Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Solidarumas reikšmės Solidarumas lenk Solidarność Niezależny Samorządny Związek Zawodowy Solidarność Nepr
Solidarumas
- Kitos reikšmės – Solidarumas (reikšmės).
Solidarumas (lenk. Solidarność, Niezależny Samorządny Związek Zawodowy „Solidarność” – Nepriklausoma savivaldi profesinė sąjunga „Solidarumas“) – lenkų nepriklausomų profesinių sąjungų susivienijimas, susikūręs vykstant masinių streikų judėjimui 1980 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Įkurtas Lenino vardo laivų statykloje Gdanske. Oficialiai legalizuotas 1980 m. lapkričio 10 d. Uždraustas 1982 m. sausį. Nuo 1981 m. gruodžio iki 1986 m. gegužės veikė pogrindyje. Oficialiai legalizuotas 1989 m. balandžio 17 d.
Tai buvo masinis socialinis judėjimas, turėjęs antitotalitarinę, antikomunistinę kryptį. Solidarumas sudėtis buvo gana marga - nuo darbininkų iki intelektualų. Jis jungė labai skirtingas politines sroves - nuo katalikiškų konservatorių ir dešiniųjų liberalų iki ultrakairiųjų socialistų ir anarchistų. Davė pradžią visuomeniniams, vėliau – ir politiniams judėjimams, pakeitusiems politinę santvarką 1989 m. Šiuo metu tai viena iš Lenkijos profesinių sąjungų. "Solidarumo" kūrėju ir istoriniu lyderiu yra Lechas Valensa.
Priešistorė
Antikomunistinis pasipriešinimas Lenkijoje penktajame-aštuntajame dešimtmetyje
Komunistinio režimo įvedimas Lenkijoje buvo sutiktas griežtu didžiosios dalies visuomenės pasipriešinimu. Antikomunistinis karinis pasipriešinimas prasidėjo 1944 m., aktyviai vyko 1945-1947 m. ir tęsėsi iki penktojo dešimtmečio pabaigos - šeštojo dešimtmečio pradžios ir baigėsi tik 1957 m., kai prie Lomžos buvo apsuptas ir sunaikintas paskutinis sukilėlių būrys. Šioje kovoje dalyvavo dalis buvusių Armijos Krajovos ir Nacionalinių karinių pajėgų karių, tapusių įvairių pogrindinių organizacijų nariais, lenkų antikomunistinių partijų (nuo katalikų konservatorių iki socialistų) ir profesinių sąjungų aktyvistai, prieš kolektyvizaciją ir ateistinę politiką protestavę valstiečiai.
Darbininkų protestai
Pirmas rimčiausių darbuotojų protestų vyko 1956 m. birželio mėn. Poznanėje. Darbuotojai kėlė socialinius ir politinius reikalavimus. Tačiau šie protestai buvo nuslopinti bei buvo išrinkta nauja valdžia. Władysław Gomułka tapo Lenkijos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi. Lenkai vilėsi, kad jis pakeis sunkią ekonominę ir politinę padėtį šalyje. Tačiau Lenkijos ekonomika silpnėjo dėl priverstinio žaliavų eksporto į Tarybų Sąjungą bei didelių valstybinių išlaidų ginkluotei ir specialiosioms tarnyboms išlaikyti.
1970 m. gruodžio mėn. drastiškai pakilo maisto produktų kainos. Prasidėjo streikų ir protestų banga, kuri buvo policijos nuslopinta. Władysław Gomułka buvo nuverstas dėl šių streikų ir jo vietą užėmė Edward Gierek, kuris daug dėmesio skyrė ekonominiam šalies vystymuisi bei paėmė didelias paskolas Vakarų Europoje. Lenkijos ekonomika pradėjo greitai augti. Tačiau netrukus ekonominė padėtis ėmė blogėti, nes komunistinės ekonomikos neefektyvumas didino šalies paskolą. 1976 m. birželio mėn. prasidėjo streikai ir protestai. Ginti darbuotojus buvo įkurtas Darbininkų gynybos komitetas (lenk. Komitet Obrony Robotników (KOR)).
Popiežiaus Jono Pauliaus II lankymasis Lenkijoje
1979 m. birželį popiežius Jonas Paulius II atvyko į Lenkiją. Jo vizitas pakėlė lenkų dvasią, o komunistinė valdžia užleido savo vietą viešajame gyvenime religijai. Pirmą kartą per Lenkijos televiziją buvo transliuojamos katalikų mišios, o Pergalės aikštėje Varšuvoje buvo pastatytas didelis simbolinis kryžius. Tomis dienomis Bažnyčia įgijo milžinišką autoritetą. Be to, žmonės pamatė, kad valdančioji partija yra susikompromitavusi ir negali užtikrinti žmonėms norimo gyvenimo lygio. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Lenkiją metu lenkai suprato, kad negali daugiau paklusti komunistinei valdžiai.
Istorija
1980 m. liepos mėn. Lenkijoje vėl prasidėjo streikai dėl maisto produktų stygiaus, augančios infliacijos bei nepasitenkinimo komunistine valdžia. Liepos mėn. Liublino visuotiniame streike dalyvavo 150 gamyklų ir 50 tūkstančių žmonių. Dėl streiko sustojo miesto susisiekimo sistema – geležinkeliai. Liepos 11 d. komunistinė valdžia nusileido ir pasirašė susitarimą su streikų komitetais. Streikininkams buvo garantuotas saugumas, socialinės nuolaidos bei buvo pažadėta surengti naujus rinkimus į gamyklų tarybas.
Kaip ir anksčiau valdžia stengėsi nuraminti streikininkus, todėl įvėdė naujas kainas bei pakėlė atlyginimą.
1980 m. rugpjūčio 14 d. prasidėjo streikas Gdansko laivų statykloje, nes Anna Walentynowicz buvo atleista iš darbo. 1978 m. Anna Walentynowicz buvo tarp Laisvųjų profesinių sąjungų (lenk. Wolne Związki Zawodowe – WZZ) organizatorių. Streiką organizavo Bogdan Borusewicz kartu su trimis laivų gamyklos darbininkais ir Lechu Wałęsa, kuris irgi buvo atleistas iš darbo. Kitą dieną prie Gdansko laivų statyklos streiko prisijungė kitos laivų gamyklos, uostai ir kitos miesto gamyklos.
Rugpjūčio 16 d. tarp valdžios ir streikininkų buvo pasiektas kompromisas, nes valdžia sutiko pakelti altyginimus ir pažadėjo išduoti „priedą“ laivų gamyklos darbininkams. Streikininkų tikslai buvo pasiekti ir streikas galėjo pasibaigti, tačiau spaudžiant mažesniųjų gamyklų atstovams, Gdansko laivų statyklos streikininkai nusprendė pasilikti ir paskelbė solidarumo streiką. Rugpjūčio vidury paasiškėjo, kad Gdansko Lenino laivų statyklos streiko komitetas atsisakė susitarimo, kuris teinkintų tik jų atstovaujamus interesus. Tai parodė, kad Lenkijos darbuotojai susivienijo prieš valdžią. Apie įvykius daugiau buvo galima sužinoti tik iš užsienio žiniasklaidos, nes Lenkijoje žiniasklaida buvo cenzūruojama.
Naktį iš rugpjūčio 16 į 17 buvo įsteigtas Tarpcechinis streiko komitetas (lenk. Międzyzakładowy Komitet Strajkowy – MKS). Šis komitetas parengė 21 postulato sąrašą, kuriame buvo išdėstyti streikininkų reikalavimai. Svarbiausi politiniai reikalavimai: teisė įkurti nuo partijos nepriklausančias profsąjungas, streiko teisės garantavimas, žodžio laisvė, politinių kalinių išlaisvinimas. 21 postulatas buvo įtrauktas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Rugpjūčio 18 d. Ščecine prasidėjo visuotinis streikas. Prie Gdansko Tarpcechinio streiko komiteto prisijungdavo nauji cechai. Rugpjūčio pabaigoje streikų banga apėmė Aukštutinę Sileziją. Į Gdansko Lenino laivų statyklą važiavo daug žmonių, remiančių protestą. Tarp jų buvo daug žurnalistų, menininkų (irgi iš užsienio) bei opoziciškai nusiteikusi intelektualų, kurie organizavo ekspertų komisiją, kurios nariais buvo tokios asmenybės kaip Tadeusz Mazowiecki ir Bronisław Geremek.
Lenkijoje augo bendrumo jausmas, streikai buvo vykdomi solidariai. Gdansko Lenino laivų statyklą supo minia žmonių, kurie palaikė streikininkus bei buvo jų saugumo garantu. Tai įkvėpė menininką Jerzy Janiszewskį sukurti „Solidarumo“ ženklą, kuris dabar yra atpažįstamas visame pasaulyje.
Rugpjūčio 23 d. susitiko valdžios atstovai ir Gdansko laivų statyklos darbininkai. Komunistinė valdžia nutarė priimti streikininkų postulatus, nes bijojo streikų plėtros. Rugpjūčio 30 d. toks susitarimas buvo pasirašytas Ščecine, o rugpjūčio 31 d. vyriausybė pasirašė sutartį su streikuojančiais Gdansko laivų statyklos darbininkais, kuriems vadovavo Lech Wałęsa. Po trijų dienų susitarimas buvo pasirašytas su kalnakasiais Jastžembe.
Po sutarčių pasirašymo Lenkijos darbininkai gavo daugiau politinių teisių bei „Solidarumo“ judėjimas įrodė, kad pasipriešinimas komunistiniame bloke yra įmanomas. Tačiau 1981 m. „Solidarumas“ turėjo pasitraukti į pogrindį, nes Lenkijoje buvo paskelbta karo padėtis.
1989 m. „Solidarumas“ vaidino pagrindinį vaidmenį derybose dėl taikaus komunistinio režimo likvidavimo.
Karo padėtis
1981 m. gruodžio 13 d. vidurnaktį Lenkijoje buvo įvesta karo padėtis. Kitą dieną ryte, valstybinėje televizijoje Wojciech Jaruzelski paskelbė karo padėtį bei pranešė apie Nacionalinio gelbėjimo karo tarybos įkūrimą. Solidarumas buvo uždraustas. Prasidėję streikai buvo brutaliai numalšinti. Vidaus reikalų ministerija leido naudoti ginklus ir todėl protestų metu šachtoje „Wujek“ Katovicuose buvo nušauti 9 angliakasiai, o 21 buvo sužeistas. Kitą dieną Gdanske protestų metu žuvo vienas žmogus, o du buvo sužeisti.
Žmonės galėjo išreikšti savo protestą prieš komunistinę valdžią tik religinių apeigų metu. Nuo 1980 m. rugpjūčio mėn. kunigas Jerzy Popiełuszko, kuris buvo susijęs su Solidarumu, vedė Varšuvoje mišias už Tėvynę, kuriose atvirai kritikavo komunistinę valdžią.
1982 m. balandžio 22 d. buvo įkurta pogrindinio Solidarumo Laikinoji koordinacinė komisija. Solidarumas pasitraukė į pogrindinę veiklą. Karo padėties metu Solidarumui pasisekė organizuoti kelius protestus bei kitokias pasipriešinimo akcijas.
