Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Latvijos Pirmoji partija krikščioniškos pakraipos partija Latvijoje Įkurta 2002 m Vadovas Ainaras Šleseris Ainārs Šleser
Latvijos Pirmoji partija
Latvijos Pirmoji partija – krikščioniškos pakraipos partija Latvijoje. Įkurta 2002 m. Vadovas – Ainaras Šleseris (Ainārs Šlesers).
Šios politinės srovės atsiradimas ir žaibiškas kilimas tapo tikru fenomenu ir savotiška revoliucija. Jos kūrėjai – įvairių krikščioniškų Bažnyčių atstovai, nutarę iš esmės pakeisti Latvijos politiką krikščioniškųjų vertybių pagrindu. Šios partijos bazę sudarė daugybės krikščioniškų Bažnyčių tinklas, apjungiantis evangelikus, katalikus, baptistus, adventistus bei sekmininkus, iš kurių bene ryškiausiai išsiskiria prieštaringai vertinama, pastoriaus Aleksejaus Lediajevo vadovaujama charizmatinė Bažnyčia „Naujoji karta“
Šis krikščioniškojo politinio aktyvumo fenomenas gimė religinio pliuralizmo aplinkoje. Skirtingai nuo Lietuvos arba Lenkijos, kuriose vyrauja vienos religijos – katalikų – atstovai, Latvijoje religinis pliuralizmas buvo gana įprastas dar prieš valstybės atsiradimą. Tai sudarė palankesnes prielaidas įvairių naujųjų religinių judėjimų ir netradicinių Bažnyčių plėtrai. Sustiprėjusios, revoliucingai nusiteikusios krikščioniškosios bendruomenės, sudariusios sąjungą su tradicinių bendruomenių atstovais, sudarė platų krikščionišką tinklą, apjungiantį žiniasklaidą, verslą ir visuomeninę veiklą, o 2002 m. perėjusį ir į politinį lygmenį. LPP nesirėmė giliomis šio krašto ir tautos tradicijomis, kaip Lietuvos krikščionių demokratų partija, arba – sąlyginai – , bet priešingai – susikūrė, kaip itin savitas naujadaras, naujų politinių realijų ir aktualijų produktas, kažkuo primenantis nebent Australijos partiją .
LPP iškilo, kaip darni energingų žmonių komanda, susitelkusi apie charizmatišką lyderių tandemą – liuteronų pastorių Eriką Jėkabsoną (Ēriks Jēkabsons) ir verslininką Ainarą Šleserį (Ainārs Šlesers). Greta jų greitai iškilo kiti ryškūs politiniai veikėjai – sekmininkiškosios Bažnyčios „Geroji žinia“ („Prieka vēsts“) atstovas Juris Lujansas (Juris Lujāns), baptistų pastorius Ainaras Baštikis (Ainars Baštiks), bei iš „Naujosios kartos“ atėjusi Inta Feldmanė (Inta Feldmane). Agituodami įvairių Bažnyčių tikinčiuosius balsuoti už krikščioniškąją partiją, šios partijos atstovai gavo neoficialų pavadinimą: Dvasininkų partija.
2002 m. spalio 5 d. parlamentiniuose rinkimuose LPP gavo 10 Seimo (Saeimos) narių mandatų ir kartu su konservatyviąja Latvijos Liaudies partija (Tautas Partija), tautine partija Tėvynei ir Laisvei / Latvijos Nacionalinės Nepriklausomybės Sąjūdžiu (Tēvzemei un Brīvībai // Latvijas Nacionālās Neatkarības Kustība), Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (Zaļo un Zemnieku Savienība) bei liberaliąja partija „Naujasis laikas“ („Jaunais Laiks“) sudarė valdančiąją koaliciją. Šios koalicijos lyderiu ir Vyriausybės premjeru tapo „Naujojo laiko“ partijos pirmininkas Ainaras Repšė (Einars Repše), iškilęs kaip Latvijos Banko vadovas. A. Šleseris tampa vicepremjeru, J. Lujansas – ekonomikos ministru, A. Baštikis – Šeimos ir vaiko reikalų ministru, išeivijos atstovas Nilsas Muižniekas (Nils Muižnieks) – Ypatingųjų reikalų ministru.
