Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Lauri PostiL Postis 1968 m Gimė 1908 m kovo 17 d Lietas Rusijos imperija dab SuomijaMirė 1988 m kovo 6 d 79 metai Helsin
Lauri Posti
| Lauri Posti | |
|---|---|
| L. Postis 1968 m. | |
| Gimė | 1908 m. kovo 17 d. Lietas, Rusijos imperija, dab. Suomija |
| Mirė | 1988 m. kovo 6 d. (79 metai) Helsinkis, Suomija |
| Veikla | kalbininkas |
| Alma mater | Helsinkio universitetas |
Lauris Albertas Postis (suom. Lauri Albert Posti, 1908 m. kovo 17 d. , Suomijos Didžioji Kunigaikštystė, Rusijos imperija – 1988 m. kovo 6 d. Helsinkis, Suomija) – suomių finougristas, Helsinkio universiteto Baltijos finų kalbų profesorius, akademikas. 1975 m. nuo birželio 13 d. iki lapkričio 30 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos posėdžio metu jis ėjo Suomijos švietimo ministro pareigas.
Biografija
L. Postis studijavo tiek , tiek Helsinkio universitetuose, Helsinkio universitete 1942 m. gavo daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją apie lyvių kalbos fonetikos istoriją. 4–ajame dešimtmetyje vyko tirti vodų, vepsų ir lyvių kalbas. Studijų metais dirbo Karelijos akademinėje draugijoje, siekusioje prie Suomijos prijungti Rytų Kareliją.
Nuo 1945 m. L. Postis dirbo Suomių filologijos katedros docentu. 1953 m. tapo Helsinkio universiteto Baltijos finų kalbų profesoriumi ir šias pareigas ėjo iki 1971 m.
L. Posčio tyrimas „From Pre-Finnic to late Proto-Finnic“ („Nuo prafinų iki vėlyvosios protofinų kalbos“) tapo klasikiniu, jame autorius pirmą kartą atskleidė, kad suomių kalbos garsų pokyčiams padarė įtaką germanų kalbos. Tokiu būdu L. Posčio tyrimai padėjo pagrindus Baltijos finų ir germanų kalbų kontaktų tyrimams, kurie vėliau, visų pirma Jormos Koivulehto dėka, suomių kalbos istorijos suvokime padarė revoliuciją. L. Postis tyrė ir Baltijos finų baltizmus.
L. Postis priklausė U. Kekoneno draugų būriui ir 7–ajame dešimtmetyje tapo pagrindiniu suomių kalbotyros organizatoriumi. L. Postis ėjo Helsinkio universiteto Istorinės kalbotyros katedros (dabar Humanitarinių mokslų fakultetas) dekano pareigas ir buvo brandos egzaminų komisijos pirmininkas. L. Postis taip pat atliko svarbų vaidmenį kuriant Suomių kalbos tyrimų centrą. Keijo Lynamos (Keijo Liinamaa) vyriausybėje spėjo padirbėti švietimo ministru. Jis buvo Suomijos mokslų akademijos ir Suomijos mokslo draugijos narys.
1966–1970 m. Suomijos ir Estijos žiūrovams L. Postis tapo žinomas kaip antrasis, greta P. Aristės, TV laidos „Naapurivisa“ („Kaimynų viktorina“) teisėjas (šioje laidoje varžėsi Estijos TSR ir Suomijos komandos).
Bibliografija
- L. Posčio bibliografija
Išnašos
- Ellonen, Leena (toim.): Suomen professorit 1640–2007, s. 562. Helsinki: Professoriliitto, 2008. ISBN 978-952-99281-1-8.
- Kuka kukin on 1978. Helsinki: Otava. 1978. p. 747. Nuoroda tikrinta 2022-07-18.
- Lauri Posti Helsingin yliopisto, Suomen kielen, suomalais-ugrilaisten ja pohjoismaisten kielten ja kirjallisuuksien laitos.
- „Hietaniemen johdantokurssi Tarton yliopistoon – kuusi kunniatohtoria, kuusi professoria…“. Estofennia. 2012-09-29. Nuoroda tikrinta 2022-07-18.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lauri Posti, Kas yra Lauri Posti? Ką reiškia Lauri Posti?
Lauri PostiL Postis 1968 m Gime 1908 m kovo 17 d Lietas Rusijos imperija dab SuomijaMire 1988 m kovo 6 d 79 metai Helsinkis SuomijaVeikla kalbininkasAlma mater Helsinkio universitetas Lauris Albertas Postis suom Lauri Albert Posti 1908 m kovo 17 d Suomijos Didzioji Kunigaikstyste Rusijos imperija 1988 m kovo 6 d Helsinkis Suomija suomiu finougristas Helsinkio universiteto Baltijos finu kalbu profesorius akademikas 1975 m nuo birzelio 13 d iki lapkricio 30 d Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos posedzio metu jis ejo Suomijos svietimo ministro pareigas BiografijaL Postis studijavo tiek tiek Helsinkio universitetuose Helsinkio universitete 1942 m gavo daktaro laipsnį apgynes disertacija apie lyviu kalbos fonetikos istorija 4 ajame desimtmetyje vyko tirti vodu vepsu ir lyviu kalbas Studiju metais dirbo Karelijos akademineje draugijoje siekusioje prie Suomijos prijungti Rytu Karelija Nuo 1945 m L Postis dirbo Suomiu filologijos katedros docentu 1953 m tapo Helsinkio universiteto Baltijos finu kalbu profesoriumi ir sias pareigas ejo iki 1971 m L Poscio tyrimas From Pre Finnic to late Proto Finnic Nuo prafinu iki velyvosios protofinu kalbos tapo klasikiniu jame autorius pirma karta atskleide kad suomiu kalbos garsu pokyciams padare įtaka germanu kalbos Tokiu budu L Poscio tyrimai padejo pagrindus Baltijos finu ir germanu kalbu kontaktu tyrimams kurie veliau visu pirma Jormos Koivulehto deka suomiu kalbos istorijos suvokime padare revoliucija L Postis tyre ir Baltijos finu baltizmus L Postis priklause U Kekoneno draugu buriui ir 7 ajame desimtmetyje tapo pagrindiniu suomiu kalbotyros organizatoriumi L Postis ejo Helsinkio universiteto Istorines kalbotyros katedros dabar Humanitariniu mokslu fakultetas dekano pareigas ir buvo brandos egzaminu komisijos pirmininkas L Postis taip pat atliko svarbu vaidmenį kuriant Suomiu kalbos tyrimu centra Keijo Lynamos Keijo Liinamaa vyriausybeje spejo padirbeti svietimo ministru Jis buvo Suomijos mokslu akademijos ir Suomijos mokslo draugijos narys 1966 1970 m Suomijos ir Estijos ziurovams L Postis tapo zinomas kaip antrasis greta P Aristes TV laidos Naapurivisa Kaimynu viktorina teisejas sioje laidoje varzesi Estijos TSR ir Suomijos komandos BibliografijaL Poscio bibliografijaIsnasosEllonen Leena toim Suomen professorit 1640 2007 s 562 Helsinki Professoriliitto 2008 ISBN 978 952 99281 1 8 Kuka kukin on 1978 Helsinki Otava 1978 p 747 Nuoroda tikrinta 2022 07 18 Lauri Posti Helsingin yliopisto Suomen kielen suomalais ugrilaisten ja pohjoismaisten kielten ja kirjallisuuksien laitos Hietaniemen johdantokurssi Tarton yliopistoon kuusi kunniatohtoria kuusi professoria Estofennia 2012 09 29 Nuoroda tikrinta 2022 07 18