Apskritasis stalas
1988 m. Lenkijos ekonomikos būklė vėl pablogėjo. Lenkijoje prasidėjo hiperinfliacija dėl ekonominų sankcijų ir reformų trūkumo. Lenkijos ekonomika buvo nekonkurencinga, o parduotuvėse trūko prekių. Reformos, kurių ėmėsi komunistinė valdžia, buvo paviršutiniškos bei augo valstybės užsienio skolos palūkanos. 1988 m. balandžio 25 d. prasidėjo streikai ir protestai Bydgoščiuje ir Inowrocławe, prie kurių vėliau prisijungė Krokuvos ir Gdansko darbininkai. Gegužės pradžioje streikai buvo nuraminti, tačiau jau rugpjūčio 15 d. streikai prasidėjo iš naujo. Juos pradėjo kalnakasiai iš Jastšembo Zdrujaus. Rugpjūčio 22 d. streikas prasidėjo Gdansko laivų statykloje, prie kurio prisijungė visos Gdansko statyklos. Komunistinė valdžia buvo priversta pradėti derybas. Vidaus reikalų ministras Czesław Kiszczak pasiūlė pradėti derybas ir susitiko su Lechu Wałęsa. Kitą dieną po susitikimo streikai baigėsi.
1989 m. sausio 27 d. Czesławo Kiszczako ir Lecho Wałęsos susitikimo metu buvo susitarta dėl Apskritojo stalo derybų bei dėl komandos žmonių, kurie šiose derybose dalyvaus. Iš viso buvo atrinkta 56 atstovų, iš kurių 20 buvo susiję su Solidarumu, 6 su Lenkijos profesinių sąjungų aljansu, 14 su Lenkijos jungtine darbininkų partija, turėjo dalyvauti 14 „nepriklausomų autoritetų“ bei du dvasininkai.
Vasario 6 d. komunistinė valdžia ir opozicija pradėjo Apskritojo stalo derybas, kurios tęsėsi iki balandžio 5 d. Derybų metu buvo nutarta pakartotinai legalizuoti Solidarumą bei birželio 4 d. organizuoti iš dalies laisvus rinkimus, kuriuose galėtų dalyvauti Solidarumo kandidatai.
Pirmininkai
- Lech Wałęsa – nuo 1981 m. iki 1990 m. gruodžio 12 d.
- Marian Krzaklewski – nuo 1991 m. vasario 23 d. iki 2002 m. rugsėjo 27 d.
- Janusz Śniadek – nuo 2002 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. spalio 21 d.
- Piotr Duda – nuo 2010 m. spalio 21 d.
Įvykių chronologija
- 1956 m. birželis – Poznanėje prasideda streikai ir demonstracijos, kurie buvo kruvinai numalšinti kariuomenės ir policijos.
- 1962 m. kovo 20 d. – Seimas priėmė įstatymą, kuris sugriežtino viešųjų susirinkimų kontrolę.
- 1968 m. kovas – Studentų streikai Varšuvoje, Lodzėje, Torunėje, Vroclave, Krokuvoje.
- 1970 m. gruodžio 14–17 d. – Darbininkų streikai Gdanske, Gdynėje ir Ščecine dėl didelio kainų pakėlimo.
- 1971 m. gegužės 1 d. – Manifestacijos Gdanske ir Gdynėje.
- 1976 m. birželio 24 d. – Streikai Radome, Ursuse, Plocke dėl kainų pakėlimo.
- 1976 m. rugsėjo 29 d. – Įkurtas Darbininkų gynybos komitetas.
- 1977 m. kovo 25 d. – Įkurtas Žmogaus ir piliečio teisių apsaugos judėjimas.
- 1978 m. balandžio 28 d. – Įkurtas Pajūrio laisvųjų profesinių sąjungų steigimo komitetas.
- 1979 m. gegužės 30 d. – Darbininkų gynybos komiteto pareiškimas dėl „dramatiškos ekonominės, socialinės ir moralinės padėties Lenkijoje“.
- 1979 m. birželio 2–10 d. – Pirmoji popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminė kelionė į Lenkiją.
- 1980 m. rugpjūčio 14 d. – Prasideda streikas Gdansko laivų statykloje. Pagrindiniai streikuojančių reikalavimai: grąžinti į darbą Anną Walentynowicz ir Lechą Wałęsą – atleistus valstybės nepripažįstamų laisvų profesinių sąjungų veikėjus, pastatyti paminklą 1970 m. gruodžio protesto metu žuvusiems laivų statyklos darbuotojams, pakelti darbo užmokestį.
- 1980 m. rugpjūčio 15 d. – Prie streikininkų prisijungia kitos laivų statyklos, uostai, gamyklos ir Trimiesčio transportas.
- 1980 m. rugpjūčio 16 d. – 21 streikuojančių gamyklų atstovai įkuria Tarpcechinį streiko komitetą (lenk. Międzyzakładowy Komitet Strajkowy – MKS), kuriam vadovauja Lech Wałęsa.
- 1980 m. rugpjūčio 31 d. – Susitarimo tarp valdžios ir streikininkų pasirašymas. Šis susitarimas užbaigė streiką, darbuotojams buvo garantuotos poltinės ir socialinės teisės. Tarp jų – leidimas įkurti nepriklausomas profesines sąjungas.
- 1980 m. rugsėjo 17 d. – Nuspręsta įkurti vieną visoje šalyje nepriklausomą profesinę sąjungą „Solidarumas“.
- 1981 m. balandžio 1 d. – rugpjūčio 1 d. – Įvesti nauji mėsos ir jos gaminių, saldumynų, kavos, riebalų, cigarečių, skalbimo miltelių pardavimo apribojimai.
- 1981 m. liepos 30 d. – Lodzėje ir kituose miestuose vyksta bado eitynės.
- 1981 m. rugpjūčio 3 d. – Varšuvoje vyksta viešojo transporto autobusų vairuotojų demonstracija.
- 1981 m. rugsėjo 5–10 d. – Gdanske vyksta „Solidarumo“ delegatų suvažiavimas (I turas), kuriuo metu buvo priimtas „Kreipimasis į Rytų Europos darbo žmones“.
- 1981 m. rugsėjo 18 d. – Maskva reikalauja apriboti „Solidarumo“ antitarybinę propagandą.
- 1981 m. rugsėjo 26 d.– spalio 7 d. – Vyksta „Solidarumo“ suvažiavimas (II turas), kuriuo metu Lech Wałęsa buvo išrinktas „Solidarumo“ pirmininku.
- 1981 m. gruodžio 13 d. – Lenkijoje įvesta karo padėtis. Areštuota beveik 10 tūkst. „Solidarumo“ veikėjų. Nebeveikia telefono ryšys, nutraukiamos radijo ir TV programų transliacijos. Apribojamos pagrindinės žmogaus teisės, tokios kaip, žodžio ir spaudos laisvės, korespondencijos paslapties, draugijų ir susibūrimų. Prasideda streikai, tačiau jie buvo brutaliai numalšinti.
- 1982 m. balandžio 22 d. – Įkurta pogrindinio „Solidarumo“ Laikinoji koordinacinė komisija.
- 1983 m. birželio 16–23 d. – Antra popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminė kelionė į Lenkiją.
- 1983 m. gegužės 5 d. – Lechui Wałęsai skirta Nobelio premija.
- 1983 m. liepos 22 d. – Karinė padėtis buvo atšaukta. Paskelbta dalinė amnestija.
- 1987 m. birželio 8–14 d. – Trečia popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminė kelionė į Lenkiją.
- 1988 m. balandis–rugpjūtis – Visoje šalyje prasidėjo streikai.
- 1988 m. lapkričio 11 d. – Lenkijoje vyksta demonstracijos už nepriklausomybę bei komunistinės valdžios pabaigą.
- 1989 m. vasario 6 d. – Apskritojo stalo derybų pradžia. Derybos vyksta tarp Lenkijos Liaudies Respublikos valdžios ir opoziciškai nusiteikusių „Solidarumo“ atstovų.
- 1989 m. balandžio 5 d. – Buvo pasiektas susitarimas, kuris nulėmė taikių permainų Lenkijoje pradžią.
- 1989 m. birželio 4 d. – Iš dalies laisvi parlamento rinkimai, kuriuose nugalėjo „Solidarumas“.
- 1989 m. rugpjūčio 24 d. –Lenkijos premjeru išrenktas Tadeusz Mazowiecki.
- 1989 m. gruodžio 29 d. – Seimas pakeitė Konstituciją bei sugrąžino valstybės pavadinimą Lenkijos Respublika.
Šaltiniai ir išnašos
- Трубников В. П. Крах «операции Полония». Три круга антипольской игры. М. 1983.
- https://pl.wikipedia.org/wiki/Niezale%C5%BCny_Samorz%C4%85dny_Zwi%C4%85zek_Zawodowy_%E2%80%9ESolidarno%C5%9B%C4%87%E2%80%9D#Geneza (lenkų k.)
- https://pl.wikipedia.org/wiki/Niezale%C5%BCny_Samorz%C4%85dny_Zwi%C4%85zek_Zawodowy_%E2%80%9ESolidarno%C5%9B%C4%87%E2%80%9D#Geneza (lenkų k.)
- N. Davies, Dievo Žaislas. Lenkijos Istorija. Nuo 1795 metų iki mūsų dienų. II tomas, Lietuvos Rašytojų Sąjungos Leidykla, Vilnius 2002, p. 722, ISBN 9986-39-221-7.
- N. Davies, Dievo Žaislas. Lenkijos Istorija. Nuo 1795 metų iki mūsų dienų. II tomas, Lietuvos Rašytojų Sąjungos Leidykla, Vilnius 2002, p. 722, ISBN 9986-39-221-7.
- http://www.lenkukultura.lt/?p=3511 Archyvuota kopija 2014-10-18 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)
- http://www.lenkukultura.lt/?p=3511 Archyvuota kopija 2014-10-18 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)
- http://www.lenkukultura.lt/?p=3511 Archyvuota kopija 2014-10-18 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)
- N. Davies, Dievo Žaislas. Lenkijos Istorija. Nuo 1795 metų iki mūsų dienų. II tomas, Lietuvos Rašytojų Sąjungos Leidykla, Vilnius 2002, p. 722, ISBN 9986-39-221-7.
- „Lenkijoje minimos „Solidarumo“ judėjimo įkūrimo 30-osios metinės“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2010-08-31. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- http://www.lenkukultura.lt/?p=3511 Archyvuota kopija 2014-10-18 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)
- http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-08-02-unesco-sarase-daugiausiai-saugotinu-objektu-turi-lenkija/66672
- http://www.lenkukultura.lt/?p=3511 Archyvuota kopija 2014-10-18 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)
- http://www.lenkukultura.lt/?p=3511 Archyvuota kopija 2014-10-18 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)
- http://www.lenkukultura.lt/?p=3511 Archyvuota kopija 2014-10-18 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)
- http://www.delfi.lt/news/daily/world/lenkijoje-minimos-solidarumo-judejimo-ikurimo-30-osios-metines.d?id=36010279#ixzz3G1gLlMwj
- http://www.delfi.lt/news/daily/world/lenkijoje-minimos-solidarumo-judejimo-ikurimo-30-osios-metines.d?id=36010279#ixzz3G1gLlMwj
- https://pl.wikipedia.org/wiki/Niezale%C5%BCny_Samorz%C4%85dny_Zwi%C4%85zek_Zawodowy_%E2%80%9ESolidarno%C5%9B%C4%87%E2%80%9D
- https://pl.wikipedia.org/wiki/Niezale%C5%BCny_Samorz%C4%85dny_Zwi%C4%85zek_Zawodowy_%E2%80%9ESolidarno%C5%9B%C4%87%E2%80%9D
- https://pl.wikipedia.org/wiki/Niezale%C5%BCny_Samorz%C4%85dny_Zwi%C4%85zek_Zawodowy_%E2%80%9ESolidarno%C5%9B%C4%87%E2%80%9D
- https://pl.wikipedia.org/wiki/Niezale%C5%BCny_Samorz%C4%85dny_Zwi%C4%85zek_Zawodowy_%E2%80%9ESolidarno%C5%9B%C4%87%E2%80%9D
- http://www.wilno.msz.gov.pl/lt/ivykiai/lietuvos_rytas/tytul_strony_1;jsessionid=A505D19FF06A49E8B8BE5C2A978FAC58.cmsap5p
Nuorodos
- Oficiali svetainė
- http://lzinios.lt/lzinios/print.php?idas=122935[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Solidarumas, Kas yra Solidarumas? Ką reiškia Solidarumas?
