Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šis straipsnis apie sovietų įvykdytas lenkų žudynes Kaimas kuriame vokiečių kariai nužudė baltarusius vadinasi Chatynė d

Katynės žudynės

  • Pagrindinis puslapis
  • Katynės žudynės
Katynės žudynės
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Šis straipsnis apie sovietų įvykdytas lenkų žudynes. Kaimas, kuriame vokiečių kariai nužudė baltarusius, vadinasi Chatynė.


Katỹnės žudynės (lenk. zbrodnia katyńska – Katynės nusikaltimas) – masinės Lenkijos karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių žudynės, kurias 1940 m. pavasarį miške Rusijoje netoli Smolensko įvykdė NKVD. Žudynės įvykdytos Lavrentijui Berijai pasiūlius išžudyti visus lenkų karininkus. Pagal 1992 m. paskelbtus dokumentus, sušaudymai vykdyti specialiųjų TSRS NKVD „troikų“ sprendimu, pagal 1940 m. kovo 5 d. VKP(b) CK Politbiuro sprendimą. Pagal paskelbtus dokumentus iš viso sušaudyti 21 857 lenkų kaliniai. Pagrindinis nusikaltėlis buvo NKVD pareigūnas, Łukasz Kałach

Žudynių aukos buvo žudomos Katynės miške, Kalinino ir Charkovo kalėjimuose ir kitur. Apie 8000 iš nužudytųjų buvo karininkai patekę į nelaisvę sovietų invazijos Lenkiją metu, tačiau žudyti ir civiliai, kuriuos tarybinė valdžia įvardijo kaip „inteligentijos agentai, žandarmai, šnipai, sabotuotojai, žemvaldžiai, buožės, gamyklų savininkai, valdininkai“. Kadangi pagal Lenkijos karo prievolės sistemą visi aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys privalėjo tapti rezervo karininkais, į sovietų rankas pateko didelė dalis įvairių tautybių Lenkijos inteligentų.

Pirmieji apie rastas masines kapavietes Katynės miške 1943 m. pranešė Trečiojo Reicho, kuris šias teritorijas buvo okupavęs puolimo prieš Sovietų Sąjungą metu, pareigūnai. Vokietijos sukurta tarptautinė komisija ir kaltę už sušaudymus priskyrė TSRS. Dėl to Londone įsikūrusi Lenkijos vyriausybė tremtyje nutraukė diplomatinius santykius su Maskva. Savo ruožu Sovietų Sąjunga neigė savo dalyvavimą žudynėse. Po Smolensko atsiėmimo buvo sukurta komisija, kuri atliko ir priėjo išvadą, kad lenkų piliečiai Katynėje buvo sušaudyti 1941 m. ir tai įvykdė vokiečių okupacinė kariuomenė. Ši išvada tapo oficialia TSRS ir Varšuvos sutarties organizacijos šalių pozicija iki 1990 m., kai TSRS oficialiai pripažino NKVD atsakomybę už šiuos įvykius.

2004 m. Vyriausioji Rusijos karinė prokuratūra patvirtino, kad NKVD „troikos“ skyrė mirties nuosprendžius 14 542 lenkų belaisviams kaltinant įvykdžius valstybinius nusikaltimus ir tiksliai nustatė 1803 žmonių mirtį bei 22 iš jų asmenybes. Rusijos Federacijos Generalinė prokuratūra patvirtino, kad už žudynes yra atsakingi sovietai, tačiau šių veiksmų neklasifikavo kaip karinio nusikaltimo ar genocido.

2010 m. Rusijos Federacijos Valstybės Dūma pasmerkė Katynės žudynes, pripažino jas Stalino nusikaltimu ir išreiškė užuojautą lenkų tautai.

„Katynės klausimas“ tebėra vienu iš Rusijos ir Lenkijos santykius temdančių faktorių.

Taip pat skaitykite

  • TSRS invazija į Lenkiją

Nuorodos

  1. Записка Шелепина Хрущеву Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
  2. Решение Политбюро ЦК ВКП(б) от 5 марта 1940 г. Archyvuota kopija 2008-03-08 iš Wayback Machine projekto.
  3. Официальный сайт Государственного Мемориального Комплекса «Катынь» Archyvuota kopija 2009-02-01 iš Wayback Machine projekto.
  4. «Катынь: хроника событий» Archyvuota kopija 2009-08-11 iš Wayback Machine projekto.: Справка Международного общества «Мемориал» // Полит.ру, 19 марта 2008.
  5. Data combined from Shelepin's letter to Khrushchev and Soviet data from 03.12.1941 UPVI note in Katyn. 1940–2000, Moscow, "Ves' mir", 2001, pp. 384, 385)
  6. „ustawa z dnia 9 kwietnia 1938 r. o powszechnym obowiązku wojskowym (Act of 9 April 1938, on Compulsory Military Duty)“. . 25 (220). 1938. Suarchyvuotas originalas 2007-09-28. Nuoroda tikrinta 2009-05-16.
  7. Интерфакс: «Новый ход катынскому делу»
  8. BBC News: "Russia to release massacre files", 16 December 2004
  9. Text of the original TASS communique released on April 14, 1990
  10. Ответ ГВП на письмо общества «Мемориал» Archyvuota kopija 2011-06-05 iš Wayback Machine projekto.
  11. "Katyn Massacre Was Not Genocide — Russian Military Prosecutor Archyvuota kopija 2005-04-15 iš Wayback Machine projekto.". Mosnews, 11 March 2005.
  12. gzt.ru: «Москва и Варшава издадут общую книгу о взаимных обидах XX века», 28.10.2008
Vikiteka: Katynės žudynės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 15:26

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Katynės žudynės, Kas yra Katynės žudynės? Ką reiškia Katynės žudynės?