Vos patekusi į valdžią, LPP išsyk ėmėsi ryžtingų iniciatyvų: apriboti neigiamą žiniasklaidos poveikį visuomenės dorovei, iškeldinti iš miestų centrų lošimo namus, sustiprinti teisėsaugos ir teisėtvarkos efektyvumą. Dėl vertybinių ir praktinių nesutarimų, vis labiau ryškėjo įtampa tarp koalicijos partnerių – ypač LPP ir „Naujojo laiko“. Pastarosios vadovas A. Repšė apkaltino savo kritikus, jog šie neleidžiantys jam pažaboti valstybinio aparato korupcijos, šie jam prikišo autoritatinį valdymo stilių. 2004 m. visi keturi LPP ministrai pasitraukia iš Vyriausybės, ir A. Repšės koalicija lieka mažumoje. Vasario mėn. A. Repšė, kaltindamas su juo susidorojusią korumpuotą sistemą, atsistatydina, jo vietoje premjeru kovo mėn. tampa žaliųjų atstovas Indulis Emsis, sudarydamas koaliciją su Liaudies partija ir LPP, prie kurios po kiek laiko prisijungia ir kairioji Liaudies vienybės partija (Tautas Saskaņas Partija). LPP šiame kabinete gauna aštuonis ministrų postus iš dvidešimties 2004 m. spalio 28 d. parlamentas 39 balsais iš 53 nubalsuoja prieš I. Emsio Vyriausybės pasiūlytą biudžeto planą, ir ši Vyriausybė – taip pat atsistatydina. Gruodžio 2 d. naujuoju premjeru parlamentas paskiria Liaudies partijos atstovą Aigarą Kalvytį (Aigars Kalvītis). Šioje Vyriausybėje lieka šešiolika ministerijų, LPP išsaugo tris: E. Jėkabsonas užima Vidaus reikalų ministeriją, A. Šleseris – Susisiekimo ministeriją, A. Baštikis lieka Šeimos ir vaiko reikalų ministru. Keičiantis koalicijoms ir vyriausybėms, LPP išlaikė tvirtas pozicijas, tačiau ilgainiui ėmė ryškėti tam tikra šios partijos krizė. 2005 m. spalį atsistatydina Vidaus reikalų ministras E. Jėkabsonas, nepatenkintas, jog jo vadovaujama ministerija negaunanti pakankamai lėšų. Ryškėjant vidinei konfrontacijai, E. Jėkabsonas palieka ir pačios LPP gretas: partijai lieka vadovauti A. Šleseris. Visuomenėje pasirodo nuomonių, jog E. Jėkabsono atsistatydinimą sąlygoję ir jo ryšiai su Rusijos oligarchu Borisu Berezovskiu. Po kėdžių persistumdymo Vyriausybėje, E. Jėkabsono ministeriją perima kitas LPP atstovas – Dzintaras Jaundžeikaras (Dzintars Jaundžeikars), o 2006 m. kovo mėn. iš Susisiekimo ministerijos vadovo pareigų pasitraukus A. Šleseriui, jo vietą užima partijos kolega Krišjanis Peteris (Krišjānis Peters). Premjerui A. Kalvyčiui apkaltinus A. Šleserį įsimaišius į valdininkų korupcijos skandalą Jūrmalos savivaldybėje, paskelbiama, kad šis politikas – praradęs visuomenės pasitikėjimą . LPP vadovauti imasi J. Lujansas.
LPP kilimas, raida ir ilgainiui išryškėjusi krizė buvo sąlygota tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Viena vertus, ši partija turėjo aiškią vertybinę orientaciją, patraukusią daugelį permainų ištroškusių Latvijos piliečių. Iš kitos pusės, valdymo patirties ir kompetencijos stygius – neišvengiamai iškėlė tolesnių šios partijos perspektyvų klausimą. Šias perspektyvas apsunkino ir iš A. Repšės paveldėta biudžeto krizė, sukėlusi lėšų trūkumą įvairiose ministerijose ir paskatinusi E. Jėkabsono atsistatydinimą iš Vyriausybės, o sulig tuo – ir pasitraukimą iš pačios LPP. LPP sugebėjo suvienyti įvairias krikščioniškas visuomenines ir politines jėgas, tarp jų – ir anksčiau susiformavusią, labiau tradicinę : pastarosios vadovas A. Teikmanis, kartu su savo partiečiais Dzintra Homka, Peteriu Simsonu, Juriu Aboliniu (Juris Āboliņš) ir kt. pastaruosiuose, 2002 m. parlamentiniuose rinkimuose dalyvauja LPP sarąše. Tačiau tarp dešimties išrinktų LPP parlamentarų, nei vienas KDS narys – nepateko.
Nežiūrint vidinių ir išorinių sukrėtimų, LPP išlaiko reikšmingą įtaką valstybės ir savivaldybių politikoje. 2005 m. gėjų ir lesbiečių organizacijoms planuojant viešą paradą Rygoje, LPP – kartu su nacionalistinėmis organizacijomis – griežtai pasipriešino šioms demonstracijoms. Gėjams išsireikalavus šio parado, LPP su , tautinio jaunimo klubu 415 ir įvairiomis krikščioniškomis Bažnyčiomis, surengė kontrparadą. Tų pačių metų rugsėjo mėn. LPP pateikė konstitucinę pataisą, kurioje šeimą būtų apibrėžta, kaip vyro ir moters tarpusavio sąjunga, atvira gyvybės pradėjimui: nežiūrint Prezidentės Vairos Vykės-Freibergos perspėjimų ir europinių institucijų protestų, ši pataisa parlamente priimta 55 iš 100 balsų .
Nuorodos
Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Latvijos Pirmoji partija, Kas yra Latvijos Pirmoji partija? Ką reiškia Latvijos Pirmoji partija?
Latvijos Pirmoji partija krikscioniskos pakraipos partija Latvijoje Įkurta 2002 m Vadovas Ainaras Sleseris Ainars Slesers Sios politines sroves atsiradimas ir zaibiskas kilimas tapo tikru fenomenu ir savotiska revoliucija Jos kurejai įvairiu krikscionisku Baznyciu atstovai nutare is esmes pakeisti Latvijos politika krikscioniskuju vertybiu pagrindu Sios partijos baze sudare daugybes krikscionisku Baznyciu tinklas apjungiantis evangelikus katalikus baptistus adventistus bei sekmininkus is kuriu bene ryskiausiai issiskiria priestaringai vertinama pastoriaus Aleksejaus Lediajevo vadovaujama charizmatine Baznycia Naujoji karta Sis krikscioniskojo politinio aktyvumo fenomenas gime religinio pliuralizmo aplinkoje Skirtingai nuo Lietuvos arba Lenkijos kuriose vyrauja vienos religijos kataliku atstovai Latvijoje religinis pliuralizmas buvo gana įprastas dar pries valstybes atsiradima Tai sudare palankesnes prielaidas įvairiu naujuju religiniu judejimu ir netradiciniu Baznyciu pletrai Sustiprejusios revoliucingai nusiteikusios krikscioniskosios bendruomenes sudariusios sajunga su tradiciniu bendruomeniu atstovais sudare platu krikscioniska tinkla apjungiantį ziniasklaida versla ir visuomenine veikla o 2002 m perejusį ir į politinį lygmenį LPP nesireme giliomis sio krasto ir tautos tradicijomis kaip Lietuvos krikscioniu demokratu partija arba salyginai bet priesingai susikure kaip itin savitas naujadaras nauju politiniu realiju ir aktualiju produktas kazkuo primenantis nebent Australijos partija LPP iskilo kaip darni energingu zmoniu komanda susitelkusi apie charizmatiska lyderiu tandema liuteronu pastoriu Erika Jekabsona Eriks Jekabsons ir verslininka Ainara Sleserį Ainars Slesers Greta ju greitai iskilo kiti ryskus politiniai veikejai sekmininkiskosios Baznycios Geroji zinia Prieka vests atstovas Juris Lujansas Juris Lujans baptistu pastorius Ainaras Bastikis Ainars Bastiks bei is Naujosios kartos atejusi Inta Feldmane Inta Feldmane Agituodami įvairiu Baznyciu tikinciuosius balsuoti uz krikscioniskaja partija sios partijos atstovai gavo neoficialu pavadinima Dvasininku partija 2002 m spalio 5 d parlamentiniuose rinkimuose LPP gavo 10 Seimo Saeimos nariu mandatu ir kartu su konservatyviaja Latvijos Liaudies partija Tautas Partija tautine partija Tevynei ir Laisvei Latvijos Nacionalines Nepriklausomybes Sajudziu Tevzemei un Brivibai Latvijas Nacionalas Neatkaribas Kustiba Zaliuju ir valstieciu sajunga Zalo un Zemnieku Savieniba bei liberaliaja partija Naujasis laikas Jaunais Laiks sudare valdanciaja koalicija Sios koalicijos lyderiu ir Vyriausybes premjeru tapo Naujojo laiko partijos pirmininkas Ainaras Repse Einars Repse iskiles kaip Latvijos Banko vadovas A Sleseris tampa vicepremjeru J Lujansas ekonomikos ministru A Bastikis Seimos ir vaiko reikalu ministru iseivijos atstovas Nilsas Muizniekas Nils Muiznieks Ypatinguju reikalu ministru Vos patekusi į valdzia LPP issyk emesi ryztingu iniciatyvu apriboti neigiama ziniasklaidos poveikį visuomenes dorovei iskeldinti is miestu centru losimo namus