Kitos reiksmes Solidarumas reiksmes Solidarumas lenk Solidarnosc Niezalezny Samorzadny Zwiazek Zawodowy Solidarnosc Nepriklausoma savivaldi profesine sajunga Solidarumas lenku nepriklausomu profesiniu sajungu susivienijimas susikures vykstant masiniu streiku judejimui 1980 m rugpjucio rugsejo men Įkurtas Lenino vardo laivu statykloje Gdanske Oficialiai legalizuotas 1980 m lapkricio 10 d Uzdraustas 1982 m sausį Nuo 1981 m gruodzio iki 1986 m geguzes veike pogrindyje Oficialiai legalizuotas 1989 m balandzio 17 d Paminklas Solidarumui Gdanske Tai buvo masinis socialinis judejimas turejes antitotalitarine antikomunistine kryptį Solidarumas sudetis buvo gana marga nuo darbininku iki intelektualu Jis junge labai skirtingas politines sroves nuo katalikisku konservatoriu ir desiniuju liberalu iki ultrakairiuju socialistu ir anarchistu Dave pradzia visuomeniniams veliau ir politiniams judejimams pakeitusiems politine santvarka 1989 m Siuo metu tai viena is Lenkijos profesiniu sajungu Solidarumo kureju ir istoriniu lyderiu yra Lechas Valensa PriesistoreAntikomunistinis pasipriesinimas Lenkijoje penktajame astuntajame desimtmetyje Komunistinio rezimo įvedimas Lenkijoje buvo sutiktas grieztu didziosios dalies visuomenes pasipriesinimu Antikomunistinis karinis pasipriesinimas prasidejo 1944 m aktyviai vyko 1945 1947 m ir tesesi iki penktojo desimtmecio pabaigos sestojo desimtmecio pradzios ir baigesi tik 1957 m kai prie Lomzos buvo apsuptas ir sunaikintas paskutinis sukileliu burys Sioje kovoje dalyvavo dalis buvusiu Armijos Krajovos ir Nacionaliniu kariniu pajegu kariu tapusiu įvairiu pogrindiniu organizaciju nariais lenku antikomunistiniu partiju nuo kataliku konservatoriu iki socialistu ir profesiniu sajungu aktyvistai pries kolektyvizacija ir ateistine politika protestave valstieciai Darbininku protestai Pirmas rimciausiu darbuotoju protestu vyko 1956 m birzelio men Poznaneje Darbuotojai kele socialinius ir politinius reikalavimus Taciau sie protestai buvo nuslopinti bei buvo isrinkta nauja valdzia Wladyslaw Gomulka tapo Lenkijos komunistu partijos pirmuoju sekretoriumi Lenkai vilesi kad jis pakeis sunkia ekonomine ir politine padetį salyje Taciau Lenkijos ekonomika silpnejo del priverstinio zaliavu eksporto į Tarybu Sajunga bei dideliu valstybiniu islaidu ginkluotei ir specialiosioms tarnyboms islaikyti 1970 m gruodzio men drastiskai pakilo maisto produktu kainos Prasidejo streiku ir protestu banga kuri buvo policijos nuslopinta Wladyslaw Gomulka buvo nuverstas del siu streiku ir jo vieta uzeme Edward Gierek kuris daug demesio skyre ekonominiam salies vystymuisi bei paeme didelias paskolas Vakaru Europoje Lenkijos ekonomika pradejo greitai augti Taciau netrukus ekonomine padetis eme blogeti nes komunistines ekonomikos neefektyvumas didino salies paskola 1976 m birzelio men prasidejo streikai ir protestai Ginti darbuotojus buvo įkurtas Darbininku gynybos komitetas lenk Komitet Obrony Robotnikow KOR Popieziaus Jono Pauliaus II lankymasis Lenkijoje Popieziaus vizitas Lenkijoje 1979 m birzelį popiezius Jonas Paulius II atvyko į Lenkija Jo vizitas pakele lenku dvasia o komunistine valdzia uzleido savo vieta viesajame gyvenime religijai Pirma karta per Lenkijos televizija buvo transliuojamos kataliku misios o Pergales aiksteje Varsuvoje buvo pastatytas didelis simbolinis kryzius Tomis dienomis Baznycia įgijo milziniska autoriteta Be to zmones pamate kad valdancioji partija yra susikompromitavusi ir negali uztikrinti zmonems norimo gyvenimo lygio Popieziaus Jono Pauliaus II vizito į Lenkija metu lenkai suprato kad negali daugiau paklusti komunistinei valdziai Istorija1980 m rugpjucio 31 d sutarties tarp komunistines valdzios ir Gdansko laivu statyklos darbininku pasirasymas 1980 m liepos men Lenkijoje vel prasidejo streikai del maisto produktu stygiaus augancios infliacijos bei nepasitenkinimo komunistine valdzia Liepos men Liublino visuotiniame streike dalyvavo 150 gamyklu ir 50 tukstanciu zmoniu Del streiko sustojo miesto susisiekimo sistema gelezinkeliai Liepos 11 d komunistine valdzia nusileido ir pasirase susitarima su streiku komitetais Streikininkams buvo garantuotas saugumas socialines nuolaidos bei buvo pazadeta surengti naujus rinkimus į gamyklu tarybas Kaip ir anksciau valdzia stengesi nuraminti streikininkus todel