Rusijos politinė sistema nustato Rusiją kaip federalinę pusiau prezidentinę respubliką Maskvos Kremlius Po Tarybų Sąjung
Rusijos politinė sistema

Rusijos politinė sistema nustato Rusiją kaip federalinę pusiau prezidentinę respubliką.
Po Tarybų Sąjungos iširimo 1991 metais, valstybės valdymo forma Rusijos Federacijoje – prezidentinė demokratija. Valstybės galva – Prezidentas, kuris nurodo užsienio ir vidaus politikos kryptis bei reprezentuoja valstybę. Taip pat skiria ambasadorius, pasirašo tarptautinius susitarimus.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – , sudaryta iš 450 vietų Valstybės Dūmos (žemutiniai rūmai) bei 178 narių (aukštieji rūmai).
Vykdomoji valdžia – , kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas.
1993 m. šalies konstitucija apibrėžė šalies valdymą – pagal ją pagrindiniai valstybės vadovai yra prezidentas ir premjeras. Tiesa, prezidentui suteikta daugiau galių.
Nuo 2012 m. gegužės mėnesio šalies prezidentu yra Vladimiras Putinas, premjeru nuo 2020 m. sausio mėnesio – Michailas Mišustinas.
Prezidento rinkimai
Konstitucijoje nurodyta, kad šalies prezidento kadencija trunka 6 metus, o tas pats žmogus šį postą gali užimti ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Kandidatas į prezidentus turi būti Rusijos pilietis, ne jaunesnis nei 35 metai ir gyventi šalyje bent 10 pastarųjų metų. Jei prezidentas dėl kokių nors priežasčių pasitraukia iš posto, nauji rinkimai vyksta ne vėliau nei trys mėnesiai nuo tos dienos. Rinkimai vyksta dviejų etapų principu – jei per pirmąjį ratą nei vienas kandidatas negauna daugiau nei pusės balsavusių balsų, rengiamas antras ratas.
Pirmuoju šalies prezidentu 1991 m. rinkimuose buvo išrinktas Borisas Jelcinas. 1991 metų gruodį kartu su Ukrainos vadovu Leonidu Kučma ir Baltarusijos parlamento pirmininku Stanislavu Šuškevičiumi nusprendė sukurti Nepriklausomų valstybių sandraugą, į kurią įsiliejo dauguma buvusių sovietinių respublikų. B. Jelcino įsaku 1994 metų pabaigoje į Čečėniją buvo įvesta kariuomenė, prasidėjo pirmasis Čečėnijos karas.
Antruose prezidento rinkimuose 1996 m. vėl nugalėjo B. Jelcinas.
1999 m. gruodžio 31 d. jis atsistatydino iš pareigų ir laikinuoju prezidentu tapo Vladimiras Putinas. 2000 m. kovo 25 d. vyko nauji prezidento rinkimai. Surinkęs beveik 53 % balsų nugalėjo V. Putinas. Jis vėliau prezidentu buvo ir antrai kadencijai iš eilės, nugalėjęs 2004 m. rinkimuose – surinkęs 71.31 % balsų.
2007 m. V. Putinas paskelbė, kad jo pasekėju jis mato Dmitrijų Medvedevą. 2008 m. rinkimuose jis tapo trečiuoju Rusijos prezidentu.
2012 m. kovo 4 d. vyko prezidento rinkimai.
2011 m. rugsėjo 24 d. Vieningosios Rusijos partijos suvažiavime D. Medvedevas oficialiai pasiūlė naujuoju prezidentu rinkti V. Putiną, o pastarasis pareiškė, kad mato D. Medvedevą naujuoju ministru pirmininku. 2012 m. prezidento rinkimuose dalyvavo penki kandidatai – V. Putinas, , Sergejus Mironovas, Vladimiras Žirinovskis ir Michailas Prochorovas.
Partijos
2011 m. gruodžio 4 d. vyko į Rusijos Valstybės Dūmą. Daugiau nei pusę visų 450 vietų laimėjo valdančioji ir V. Putino vadovaujama partija Vieningoji Rusija – ji rinkimuose gavo 49,32% balsų.
19,19% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų ir antrąją vietą užėmė Rusijos Federacijos Komunistų partija. Trečia liko kairiųjų centro partija Teisinga Rusija – 13,24%. Nacionalistinė Rusijos liberalų demokratų partija liko ketvirta – 11,67% balsų.
Po šių rinkimų daug Rusijos piliečių liko nepatenkinti ir kaltindami valdžią (V. Putiną ir Vieningosios Rusijos partiją) padirbtais rinkimų rezultatais išėjo į miestų gatves. 2011 m. gruodžio 10 d. Rusijoje kilo didžiausi gyventojų protestai nuo Tarybų Sąjungos griuvimo. Žmonės reikalavo, kad V. Putinas ir kiti politikai atsistatydintų bei būtų surengti nauji rinkimai. 2011 m. gruodžio 24 d. dar didesni protestai kilo sostinėje Maskvoje.
Šaltiniai
- Russia’s Putin set to return as president in 2012
- Russians come out in force to protest against alleged electoral fraud
- Кудрин призвал провести досрочные парламентские выборы
Airija | | | Armėnija | Austrija | | Baltarusija | | | | | | | | | Islandija | | Italija | Jungtinė Karalystė (, , Škotija, ) | Juodkalnija | Kazachija | | | Latvija | | | | Liuksemburgas | | | Moldavija | | | | | Prancūzija | Rumunija | Rusija | | Serbija | Slovakija | | | Švedija | | | Ukraina | | | Vokietija
| Armėnija | | | | | | | | | | Indonezija | | | | Japonija | | | | | | Kazachstanas | | | | | Laosas | Libanas | | | | | | | | Pietų Korėja | | Rusija | | | | | | | Tailandas | | | Uzbekija |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos politinė sistema, Kas yra Rusijos politinė sistema? Ką reiškia Rusijos politinė sistema?
