Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi Jeigu galite atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą
Latvijos politinė sistema
| Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
Latvijos valdymo forma – parlamentinė demokratija. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas. Kaip ir kitose parlamentinėse respublikose prezidentas labiau yra simbolinis šalies vadovas. Vykdomoji valdžia yra vyriausybė. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra sutelkta ir parlamente ir vyriausybėje. Teisminė sistema yra nepriklausoma nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios sistemų.
Politinė istorija
1918 m. lapkričio 18 d. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė šalies nepriklausomybę. Formuoti pirmąją Latvijos vyriausybę buvo pavesta Karliui Ulmaniui. 1920 m. gegužės 1 d. susirinko Latvijos steigiamasis seimas (150 deputatų), kuris dirbo iki 1922 m. lapkričio.
1922 m. vasario 15 d. buvo priimta Latvijos Respublikos konstitucija, bei išrinktas pirmasis prezidentas – Jānis Čakste. Po diskusijų dėl valstybės santvarkos buvo atmestos idėjos dėl dviejų rūmų parlamento ir Latgalos autonomijos. 1922 m. buvo išrinktas I Seimas, 1925 m II Seimas, 1928 m. III Seimas, o 1931 m. IV Seimas. Latvijos seimai pasižymėjo didele politine fragmentacija.
Nuo 1918 iki 1934 m. Latvijoje pasikeitė 18 vyriausybių. 1934 m. po karinio perversmo į valdžią atėjo Karlis Ulmanis, kurio režimui būdingas didesnis piliečių laisvių varžymas, nei kaimyninėse Lietuvos ir Estijos diktatūrose. Trumpas nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. liepos 17 d., kaip 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto sovietų ir nacių susitarimo (Molotovo-Ribentropo paktas) bei jo slaptųjų priedų rezultatas.
Sovietinės okupacijos metais aukščiausias valdžios organas buvo 1 rūmų Latvijos TSR Aukščiausioji Taryba, renkama 5 metams. Tarp AT sesijų aukščiausiasis valstybės valdžios organas buvo AT prezidiumas. AT leido įstatymus, sudarė respublikos vyriausybę – Ministrų Tarybą.
Pirmoji Latvijos TSR Konstitucija buvo priimta 1940 m. Rusijos TFSR Konstitucijos pavyzdžiu. Pagal konstituciją politinės valdžios struktūros pagrindas buvo darbo žmonių deputatų tarybos, kurios 1978 m. Konstitucijoje pervadintos liaudies deputatų tarybomis. Vienintelė leistina partija šalyje (iki 1990 m.) buvo Latvijos komunistų partija, kuri vienintelė vykdė šalies politiką.
1990 m. gegužės 4 d. Latvijos Aukščiausioji taryba paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą. Tuo metu Aukščiausios tarybos pirmininko pareigas užėmė Anatolijs Gorbunovs. Jis nuo 1990 iki 1995 m., buvo parlamento pirmininkas, o kaip premjeras, pagal 1922 m. konstituciją užėmė ir prezidento pareigas iki 1993 m., kol Guntis Ulmanis buvo išrinktas prezidentu. 1993 m. išrinktas V Seimas, kuriame daugiausiai vietų (36) gavo partija „Latvijos kelias“
1996 m. Guntis Ulmanis buvo perrinktas antrai kadencijai, todėl 1999 m. vykusiuose rinkimuose dalyvauti negalėjo. Juos laimėjo Vaira Vīķe-Freiberga, kurios kadencijos metu prezidentavimo laikotarpis pailgintas nuo 3 iki 4 metų. 2003 m. ji buvo perrinkta. Iki 2011 m. prezidento pareigas ėjo Valdis Zatlers, kuris laimėjo 2007 m. vykusiuose rinkimuose. Dabartinis prezidentas yra Andris Bērziņš. Kiti rinkimai vyks 2015 m.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo išrinkti 5 seimai. Dabartinė X Saeima išrinkta 2010 m. spalio 2 d. Juose laimėjo ankstesnė valdančioji koalicija – Valdžio Dombrovskio blokas Vienybė (33 vietos iš 100), Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (22 vietos) ir Nacionalinis susivienijimas (8 vietos). Dabartinė valdančioji koalicija yra centro dešinės pakraipos. Kiti rinkimai vyks 2014 m. spalį.
Latvijos Konstituciją sudaro 8 skyriai ir 116 straipsnių. Iki 1998 metų, kai Latvijos Saeima priėmė skyrių „Žmogaus teisės", buvo tik 7 skyriai ir 88 straipsniai. Pirma konstitucijos dalis (Satversmes sapulce) buvo priimta 1922 m. vasario 15 d. 1922 m. balandžio 5 d. Dėl antrosios dalies projektas buvo atmestas. Priėmus pirmąją dalį, Konstitucija įsigaliojo 1922 m. lapkričio 7 d.
Konstitucijos galiojimas buvo laikinai sustabdytas 1934 m. gegužės mėn. ir palaipsniui atkurtas nuo 1990 m. gegužės 4 d. iki 1993 m. liepos 6 d. (Seimo posėdyje už Konstitucijos įsigaliojimą nepasirašė 1 iš 99 Seimo narių – Joahims Zīgerists; taip pat nebalsavo areštuotas Alfredas Rubiks). Konstitucijos tekstas iki šių dienų iš esmės liko toks pats. Paskutinį kartą Konstitucija papildyta 2009 m. (numatyta referendumo dėl parlamento paleidimo galimybė).
| Postas | Vadovas | Partija | Kadencijos pradžia |
|---|---|---|---|
| Prezidentas | Edgaras Rinkevičius | nepartinis | 2023 m. |
Prezidentas renkamas parlamento paprasta balsų dauguma, slaptu balsavimu ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. (Latvijos konstitucija, 35, 36 ir 39 straipsniai). Kaip ir kitose parlamentinėse respublikose, Latvijoje prezidentas labiau yra simbolinis valstybės vadovas, dažniausiai atsakingas už užsienio politiką.
Nors prezidentas formaliai yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, atstovauja Latviją užsienyje, skiria ambasadorius ir kitus aukštus pareigūnus, šios politinės galios yra suvaržytos premjero, kuris politiškai yra už tai atsakingas. (Latvijos konstitucija, 53 straipsnis)
Tačiau prezidentas turi teisę siūlyti parlamentui įstatymus, juos vetuoti, kviesti į referendumą dėl tam tikro įstatymo ir skirti premjerą. Taip pat skubos tvarka kviesti į referendumą dėl pirmalaikio parlamento išformavimo. Referendumui pavykus – parlamentas paleidžiamas, referendumui nepavykus – parlamentas toliau eina pareigas, bet prezidentas turi atsistatydinti.
| Postas | Vadovas | Partija | Kadencijos pradžia |
|---|---|---|---|
| Ministras pirmininkas | Krišjānis Kariņš | Vienybė | 2019 m. sausio 23 d. |
Ministrų kabinetą sudaro ministras pirmininkas ir 17 ministrų. Juos skiria premjeras ir patvirtina parlamentas. Ministras pirmininkas skiriamas prezidento. (Latvijos konstitucija, 55 ir 56 straipsniai). Ministerijų skaičių ir jų paskirtį numato įstatymai. (Latvijos konstitucija, 57 straipsnis).
Siekiant vykdyti savo pareigas, ministras pirmininkas ir ministrų kabinetas turi turėti parlamento pasitikėjimą. Jei išreiškiamas nepasitikėjimas ministru pirmininku, atsistatydinti turi visas parlamentas. Jeigu išreiškiamas nepasitikėjimas atskiru ministru, atsistatydinti reikia tik jam, o į jo vietą premjeras turi paskirti naują ministrą. (Latvijos konstitucija, 59 straipsnis).
| Postas | Vadovas | Partija | Kadencijos pradžia |
|---|---|---|---|
| Parlamento pirmininkas | Ināra Mūrniece | Nacionalinis susivienijimas | 2014 m. lapkričio 4 d. |
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, vadinamas Saeima. 100 parlamento narių renkami visuotiniuose rinkimuose, su 5% barjeru, trejiems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Parlamento nariu gali tapti rinkimų dieną 21 metų amžiaus sulaukęs Latvijos pilietis. Rinkimai vyksta pirmą spalio šeštadienį. Naujai išrinktas parlamentas į pirmąjį posėdį renkasi pirmą lapkričio antradienį.
Vietos mastu renkamos savivaldybių tarybos, kuriose yra nuo 7 iki 60 narių, kurie renkami taip pat remiantis proporcine rinkimų sistema, 5 metų laikotarpiui. Narių kiekis priklauso nuo savivaldybės dydžio.
Politinės partijos
Seniausia Latvijos politinė partija yra Latvijos socialdemokratų darbininkų partija, įkurta 1904 m. birželio 7-9 Rygoje. Jos ideologija laikoma socialdemokratija. Kaip ir Lietuvoje veikiančios Lietuvos socialdemokratų partijos, šios istorija smarkiai keitėsi nuo politinės padėties. 1999 m. ji susijungė su Latvijos socialdemokratų partija pasivadinusia buvusia Latvijos komunistų partija.
Tarpukariu svarbiausia partija buvo Latvijos valstiečių sąjunga. Jai priklausė 5 iš 9 1918–1940 m. vadovavusių ministrų pirmininkų ir du tuo pačiu laikotarpiu pareigas užėmę prezidentai. TSRS okupavus Latviją partija buvo uždrausta. Partija atkurta 1990 m., Latvijai atkūrus nepriklausomybę. 2002 m. sudarė koaliciją su Latvijos žaliųjų partija ir pasivadino Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.
Tautinio atgimimo laikotarpiu svarbų vaidmenį suvaidino Latvijos Nacionalinės Nepriklausomybės Sąjūdis. Atkūrus nepriklausomybę svarbiausia partija tapo „Latvijos kelias“, tačiau jau kituose rinkimuose ji prarado populiarumą ir iki šiol jo neatgavo. Per 1998 m. rinkimus į valdžią atėjo Tautos partija, kuri iki šiol yra viena iš svarbiausių Latvijos partijų. Svarbiomis partijomis tapo prieš 2002 m. rinkimus įkurtos Latvijos Pirmoji partija ir „Naujasis laikas“.
Teisminė valdžia
Latvijoje teisminę valdžią sudaro rajonų (miestų) teismai, apygardos teismai ir Aukščiausiasis Teismas, taip pat karo padėties metu veikiantis karo teismas (Latvijos Konstitucija, 82 straipsnis). Teismai yra nepriklausomi ir pavaldūs tik įstatymams (Konstitucijos 83 str.).
Teisminiai paskyrimai turi būti patvirtinti Saeimos, ir jie negali būti atšaukiami. Saeima gali atleisti teisėjus iš pareigų prieš jų norą tiktai atvejais, numatytais įstatymu, Teisminės drausmės komisijos sprendimu ar baudžiamosios bylos nuosprendžiu. Teisėjų išėjimo į pensiją amžius nustatomas pagal teisės aktus (Konstitucijos 84 str.).
Latvijoje veikia Konstitucinis Teismas, sprendžiantis, ar įstatymai ir kiti parlamento aktai neprieštarauja Latvijos Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinis Teismas turi teisę panaikinti įstatymus ir kitus aktus, kurie neatitinka Konstitucijos. Konstitucinio Teismo narius renka Saeima, įstatymuose numatytam laikotarpiui, slaptu balsavimu, kuriam Saeime reikia ne mažiau kaip 51 nario balsų daugumos (Konstitucijos 85 str.).
Sprendimai teismo procesuose gali būti priimti tiktai asmenų, kurie turi įstatymu numatytą galią, ir tiktai pagal procedūras, numatytas įstatymu. Kariniai teismai turi veikti specifinių įstatymų pagrindu. (Konstitucijos 85 str.).
Tarptautiniai santykiai
Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. rugpjūčio 21 d. tų pačių metų rugsėjo 17 d. Latvija tapo Jungtinių Tautų ir yra įvairių kitų JT organizacijų nare. Latvija taip pat yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė. Dabartinis Latvijos užsienio reikalų ministras nuo 2010 m. lapkričio 3 d. yra atstovas Ģirts Valdis Kristovskis.
2003 m. rugsėjo 20 d. vykusiame referendume latviai balsavo už įstojimą į Europos Sąjungą. Iš 72,5 % balsavusiųjų 67 % balsavo už. 2004 m. balandžio 2 d. Latvija tapo NATO, o gegužės 1-ąją, kartu su Lietuva ir Estija ES nare. Šalis siekia tolimesnio bendradarbiavimo ir integracijos NATO, ES ir kitose vakarų organizacijose, taip pat aktyvesnio dalyvavimo JT taikos palaikymo misijose.
Diplomatiniai santykiai su Lietuva atkurti 1991 m. spalio 5 d. Lietuva ir Latvija palaiko glaudžius ekonominius ir politinius santykius. Nuo 2015 m. Latvijos ambasadorius Lietuvoje – , nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos ambasadorius Latvijoje – Artūras Žurauskas.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- (Angliškai) CIA pasaulio faktų knyga: Latvija Archyvuota kopija 2011-08-16 iš Wayback Machine projekto.
- Latvijos politinė sistema. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos
- Saeima.lv V Saeimos rinkimų rezultatai Archyvuota kopija 2009-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- [1] Archyvuota kopija 2010-10-06 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Latvijos Respublikos Saeima (Parlamentas)
- Latvijos Respublikos Ministrų Kabinetas
- Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarija
Airija | | | Armėnija | Austrija | | Baltarusija | | | | | | | | | Islandija | | Italija | Jungtinė Karalystė (, , Škotija, ) | Juodkalnija | Kazachija | | | Latvija | | | | Liuksemburgas | | | Moldavija | | | | | Prancūzija | Rumunija | Rusija | | Serbija | Slovakija | | | Švedija | | | Ukraina | | | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Latvijos politinė sistema, Kas yra Latvijos politinė sistema? Ką reiškia Latvijos politinė sistema?
Siame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi Jeigu galite atnaujinkite informacija ir istrinkite sį pranesima Latvijos valdymo forma parlamentine demokratija Vyriausybes vadovas yra ministras pirmininkas Kaip ir kitose parlamentinese respublikose prezidentas labiau yra simbolinis salies vadovas Vykdomoji valdzia yra vyriausybe Įstatymu leidziamoji valdzia yra sutelkta ir parlamente ir vyriausybeje Teismine sistema yra nepriklausoma nuo vykdomosios ir įstatymu leidziamosios valdzios sistemu Politine istorija1918 m lapkricio 18 d Rygoje susirinkusi is įvairiu politiniu partiju atstovu sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbe salies nepriklausomybe Formuoti pirmaja Latvijos vyriausybe buvo pavesta Karliui Ulmaniui 1920 m geguzes 1 d susirinko Latvijos steigiamasis seimas 150 deputatu kuris dirbo iki 1922 m lapkricio 1922 m vasario 15 d buvo priimta Latvijos Respublikos konstitucija bei isrinktas pirmasis prezidentas Janis Cakste Po diskusiju del valstybes santvarkos buvo atmestos idejos del dvieju rumu parlamento ir Latgalos autonomijos 1922 m buvo isrinktas I Seimas 1925 m II Seimas 1928 m III Seimas o 1931 m IV Seimas Latvijos seimai pasizymejo didele politine fragmentacija Pirmasis prezidentas Janis Cakste Nuo 1918 iki 1934 m Latvijoje pasikeite 18 vyriausybiu 1934 m po karinio perversmo į valdzia atejo Karlis Ulmanis kurio rezimui budingas didesnis pilieciu laisviu varzymas nei kaimyninese Lietuvos ir Estijos diktaturose Trumpas nepriklausomybes laikotarpis baigesi 1940 m liepos 17 d kaip 1939 m rugpjucio 23 d pasirasyto sovietu ir naciu susitarimo Molotovo Ribentropo paktas bei jo slaptuju priedu rezultatas Sovietines okupacijos metais auksciausias valdzios organas buvo 1 rumu Latvijos TSR Auksciausioji Taryba renkama 5 metams Tarp AT sesiju auksciausiasis valstybes valdzios organas buvo AT prezidiumas AT leido įstatymus sudare respublikos vyriausybe Ministru Taryba Pirmoji Latvijos TSR Konstitucija buvo priimta 1940 m Rusijos TFSR Konstitucijos pavyzdziu Pagal konstitucija politines valdzios strukturos pagrindas buvo darbo zmoniu deputatu tarybos kurios 1978 m Konstitucijoje pervadintos liaudies deputatu tarybomis Vienintele leistina partija salyje iki 1990 m buvo Latvijos komunistu partija kuri vienintele vykde salies politika 1990 m geguzes 4 d Latvijos Auksciausioji taryba paskelbe apie nepriklausomybes atkurima Tuo metu Auksciausios tarybos pirmininko pareigas uzeme Anatolijs Gorbunovs Jis nuo 1990 iki 1995 m buvo parlamento pirmininkas o kaip premjeras pagal 1922 m konstitucija uzeme ir prezidento pareigas iki 1993 m kol Guntis Ulmanis buvo isrinktas prezidentu 1993 m isrinktas V Seimas kuriame daugiausiai vietu 36 gavo partija Latvijos kelias 1996 m Guntis Ulmanis buvo perrinktas antrai kadencijai todel 1999 m vykusiuose rinkimuose dalyvauti negalejo Juos laimejo Vaira Vike Freiberga kurios kadencijos metu prezidentavimo laikotarpis pailgintas nuo 3 iki 4 metu 2003 m ji buvo perrinkta Iki 2011 m prezidento pareigas ejo Valdis Zatlers kuris laimejo 2007 m vykusiuose rinkimuose Dabartinis prezidentas yra Andris Berzins Kiti rinkimai vyks 2015 m Nuo nepriklausomybes atkurimo buvo isrinkti 5 seimai Dabartine X Saeima isrinkta 2010 m spalio 2 d Juose laimejo ankstesne valdancioji koalicija Valdzio Dombrovskio blokas Vienybe 33 vietos is 100 Zaliuju ir valstieciu sajunga 22 vietos ir Nacionalinis susivienijimas 8 vietos Dabartine valdancioji koalicija yra centro desines pakraipos Kiti rinkimai vyks 2014 m spalį KonstitucijaPagrindinis straipsnis Latvijos konstitucija Latvijos Konstitucija sudaro 8 skyriai ir 116 straipsniu Iki 1998 metu kai Latvijos Saeima prieme skyriu Zmogaus teises buvo tik 7 skyriai ir 88 straipsniai Pirma konstitucijos dalis Satversmes sapulce buvo priimta 1922 m vasario 15 d 1922 m balandzio 5 d Del antrosios dalies projektas buvo atmestas Priemus pirmaja dalį Konstitucija įsigaliojo 1922 m lapkricio 7 d Konstitucijos galiojimas buvo laikinai sustabdytas 1934 m geguzes men ir palaipsniui atkurtas nuo 1990 m geguzes 4 d iki 1993 m liepos 6 d Seimo posedyje uz Konstitucijos įsigaliojima nepasirase 1 is 99 Seimo nariu Joahims Zigerists taip pat nebalsavo arestuotas Alfredas Rubiks Konstitucijos tekstas iki siu dienu is esmes liko toks pats Paskutinį karta Konstitucija papildyta 2009 m numatyta referendumo del parlamento paleidimo galimybe PrezidentasPrezidento rezidencija Rygos pilis Dabartinis vadovas Postas Vadovas Partija Kadencijos pradziaPrezidentas Edgaras Rinkevicius nepartinis 2023 m Prezidentas renkamas parlamento paprasta balsu dauguma slaptu balsavimu ketveriems metams Prezidento mandatas gali buti viena karta atnaujintas Latvijos konstitucija 35 36 ir 39 straipsniai Kaip ir kitose parlamentinese respublikose Latvijoje prezidentas labiau yra simbolinis valstybes vadovas dazniausiai atsakingas uz uzsienio politika Nors prezidentas formaliai yra vyriausiasis ginkluotuju pajegu vadas atstovauja Latvija uzsienyje skiria ambasadorius ir kitus aukstus pareigunus sios politines galios yra suvarzytos premjero kuris politiskai yra uz tai atsakingas Latvijos konstitucija 53 straipsnis Taciau prezidentas turi teise siulyti parlamentui įstatymus juos vetuoti kviesti į referenduma del tam tikro įstatymo ir skirti premjera Taip pat skubos tvarka kviesti į referenduma del pirmalaikio parlamento isformavimo Referendumui pavykus parlamentas paleidziamas referendumui nepavykus parlamentas toliau eina pareigas bet prezidentas turi atsistatydinti Vykdomoji valdziaVyriausybes pastatasDabartinis vadovas Postas Vadovas Partija Kadencijos pradziaMinistras pirmininkas Krisjanis Karins Vienybe 2019 m sausio 23 d Ministru kabineta sudaro ministras pirmininkas ir 17 ministru Juos skiria premjeras ir patvirtina parlamentas Ministras pirmininkas skiriamas prezidento Latvijos konstitucija 55 ir 56 straipsniai Ministeriju skaiciu ir ju paskirtį numato įstatymai Latvijos konstitucija 57 straipsnis Siekiant vykdyti savo pareigas ministras pirmininkas ir ministru kabinetas turi tureti parlamento pasitikejima Jei isreiskiamas nepasitikejimas ministru pirmininku atsistatydinti turi visas parlamentas Jeigu isreiskiamas nepasitikejimas atskiru ministru atsistatydinti reikia tik jam o į jo vieta premjeras turi paskirti nauja ministra Latvijos konstitucija 59 straipsnis Įstatymu leidziamoji valdziaSaeimos pastatasDabartinis vadovas Postas Vadovas Partija Kadencijos pradziaParlamento pirmininkas Inara Murniece Nacionalinis susivienijimas 2014 m lapkricio 4 d Įstatymu leidziamoji valdzia yra vienu rumu parlamentas vadinamas Saeima 100 parlamento nariu renkami visuotiniuose rinkimuose su 5 barjeru trejiems metams remiantis proporcine rinkimu sistema Parlamento nariu gali tapti rinkimu diena 21 metu amziaus sulaukes Latvijos pilietis Rinkimai vyksta pirma spalio sestadienį Naujai isrinktas parlamentas į pirmajį posedį renkasi pirma lapkricio antradienį Vietos mastu renkamos savivaldybiu tarybos kuriose yra nuo 7 iki 60 nariu kurie renkami taip pat remiantis proporcine rinkimu sistema 5 metu laikotarpiui Nariu kiekis priklauso nuo savivaldybes dydzio Politines partijosPagrindinis straipsnis Sarasas Latvijos politines partijos Seniausia Latvijos politine partija yra Latvijos socialdemokratu darbininku partija įkurta 1904 m birzelio 7 9 Rygoje Jos ideologija laikoma socialdemokratija Kaip ir Lietuvoje veikiancios Lietuvos socialdemokratu partijos sios istorija smarkiai keitesi nuo politines padeties 1999 m ji susijunge su Latvijos socialdemokratu partija pasivadinusia buvusia Latvijos komunistu partija Tarpukariu svarbiausia partija buvo Latvijos valstieciu sajunga Jai priklause 5 is 9 1918 1940 m vadovavusiu ministru pirmininku ir du tuo paciu laikotarpiu pareigas uzeme prezidentai TSRS okupavus Latvija partija buvo uzdrausta Partija atkurta 1990 m Latvijai atkurus nepriklausomybe 2002 m sudare koalicija su Latvijos zaliuju partija ir pasivadino Zaliuju ir valstieciu sajunga Tautinio atgimimo laikotarpiu svarbu vaidmenį suvaidino Latvijos Nacionalines Nepriklausomybes Sajudis Atkurus nepriklausomybe svarbiausia partija tapo Latvijos kelias taciau jau kituose rinkimuose ji prarado populiaruma ir iki siol jo neatgavo Per 1998 m rinkimus į valdzia atejo Tautos partija kuri iki siol yra viena is svarbiausiu Latvijos partiju Svarbiomis