įvede naujas kainas bei pakele atlyginima 1980 m rugpjucio 14 d prasidejo streikas Gdansko laivu statykloje nes Anna Walentynowicz buvo atleista is darbo 1978 m Anna Walentynowicz buvo tarp Laisvuju profesiniu sajungu lenk Wolne Zwiazki Zawodowe WZZ organizatoriu Streika organizavo Bogdan Borusewicz kartu su trimis laivu gamyklos darbininkais ir Lechu Walesa kuris irgi buvo atleistas is darbo Kita diena prie Gdansko laivu statyklos streiko prisijunge kitos laivu gamyklos uostai ir kitos miesto gamyklos Rugpjucio 16 d tarp valdzios ir streikininku buvo pasiektas kompromisas nes valdzia sutiko pakelti altyginimus ir pazadejo isduoti prieda laivu gamyklos darbininkams Streikininku tikslai buvo pasiekti ir streikas galejo pasibaigti taciau spaudziant mazesniuju gamyklu atstovams Gdansko laivu statyklos streikininkai nusprende pasilikti ir paskelbe solidarumo streika Rugpjucio vidury paasiskejo kad Gdansko Lenino laivu statyklos streiko komitetas atsisake susitarimo kuris teinkintu tik ju atstovaujamus interesus Tai parode kad Lenkijos darbuotojai susivienijo pries valdzia Apie įvykius daugiau buvo galima suzinoti tik is uzsienio ziniasklaidos nes Lenkijoje ziniasklaida buvo cenzuruojama Originali 21 postulato lenta Naktį is rugpjucio 16 į 17 buvo įsteigtas Tarpcechinis streiko komitetas lenk Miedzyzakladowy Komitet Strajkowy MKS Sis komitetas parenge 21 postulato sarasa kuriame buvo isdestyti streikininku reikalavimai Svarbiausi politiniai reikalavimai teise įkurti nuo partijos nepriklausancias profsajungas streiko teises garantavimas zodzio laisve politiniu kaliniu islaisvinimas 21 postulatas buvo įtrauktas į UNESCO tarptautinį registra Pasaulio atmintis Rugpjucio 18 d Scecine prasidejo visuotinis streikas Prie Gdansko Tarpcechinio streiko komiteto prisijungdavo nauji cechai Rugpjucio pabaigoje streiku banga apeme Aukstutine Silezija Į Gdansko Lenino laivu statykla vaziavo daug zmoniu remianciu protesta Tarp ju buvo daug zurnalistu menininku irgi is uzsienio bei opoziciskai nusiteikusi intelektualu kurie organizavo ekspertu komisija kurios nariais buvo tokios asmenybes kaip Tadeusz Mazowiecki ir Bronislaw Geremek Lenkijoje augo bendrumo jausmas streikai buvo vykdomi solidariai Gdansko Lenino laivu statykla supo minia zmoniu kurie palaike streikininkus bei buvo ju saugumo garantu Tai įkvepe menininka Jerzy Janiszewskį sukurti Solidarumo zenkla kuris dabar yra atpazįstamas visame pasaulyje Jerzy Janiszewskio sukurtas Solidarumo zenklas Rugpjucio 23 d susitiko valdzios atstovai ir Gdansko laivu statyklos darbininkai Komunistine valdzia nutare priimti streikininku postulatus nes bijojo streiku pletros Rugpjucio 30 d toks susitarimas buvo pasirasytas Scecine o rugpjucio 31 d vyriausybe pasirase sutartį su streikuojanciais Gdansko laivu statyklos darbininkais kuriems vadovavo Lech Walesa Po triju dienu susitarimas buvo pasirasytas su kalnakasiais Jastzembe Po sutarciu pasirasymo Lenkijos darbininkai gavo daugiau politiniu teisiu bei Solidarumo judejimas įrode kad pasipriesinimas komunistiniame bloke yra įmanomas Taciau 1981 m Solidarumas turejo pasitraukti į pogrindį nes Lenkijoje buvo paskelbta karo padetis 1989 m Solidarumas vaidino pagrindinį vaidmenį derybose del taikaus komunistinio rezimo likvidavimo Karo padetis1981 m gruodzio 13 d vidurnaktį Lenkijoje buvo įvesta karo padetis Kita diena ryte valstybineje televizijoje Wojciech Jaruzelski paskelbe karo padetį bei pranese apie Nacionalinio gelbejimo karo tarybos įkurima Solidarumas buvo uzdraustas Prasideje streikai buvo brutaliai numalsinti Vidaus reikalu ministerija leido naudoti ginklus ir todel protestu metu sachtoje Wujek Katovicuose buvo nusauti 9 angliakasiai o 21 buvo suzeistas Kita diena Gdanske protestu metu zuvo vienas zmogus o du buvo suzeisti Zmones galejo isreiksti savo protesta pries komunistine valdzia tik religiniu apeigu metu Nuo 1980 m rugpjucio men kunigas Jerzy Popieluszko kuris buvo susijes su Solidarumu vede Varsuvoje misias uz Tevyne kuriose atvirai kritikavo komunistine valdzia 1982 m balandzio 22 d buvo įkurta pogrindinio Solidarumo Laikinoji koordinacine komisija Solidarumas pasitrauke į pogrindine veikla Karo padeties metu Solidarumui pasiseke organizuoti kelius protestus bei kitokias pasipriesinimo akcijas Apskritasis stalasPagrindinis straipsnis Apskritasis stalas Lenkija 1988 m Lenkijos ekonomikos bukle vel pablogejo Lenkijoje prasidejo hiperinfliacija del ekonominu sankciju ir reformu trukumo Lenkijos ekonomika buvo nekonkurencinga o parduotuvese truko prekiu Reformos kuriu emesi komunistine valdzia buvo pavirsutiniskos bei augo valstybes uzsienio skolos palukanos 1988 m balandzio 25 d prasidejo streikai ir protestai Bydgosciuje ir Inowroclawe prie kuriu veliau prisijunge Krokuvos ir Gdansko darbininkai Geguzes pradzioje streikai buvo nuraminti taciau jau rugpjucio 15 d streikai prasidejo is naujo Juos pradejo kalnakasiai is Jastsembo Zdrujaus Rugpjucio 22 d streikas prasidejo Gdansko laivu statykloje prie kurio prisijunge visos Gdansko statyklos Komunistine valdzia buvo priversta pradeti derybas Vidaus reikalu ministras Czeslaw Kiszczak pasiule pradeti derybas ir susitiko su Lechu Walesa Kita diena po susitikimo streikai baigesi 1989 m sausio 27 d Czeslawo Kiszczako ir Lecho Walesos susitikimo metu buvo susitarta del Apskritojo stalo derybu bei del komandos zmoniu kurie siose derybose dalyvaus Is viso buvo atrinkta 56 atstovu is kuriu 20 buvo susije su Solidarumu 6 su Lenkijos profesiniu sajungu aljansu 14 su Lenkijos jungtine darbininku partija turejo dalyvauti 14 nepriklausomu autoritetu bei du dvasininkai Vasario 6 d komunistine valdzia ir opozicija pradejo Apskritojo stalo derybas kurios tesesi iki balandzio 5 d Derybu metu buvo nutarta pakartotinai legalizuoti Solidaruma bei birzelio 4 d organizuoti is dalies laisvus rinkimus kuriuose galetu dalyvauti Solidarumo kandidatai PirmininkaiLech Walesa nuo 1981 m iki 1990 m gruodzio 12 d Marian Krzaklewski nuo 1991 m vasario 23 d iki 2002 m rugsejo 27 d Janusz Sniadek nuo 2002 m rugsejo 27 d iki 2010 m spalio 21 d Piotr Duda nuo 2010 m spalio 21 d Įvykiu chronologija1956 m birzelis Poznaneje prasideda streikai ir demonstracijos kurie buvo kruvinai numalsinti kariuomenes ir policijos 1962 m kovo 20 d Seimas prieme įstatyma kuris sugrieztino viesuju susirinkimu kontrole 1968 m kovas Studentu streikai Varsuvoje Lodzeje Toruneje Vroclave Krokuvoje 1970 m gruodzio 14 17 d Darbininku streikai Gdanske Gdyneje ir Scecine del didelio kainu pakelimo 1971 m geguzes 1 d Manifestacijos Gdanske ir Gdyneje 1976 m birzelio 24 d Streikai Radome Ursuse Plocke del kainu pakelimo 1976 m rugsejo 29 d Įkurtas Darbininku gynybos komitetas 1977 m kovo 25 d Įkurtas Zmogaus ir piliecio teisiu apsaugos judejimas 1978 m balandzio 28 d Įkurtas Pajurio laisvuju profesiniu sajungu steigimo komitetas 1979 m geguzes 30 d Darbininku gynybos komiteto pareiskimas del dramatiskos ekonomines socialines ir moralines padeties Lenkijoje 1979 m birzelio 2 10 d Pirmoji popieziaus Jono Pauliaus II piligrimine kelione į Lenkija 1980 m rugpjucio 14 d Prasideda streikas Gdansko laivu statykloje Pagrindiniai streikuojanciu reikalavimai grazinti į darba Anna Walentynowicz ir Lecha Walesa atleistus valstybes nepripazįstamu laisvu profesiniu sajungu veikejus pastatyti paminkla 1970 m gruodzio protesto metu zuvusiems laivu statyklos darbuotojams pakelti darbo uzmokestį 1980 m rugpjucio 15 d Prie streikininku prisijungia kitos laivu statyklos uostai gamyklos ir Trimiescio transportas 1980 m rugpjucio 16 d 21 streikuojanciu gamyklu atstovai įkuria Tarpcechinį streiko komiteta lenk Miedzyzakladowy Komitet Strajkowy MKS kuriam vadovauja Lech Walesa 1980 m rugpjucio 31 d Susitarimo tarp valdzios ir streikininku pasirasymas Sis susitarimas uzbaige streika darbuotojams buvo garantuotos poltines ir socialines teises Tarp ju leidimas įkurti nepriklausomas profesines sajungas 1980 m rugsejo 17 d Nuspresta įkurti viena visoje salyje nepriklausoma profesine sajunga Solidarumas 1981 m balandzio 1 d rugpjucio 1 d Įvesti nauji mesos ir jos gaminiu saldumynu kavos riebalu cigareciu skalbimo milteliu pardavimo apribojimai 1981 m liepos 30 d Lodzeje ir kituose miestuose vyksta bado eitynes 1981 m rugpjucio 3 d Varsuvoje vyksta viesojo transporto autobusu vairuotoju demonstracija 1981 m rugsejo 5 10 d Gdanske vyksta Solidarumo delegatu suvaziavimas I turas kuriuo metu buvo priimtas Kreipimasis į Rytu Europos darbo zmones 1981 m rugsejo 18 d Maskva reikalauja apriboti Solidarumo antitarybine propaganda 1981 m rugsejo 26 d spalio 7 d Vyksta Solidarumo suvaziavimas II turas kuriuo metu Lech Walesa buvo isrinktas Solidarumo pirmininku 1981 m gruodzio 13 d Lenkijoje įvesta karo padetis Arestuota beveik 10 tukst Solidarumo veikeju Nebeveikia telefono rysys nutraukiamos radijo ir TV programu transliacijos Apribojamos pagrindines zmogaus teises tokios kaip zodzio ir spaudos laisves korespondencijos paslapties draugiju ir susiburimu Prasideda streikai taciau jie buvo brutaliai numalsinti 1983 m Nobelio taikos premijos laureatas Lech Walesa1982 m balandzio 22 d Įkurta pogrindinio Solidarumo Laikinoji koordinacine komisija 1983 m birzelio 16 23 d Antra popieziaus Jono Pauliaus II piligrimine kelione į Lenkija 1983 m geguzes 5 d Lechui Walesai skirta Nobelio premija 1983 m liepos 22 d Karine padetis buvo atsaukta Paskelbta daline amnestija 1987 m birzelio 8 14 d Trecia popieziaus Jono Pauliaus II piligrimine kelione į Lenkija 1988 m balandis rugpjutis Visoje salyje prasidejo streikai 1988 m lapkricio 11 d Lenkijoje vyksta demonstracijos uz nepriklausomybe bei komunistines valdzios pabaiga 1989 m vasario 6 d Apskritojo stalo derybu pradzia Derybos vyksta tarp Lenkijos Liaudies Respublikos valdzios ir opoziciskai nusiteikusiu Solidarumo atstovu 1989 m balandzio 5 d Buvo pasiektas susitarimas kuris nuleme taikiu permainu Lenkijoje pradzia 1989 m birzelio 4 d Is dalies laisvi parlamento rinkimai kuriuose nugalejo Solidarumas 1989 m rugpjucio 24 d Lenkijos premjeru isrenktas Tadeusz Mazowiecki 1989 m gruodzio 29 d Seimas pakeite Konstitucija bei sugrazino valstybes pavadinima Lenkijos Respublika Saltiniai ir isnasosTrubnikov V P Krah operacii Poloniya Tri kruga antipolskoj igry M 1983 https pl wikipedia org wiki Niezale C5 BCny Samorz C4 85dny Zwi C4 85zek Zawodowy E2 80 9ESolidarno C5 9B C4 87 E2 80 9D Geneza lenku k https pl wikipedia org wiki Niezale C5 BCny Samorz C4 85dny Zwi C4 85zek Zawodowy E2 80 9ESolidarno C5 9B C4 87 E2 80 9D Geneza lenku k N Davies Dievo Zaislas Lenkijos Istorija Nuo 1795 metu iki musu dienu II tomas Lietuvos Rasytoju Sajungos Leidykla Vilnius 2002 p 722 ISBN 9986 39 221 7 N Davies Dievo Zaislas Lenkijos Istorija Nuo 1795 metu iki musu dienu II tomas Lietuvos Rasytoju Sajungos Leidykla Vilnius 2002 p 722 ISBN 9986 39 221 7 http www lenkukultura lt p 3511 Archyvuota kopija 2014 10 18 is Wayback Machine projekto lenku k http www lenkukultura lt p 3511 Archyvuota kopija 2014 10 18 is Wayback Machine projekto lenku k http www lenkukultura lt p 3511 Archyvuota kopija 2014 10 18 is Wayback Machine projekto lenku k N Davies Dievo Zaislas Lenkijos Istorija Nuo 1795 metu iki musu dienu II tomas Lietuvos Rasytoju Sajungos Leidykla Vilnius 2002 p 722 ISBN 9986 39 221 7 Lenkijoje minimos Solidarumo judejimo įkurimo 30 osios metines delfi lt Delfi BNS 2010 08 31 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 http www lenkukultura lt p 3511 Archyvuota kopija 2014 10 18 is Wayback Machine projekto lenku k http www bernardinai lt straipsnis 2011 08 02 unesco sarase daugiausiai saugotinu objektu turi lenkija 66672 http www lenkukultura lt p 3511 Archyvuota kopija 2014 10 18 is Wayback Machine projekto lenku k http www lenkukultura lt p 3511 Archyvuota kopija 2014 10 18 is Wayback Machine projekto lenku k http www lenkukultura lt p 3511 Archyvuota kopija 2014 10 18 is Wayback Machine projekto lenku k http www delfi lt news daily world lenkijoje minimos solidarumo judejimo ikurimo 30 osios metines d id 36010279 ixzz3G1gLlMwj http www delfi lt news daily world lenkijoje minimos solidarumo judejimo ikurimo 30 osios metines d id 36010279 ixzz3G1gLlMwj https pl wikipedia org wiki Niezale C5 BCny Samorz C4 85dny Zwi C4 85zek Zawodowy E2 80 9ESolidarno C5 9B C4 87 E2 80 9D https pl wikipedia org wiki Niezale C5 BCny Samorz C4 85dny Zwi C4 85zek Zawodowy E2 80 9ESolidarno C5 9B C4 87 E2 80 9D https pl wikipedia org wiki Niezale C5 BCny Samorz C4 85dny Zwi C4 85zek Zawodowy E2 80 9ESolidarno C5 9B C4 87 E2 80 9D https pl wikipedia org wiki Niezale C5 BCny Samorz C4 85dny Zwi C4 85zek Zawodowy E2 80 9ESolidarno C5 9B C4 87 E2 80 9D http www wilno msz gov pl lt ivykiai lietuvos rytas tytul strony 1 jsessionid A505D19FF06A49E8B8BE5C2A978FAC58 cmsap5pNuorodosVikiteka Solidarumas vaizdine ir garsine medziagaOficiali svetaine http lzinios lt lzinios print php idas 122935 neveikianti nuoroda