Sis straipsnis apie sovietu įvykdytas lenku zudynes Kaimas kuriame vokieciu kariai nuzude baltarusius vadinasi Chatyne dd Katỹnes zudynes lenk zbrodnia katynska Katynes nusikaltimas masines Lenkijos karininku policininku intelektualu ir civiliu belaisviu zudynes kurias 1940 m pavasarį miske Rusijoje netoli Smolensko įvykde NKVD Zudynes įvykdytos Lavrentijui Berijai pasiulius iszudyti visus lenku karininkus Pagal 1992 m paskelbtus dokumentus susaudymai vykdyti specialiuju TSRS NKVD troiku sprendimu pagal 1940 m kovo 5 d VKP b CK Politbiuro sprendima Pagal paskelbtus dokumentus is viso susaudyti 21 857 lenku kaliniai Pagrindinis nusikaltelis buvo NKVD pareigunas Lukasz KalachĮejimas į memorialinį kompleksa Katyne Paminklas aukoms Krokuvoje Zudyniu aukos buvo zudomos Katynes miske Kalinino ir Charkovo kalejimuose ir kitur Apie 8000 is nuzudytuju buvo karininkai pateke į nelaisve sovietu invazijos Lenkija metu taciau zudyti ir civiliai kuriuos tarybine valdzia įvardijo kaip inteligentijos agentai zandarmai snipai sabotuotojai zemvaldziai buozes gamyklu savininkai valdininkai Kadangi pagal Lenkijos karo prievoles sistema visi aukstajį issilavinima turintys asmenys privalejo tapti rezervo karininkais į sovietu rankas pateko didele dalis įvairiu tautybiu Lenkijos inteligentu Pirmieji apie rastas masines kapavietes Katynes miske 1943 m pranese Treciojo Reicho kuris sias teritorijas buvo okupaves puolimo pries Sovietu Sajunga metu pareigunai Vokietijos sukurta tarptautine komisija ir kalte uz susaudymus priskyre TSRS Del to Londone įsikurusi Lenkijos vyriausybe tremtyje nutrauke diplomatinius santykius su Maskva Savo ruozu Sovietu Sajunga neige savo dalyvavima zudynese Po Smolensko atsiemimo buvo sukurta komisija kuri atliko ir priejo isvada kad lenku pilieciai Katyneje buvo susaudyti 1941 m ir tai įvykde vokieciu okupacine kariuomene Si isvada tapo oficialia TSRS ir Varsuvos sutarties organizacijos saliu pozicija iki 1990 m kai TSRS oficialiai pripazino NKVD atsakomybe uz siuos įvykius 2004 m Vyriausioji Rusijos karine prokuratura patvirtino kad NKVD troikos skyre mirties nuosprendzius 14 542 lenku belaisviams kaltinant įvykdzius valstybinius nusikaltimus ir tiksliai nustate 1803 zmoniu mirtį bei 22 is ju asmenybes Rusijos Federacijos Generaline prokuratura patvirtino kad uz zudynes yra atsakingi sovietai taciau siu veiksmu neklasifikavo kaip karinio nusikaltimo ar genocido 2010 m Rusijos Federacijos Valstybes Duma pasmerke Katynes zudynes pripazino jas Stalino nusikaltimu ir isreiske uzuojauta lenku tautai Katynes klausimas tebera vienu is Rusijos ir Lenkijos santykius temdanciu faktoriu Taip pat skaitykiteTSRS invazija į LenkijaNuorodosZapiska Shelepina Hrushevu Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Reshenie Politbyuro CK VKP b ot 5 marta 1940 g Archyvuota kopija 2008 03 08 is Wayback Machine projekto Oficialnyj sajt Gosudarstvennogo Memorialnogo Kompleksa Katyn Archyvuota kopija 2009 02 01 is Wayback Machine projekto Katyn hronika sobytij Archyvuota kopija 2009 08 11 is Wayback Machine projekto Spravka Mezhdunarodnogo obshestva Memorial Polit ru 19 marta 2008 Data combined from Shelepin s letter to Khrushchev and Soviet data from 03 12 1941 UPVI note in Katyn 1940 2000 Moscow Ves mir 2001 pp 384 385 ustawa z dnia 9 kwietnia 1938 r o powszechnym obowiazku wojskowym Act of 9 April 1938 on Compulsory Military Duty 25 220 1938 Suarchyvuotas originalas 2007 09 28 Nuoroda tikrinta 2009 05 16 Interfaks Novyj hod katynskomu delu BBC News Russia to release massacre files 16 December 2004 Text of the original TASS communique released on April 14 1990 Otvet GVP na pismo obshestva Memorial Archyvuota kopija 2011 06 05 is Wayback Machine projekto Katyn Massacre Was Not Genocide Russian Military Prosecutor Archyvuota kopija 2005 04 15 is Wayback Machine projekto Mosnews 11 March 2005 gzt ru Moskva i Varshava izdadut obshuyu knigu o vzaimnyh obidah XX veka 28 10 2008 Vikiteka Katynes zudynes vaizdine ir garsine medziaga

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Lietuvos futbolas 2002 m.

  • Liepa 18, 2025

    Lietuvos futbolas 2003 m.

  • Liepa 18, 2025

    Lietuvos futbolas 1999 m.

  • Liepa 18, 2025

    Lietuvos futbolas 1952 m.

  • Liepa 18, 2025

    Lietuvos futbolas 1949 m.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje