratyviai apsilanke pasienio su separatistine Pietu Osetija teritorijoje Tuomet Prezidento lektuvas nusileido Azerbaidzane L Kacynskis toliau turejes vykti automobiliu kaltino pilota neklausius jo nurodymu kadangi sis nepaises pakartotinio Lenkijos Prezidento nurodymo leistis Gruzijos sostineje Tbilisyje nors tai tuomet buvo nesaugu 2010 m balandzio 10 d zuvo Smolensko apylinkese nukritus prezidentiniam lektuvui L Kacinskis kartu su kitais aukstais Lenkijos pareigunais keliavo į Katynes zudyniu minejima SeimaLecho Kacinskio brolis Jaroslavas Kacinskis identiskas dvynys politikas Zmona Maria Kaczynska 1943 2010 Dukra Marta g 1980 m ZutisPagrindinis straipsnis 2010 m Smolensko aviakatastrofa 2010 m balandzio 10 d suduzo lektuvas Tupolev Tu 154 M skrides is Varsuvos į Smolenska Juo skrido 96 zmones tarp kuriu buvo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kacinskis su zmona Marija Ne vienas lektuvu skridusiu zmoniu per katastrofa neisgyveno Patikslintais duomenimis leidziantis Lenkijos prezidento lektuvui apylinkese tvyrojo stiprus rukas SaltiniaiLektuvo katastrofoje zuvo Lenkijos prezidentas Kaczynskis Lecho Kacinskio biografija Archyvuota kopija 2009 09 15 is Wayback Machine projekto lenku k Gruzijos TV stotis L Kacynskį aviakatastrofoje prazude dar pries menesį Archyvuota kopija 2015 04 30 is Wayback Machine projekto 2010 m balandzio men 14 d 08 12 51 Respublika lt Eltos inf http www delfi lt news daily world rusijoje suduzo lenkijos prezidenta skraidines lektuvas zuvo 87 zmones d id 30926971 Lechas Kacinskis Archyvuota kopija 2009 05 11 is Wayback Machine projekto Solidarumo enciklopedija Politinis postasPries tai Aleksandras Kvasnevskis Lenkijos Respublikos Prezidentas 2005 2010 m Po to Bronislavas KomorovskisPries tai Piotras Kovnackis Lenkijos Auksciausiuju kontroles rumu pirmininkas 1992 1995 m Po to Janusas VojciechovskisPries tai Hanna Suchocka Lenkijos teisingumo ministras 2000 2001 Po to Stanislavas IvanickisPries tai Voicechas Kozakas Varsuvos meras 2002 2005 Po to Miroslavas KochalskisPries tai Jacekas Merkelis Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas nuo 1991 m kovo lapkricio men Po to Jezis Milevskis