sustiprinti teisesaugos ir teisetvarkos efektyvuma Del vertybiniu ir praktiniu nesutarimu vis labiau ryskejo įtampa tarp koalicijos partneriu ypac LPP ir Naujojo laiko Pastarosios vadovas A Repse apkaltino savo kritikus jog sie neleidziantys jam pazaboti valstybinio aparato korupcijos sie jam prikiso autoritatinį valdymo stiliu 2004 m visi keturi LPP ministrai pasitraukia is Vyriausybes ir A Repses koalicija lieka mazumoje Vasario men A Repse kaltindamas su juo susidorojusia korumpuota sistema atsistatydina jo vietoje premjeru kovo men tampa zaliuju atstovas Indulis Emsis sudarydamas koalicija su Liaudies partija ir LPP prie kurios po kiek laiko prisijungia ir kairioji Liaudies vienybes partija Tautas Saskanas Partija LPP siame kabinete gauna astuonis ministru postus is dvidesimties 2004 m spalio 28 d parlamentas 39 balsais is 53 nubalsuoja pries I Emsio Vyriausybes pasiulyta biudzeto plana ir si Vyriausybe taip pat atsistatydina Gruodzio 2 d naujuoju premjeru parlamentas paskiria Liaudies partijos atstova Aigara Kalvytį Aigars Kalvitis Sioje Vyriausybeje lieka sesiolika ministeriju LPP issaugo tris E Jekabsonas uzima Vidaus reikalu ministerija A Sleseris Susisiekimo ministerija A Bastikis lieka Seimos ir vaiko reikalu ministru Keiciantis koalicijoms ir vyriausybems LPP islaike tvirtas pozicijas taciau ilgainiui eme rysketi tam tikra sios partijos krize 2005 m spalį atsistatydina Vidaus reikalu ministras E Jekabsonas nepatenkintas jog jo vadovaujama ministerija negaunanti pakankamai lesu Ryskejant vidinei konfrontacijai E Jekabsonas palieka ir pacios LPP gretas partijai lieka vadovauti A Sleseris Visuomeneje pasirodo nuomoniu jog E Jekabsono atsistatydinima salygoje ir jo rysiai su Rusijos oligarchu Borisu Berezovskiu Po kedziu persistumdymo Vyriausybeje E Jekabsono ministerija perima kitas LPP atstovas Dzintaras Jaundzeikaras Dzintars Jaundzeikars o 2006 m kovo men is Susisiekimo ministerijos vadovo pareigu pasitraukus A Sleseriui jo vieta uzima partijos kolega Krisjanis Peteris Krisjanis Peters Premjerui A Kalvyciui apkaltinus A Sleserį įsimaisius į valdininku korupcijos skandala Jurmalos savivaldybeje paskelbiama kad sis politikas prarades visuomenes pasitikejima LPP vadovauti imasi J Lujansas LPP kilimas raida ir ilgainiui isryskejusi krize buvo salygota tiek vidiniu tiek isoriniu veiksniu Viena vertus si partija turejo aiskia vertybine orientacija patraukusia daugelį permainu istroskusiu Latvijos pilieciu Is kitos puses valdymo patirties ir kompetencijos stygius neisvengiamai iskele tolesniu sios partijos perspektyvu klausima Sias perspektyvas apsunkino ir is A Repses paveldeta biudzeto krize sukelusi lesu trukuma įvairiose ministerijose ir paskatinusi E Jekabsono atsistatydinima is Vyriausybes o sulig tuo ir pasitraukima is pacios LPP LPP sugebejo suvienyti įvairias krikscioniskas visuomenines ir politines jegas tarp ju ir anksciau susiformavusia labiau tradicine pastarosios vadovas A Teikmanis kartu su savo partieciais Dzintra Homka Peteriu Simsonu Juriu Aboliniu Juris Abolins ir kt pastaruosiuose 2002 m parlamentiniuose rinkimuose dalyvauja LPP sarase Taciau tarp desimties isrinktu LPP parlamentaru nei vienas KDS narys nepateko Neziurint vidiniu ir isoriniu sukretimu LPP islaiko reiksminga įtaka valstybes ir savivaldybiu politikoje 2005 m geju ir lesbieciu organizacijoms planuojant viesa parada Rygoje LPP kartu su nacionalistinemis organizacijomis grieztai pasipriesino sioms demonstracijoms Gejams issireikalavus sio parado LPP su tautinio jaunimo klubu 415 ir įvairiomis krikscioniskomis Baznyciomis surenge kontrparada Tu paciu metu rugsejo men LPP pateike konstitucine pataisa kurioje seima butu apibrezta kaip vyro ir moters tarpusavio sajunga atvira gyvybes pradejimui neziurint Prezidentes Vairos Vykes Freibergos perspejimu ir europiniu instituciju protestu si pataisa parlamente priimta 55 is 100 balsu NuorodosOficiali svetaine