Rusijos politine sistema nustato Rusija kaip federaline pusiau prezidentine respublika Maskvos Kremlius Po Tarybu Sajungos isirimo 1991 metais valstybes valdymo forma Rusijos Federacijoje prezidentine demokratija Valstybes galva Prezidentas kuris nurodo uzsienio ir vidaus politikos kryptis bei reprezentuoja valstybe Taip pat skiria ambasadorius pasiraso tarptautinius susitarimus Įstatymu leidziamoji valdzia sudaryta is 450 vietu Valstybes Dumos zemutiniai rumai bei 178 nariu aukstieji rumai Vykdomoji valdzia kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas 1993 m salies konstitucija apibreze salies valdyma pagal ja pagrindiniai valstybes vadovai yra prezidentas ir premjeras Tiesa prezidentui suteikta daugiau galiu Nuo 2012 m geguzes menesio salies prezidentu yra Vladimiras Putinas premjeru nuo 2020 m sausio menesio Michailas Misustinas Prezidento rinkimaiPresidentas Vladimiras Putinas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas Konstitucijoje nurodyta kad salies prezidento kadencija trunka 6 metus o tas pats zmogus sį posta gali uzimti ne daugiau nei dvi kadencijas is eiles Kandidatas į prezidentus turi buti Rusijos pilietis ne jaunesnis nei 35 metai ir gyventi salyje bent 10 pastaruju metu Jei prezidentas del kokiu nors priezasciu pasitraukia is posto nauji rinkimai vyksta ne veliau nei trys menesiai nuo tos dienos Rinkimai vyksta dvieju etapu principu jei per pirmajį rata nei vienas kandidatas negauna daugiau nei puses balsavusiu balsu rengiamas antras ratas Pirmuoju salies prezidentu 1991 m rinkimuose buvo isrinktas Borisas Jelcinas 1991 metu gruodį kartu su Ukrainos vadovu Leonidu Kucma ir Baltarusijos parlamento pirmininku Stanislavu Suskeviciumi nusprende sukurti Nepriklausomu valstybiu sandrauga į kuria įsiliejo dauguma buvusiu sovietiniu respubliku B Jelcino įsaku 1994 metu pabaigoje į Cecenija buvo įvesta kariuomene prasidejo pirmasis Cecenijos karas Antruose prezidento rinkimuose 1996 m vel nugalejo B Jelcinas 1999 m gruodzio 31 d jis atsistatydino is pareigu ir laikinuoju prezidentu tapo Vladimiras Putinas 2000 m kovo 25 d vyko nauji prezidento rinkimai Surinkes beveik 53 balsu nugalejo V Putinas Jis veliau prezidentu buvo ir antrai kadencijai is eiles nugalejes 2004 m rinkimuose surinkes 71 31 balsu 2007 m V Putinas paskelbe kad jo pasekeju jis mato Dmitriju Medvedeva 2008 m rinkimuose jis tapo treciuoju Rusijos prezidentu 2012 m kovo 4 d vyko prezidento rinkimai 2011 m rugsejo 24 d Vieningosios Rusijos partijos suvaziavime D Medvedevas oficialiai pasiule naujuoju prezidentu rinkti V Putina o pastarasis pareiske kad mato D Medvedeva naujuoju ministru pirmininku 2012 m prezidento rinkimuose dalyvavo penki kandidatai V Putinas Sergejus Mironovas Vladimiras Zirinovskis ir Michailas Prochorovas Partijos2011 m gruodzio 4 d vyko į Rusijos Valstybes Duma Daugiau nei puse visu 450 vietu laimejo valdancioji ir V Putino vadovaujama partija Vieningoji Rusija ji rinkimuose gavo 49 32 balsu 19 19 rinkimuose dalyvavusiu rinkeju balsu ir antraja vieta uzeme Rusijos Federacijos Komunistu partija Trecia liko kairiuju centro partija Teisinga Rusija 13 24 Nacionalistine Rusijos liberalu demokratu partija liko ketvirta 11 67 balsu Po siu rinkimu daug Rusijos pilieciu liko nepatenkinti ir kaltindami valdzia V Putina ir Vieningosios Rusijos partija padirbtais rinkimu rezultatais isejo į miestu gatves 2011 m gruodzio 10 d Rusijoje kilo didziausi gyventoju protestai nuo Tarybu Sajungos griuvimo Zmones reikalavo kad V Putinas ir kiti politikai atsistatydintu bei butu surengti nauji rinkimai 2011 m gruodzio 24 d dar didesni protestai kilo sostineje Maskvoje SaltiniaiRussia s Putin set to return as president in 2012 Russians come out in force to protest against alleged electoral fraud Kudrin prizval provesti dosrochnye parlamentskie vybory v rEuropos saliu politines sistemos Airija Armenija Austrija Baltarusija Islandija Italija Jungtine Karalyste Skotija Juodkalnija Kazachija Latvija Liuksemburgas Moldavija Prancuzija Rumunija Rusija Serbija Slovakija Svedija Ukraina Vokietija v rAzijos saliu politines sistemos Armenija Indonezija Japonija Kazachstanas Laosas Libanas Pietu Koreja Rusija Tailandas Uzbekija