partijomis tapo pries 2002 m rinkimus įkurtos Latvijos Pirmoji partija ir Naujasis laikas Teismine valdziaPagrindinis straipsnis Latvijos teismai Latvijoje teismine valdzia sudaro rajonu miestu teismai apygardos teismai ir Auksciausiasis Teismas taip pat karo padeties metu veikiantis karo teismas Latvijos Konstitucija 82 straipsnis Teismai yra nepriklausomi ir pavaldus tik įstatymams Konstitucijos 83 str Teisminiai paskyrimai turi buti patvirtinti Saeimos ir jie negali buti atsaukiami Saeima gali atleisti teisejus is pareigu pries ju nora tiktai atvejais numatytais įstatymu Teismines drausmes komisijos sprendimu ar baudziamosios bylos nuosprendziu Teiseju isejimo į pensija amzius nustatomas pagal teises aktus Konstitucijos 84 str Latvijoje veikia Konstitucinis Teismas sprendziantis ar įstatymai ir kiti parlamento aktai nepriestarauja Latvijos Konstitucijai o Respublikos Prezidento ir Vyriausybes aktai nepriestarauja Konstitucijai arba įstatymams Konstitucinis Teismas turi teise panaikinti įstatymus ir kitus aktus kurie neatitinka Konstitucijos Konstitucinio Teismo narius renka Saeima įstatymuose numatytam laikotarpiui slaptu balsavimu kuriam Saeime reikia ne maziau kaip 51 nario balsu daugumos Konstitucijos 85 str Sprendimai teismo procesuose gali buti priimti tiktai asmenu kurie turi įstatymu numatyta galia ir tiktai pagal proceduras numatytas įstatymu Kariniai teismai turi veikti specifiniu įstatymu pagrindu Konstitucijos 85 str Tarptautiniai santykiaiPagrindinis straipsnis Latvijos tarptautiniai santykiai Po nepriklausomybes atkurimo 1991 m rugpjucio 21 d tu paciu metu rugsejo 17 d Latvija tapo Jungtiniu Tautu ir yra įvairiu kitu JT organizaciju nare Latvija taip pat yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos nare Dabartinis Latvijos uzsienio reikalu ministras nuo 2010 m lapkricio 3 d yra atstovas Girts Valdis Kristovskis 2003 m rugsejo 20 d vykusiame referendume latviai balsavo uz įstojima į Europos Sajunga Is 72 5 balsavusiuju 67 balsavo uz 2004 m balandzio 2 d Latvija tapo NATO o geguzes 1 aja kartu su Lietuva ir Estija ES nare Salis siekia tolimesnio bendradarbiavimo ir integracijos NATO ES ir kitose vakaru organizacijose taip pat aktyvesnio dalyvavimo JT taikos palaikymo misijose Diplomatiniai santykiai su Lietuva atkurti 1991 m spalio 5 d Lietuva ir Latvija palaiko glaudzius ekonominius ir politinius santykius Nuo 2015 m Latvijos ambasadorius Lietuvoje nuo 2016 m rugpjucio 1 d Lietuvos ambasadorius Latvijoje Arturas Zurauskas Taip pat skaitykiteLatvijos teisine sistemaSaltiniai Angliskai CIA pasaulio faktu knyga Latvija Archyvuota kopija 2011 08 16 is Wayback Machine projekto Latvijos politine sistema Lietuviskoji tarybine enciklopedija VI t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1980 T VI Kombinacija Lietuvos Saeima lv V Saeimos rinkimu rezultatai Archyvuota kopija 2009 03 01 is Wayback Machine projekto 1 Archyvuota kopija 2010 10 06 is Wayback Machine projekto NuorodosLatvijos Respublikos Saeima Parlamentas Latvijos Respublikos Ministru Kabinetas Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarijav rEuropos saliu politines sistemos Airija Armenija Austrija Baltarusija Islandija Italija Jungtine Karalyste Skotija Juodkalnija Kazachija Latvija Liuksemburgas Moldavija Prancuzija Rumunija Rusija Serbija Slovakija Svedija Ukraina Vokietija