Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Jungtinės Karalystės politinė sistema
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jungtinė Karalystė yra unitarinė valstybė ir demokratinė konstitucinė monarchija. Pagal Jungtinės Karalystės modelį (Vestminsterio sistema) kūrėsi ir kitų šalių – Kanados, Indijos, Australijos, Jamaikos ir kitų šalių politinės sistemos.
Partinė sistema
XVIII a. valdančioji partija buvo , o 1783-1830 m. valdžioje buvo toriai. Esminių skirtumų tarp šių partijų tuo laikotarpiu nebuvo, nes abi atspindėjo Anglijos viršūnių interesus. Abu pavadinimai kilę iš įžeidimų - vigų iš „whiggamor“ (angliškai „arkliavagis“), torių iš „tory“ (airiškai „banditas“). Apibrėžtos struktūros šios partijos dar neturėjo, ji atsirado tik po rinkimų sistemos demokratizavimo XIX a. II-oje pusėje. Toriai apie save subūrė turtingiausią visuomenės dalį. 1832 m. įvykdyta parlamentinė reforma. Pramoninė revoliucija pakeitė klasinį jėgų santykį. Partijos pradėjo skirtis pagal požiūrį į ekonominių ir kitų problemų sprendimą. 1867 m. toriai pasiūlė įstatymą dėl rinkimų teisės praplėtimo, kurio reikalavo čartistai.
Iki XX a. pr. nebuvo darbininkų interesus atstovaujančios partijos ir darbininkai rėmė liberalus. Tuo tarpu toriai gavo nemažą paramą iš miestiečių, pagrindinę socialinę bazę sudarė vidutiniai žemvaldžiai ir anglikonai. Išaugus rinkėjų ratui, didesnę reikšmę įgavo partijos struktūra. Partinių organizacijų kūrimas vietose ir vieningos nacionalinės partinės organizacijos susidarymas užtruko ilgą laiką ir vyko per kelis etapus. 1831 m. toriai organizavo savo politinių šalininkų klubą – Čarltono klubą. 1836 m. panašų – Reformų klubą įsteigė ir vigai. Kandidatų iškėlimas dar nebuvo centralizuotas. Parlamento nariai patys kėlė savo kandidatūras, arba tai darė lyderiai.
Nuo 1834 m. Torių partiją imta vadinti Konservatorių partija. 1839 m. vigų partiją buvo pradėta vadinti Liberalų partija. Šios partijos dominavo Jungtinės Karalystės politikoje iki pat XX a. 1900 m. buvo įkurtas „Darbo atstovavimo komitetas“, kuris 1906 m. vasario 15 d. pasivadino Leiboristų partija. Po Pirmojo pasaulinio karo Jungtinės Karalystės politikoje sumažėjo liberalų vaidmuo ir dominavo konservatoriai ir leiboristai.
Parlamentas
Jungtinės Karalystės įstatymų leidžiamoji valdžia sutelkta Parlamente, kurį sudaro žemesnieji Bendruomenių rūmai ir aukštesnieji Lordų Rūmai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jungtinės Karalystės politinė sistema, Kas yra Jungtinės Karalystės politinė sistema? Ką reiškia Jungtinės Karalystės politinė sistema?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Jungtine Karalyste yra unitarine valstybe ir demokratine konstitucine monarchija Pagal Jungtines Karalystes modelį Vestminsterio sistema kuresi ir kitu saliu Kanados Indijos Australijos Jamaikos ir kitu saliu politines sistemos Partine sistemaXVIII a valdancioji partija buvo o 1783 1830 m valdzioje buvo toriai Esminiu skirtumu tarp siu partiju tuo laikotarpiu nebuvo nes abi atspindejo Anglijos virsuniu interesus Abu pavadinimai kile is įzeidimu vigu is whiggamor angliskai arkliavagis toriu is tory airiskai banditas Apibreztos strukturos sios partijos dar neturejo ji atsirado tik po rinkimu sistemos demokratizavimo XIX a II oje puseje Toriai apie save subure turtingiausia visuomenes dalį 1832 m įvykdyta parlamentine reforma Pramonine revoliucija pakeite klasinį jegu santykį Partijos pradejo skirtis pagal poziurį į ekonominiu ir kitu problemu sprendima 1867 m toriai pasiule įstatyma del rinkimu teises prapletimo kurio reikalavo cartistai Iki XX a pr nebuvo darbininku interesus atstovaujancios partijos ir darbininkai reme liberalus Tuo tarpu toriai gavo nemaza parama is miestieciu pagrindine socialine baze sudare vidutiniai zemvaldziai ir anglikonai Isaugus rinkeju ratui didesne reiksme įgavo partijos struktura Partiniu organizaciju kurimas vietose ir vieningos nacionalines partines organizacijos susidarymas uztruko ilga laika ir vyko per kelis etapus 1831 m toriai organizavo savo politiniu salininku kluba Carltono kluba 1836 m panasu Reformu kluba įsteige ir vigai Kandidatu iskelimas dar nebuvo centralizuotas Parlamento nariai patys kele savo kandidaturas arba tai dare lyderiai Nuo 1834 m Toriu partija imta vadinti Konservatoriu partija 1839 m vigu partija buvo pradeta vadinti Liberalu partija Sios partijos dominavo Jungtines Karalystes politikoje iki pat XX a 1900 m buvo įkurtas Darbo atstovavimo komitetas kuris 1906 m vasario 15 d pasivadino Leiboristu partija Po Pirmojo pasaulinio karo Jungtines Karalystes politikoje sumazejo liberalu vaidmuo ir dominavo konservatoriai ir leiboristai ParlamentasJungtines Karalystes įstatymu leidziamoji valdzia sutelkta Parlamente kurį sudaro zemesnieji Bendruomeniu rumai ir aukstesnieji Lordu Rumai Sis su politologija susijes straipsnis yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį