Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Latvijos liaudies frontas latv Latvijas Tautas fronte buvo Latvijos politinė organizacija egzistavusi nuo 1988 m iki 199
Latvijos Tautos frontas
Latvijos liaudies frontas (latv. Latvijas Tautas fronte) buvo Latvijos politinė organizacija, egzistavusi nuo 1988 m. iki 1993 m. ir įnešusi esminį indėlį Latvijai iškovojant nepriklausomybę nuo TSRS. Organizacija analogiška ir Sąjūdžiui.
Organizacija 1989–1992 m. latvių ir rusų kalbomis leido laikraštį Atmoda („Atgimimas“).
Ištakos
Pasinaudodami režimo atšilimu Gorbačiovo valdymo metais, latviai aktyvizmo ėmėsi dar 1986 m., kai latviai reikalavo sustabdyti ketvirtosios hidroelektrinės Dauguvos užtvankos statybą šalia Daugpilio. Šis judėjimas įkvėpė įkurti Aplinkos apsaugos klubą, kuris aplinkosauginiuose protestuose matė platesnį pasipriešinimą sovietinei valdžiai. Pirmieji Helsinkio grupės organizuoti mažo masto protestai buvo numalšinti sovietinės valdžios Latvijoje. Proveržis įvyko 1988 m. vasarą. Tada daug žinomų latvių viešai išreiškė paramą platesnės autonomijos siekiams, laikraščiuose imtos aptarinėti iki tol draustos temos, susijusios su šalies istorija (pvz., Latvijos okupacija), leista viešai naudoti Latvijos vėliavą.
Liaudies fronto įkūrimas
Prasidėjęs tautinis atgimimas sudarė sąlygas rastis įvairioms organizacijoms, rėmusioms Latvijos autonomiją ar net visišką nepriklausomybę. Tarp jų LLF buvo didžiausia. Organizacija įkurta 1988 m. spalio 9 d. ir pradžioje siekė plačios autonomijos, tačiau apie visišką nepriklausomybę neužsimindavo. Liaudies frontą rėmė Latvijos TSR vadovybės nuosaikusis sparnas, tame tarpe Anatolijs Gorbunovs.
Liaudies fronto narystė išaugo iki 250 000 narių, organizacija siekė suburti Latvijos autonomijos ar nepriklausomybės siekiančias jėgas. Kadangi tuo metu 48 % Latvijos gyventojų sudarė ne etniniai latviai, Liaudies Frontas siekė pritraukti ir tautines mažumas, pvz., remdami siūlymus tautinių mažumų mokyklose dėstyti mažumų gimtąja kalba, o ne latvių ar rusų. Tuo pat metu Liaudies frontas bendradarbiavo su judėjimais, be išlygų siekusiais nepriklausomybės.
Galop ir Liaudies fronto gretose nepriklausomybininkų platforma nustelbė autonomininkus. 1989 m. gegužės 31 d. LLF paskelbė, kad TSRS vyriausybė neparodė reikiamo palankumo Latvijos autonomijos idėjai, todėl nepriklausoma Latvija tapo vieninteliu pasirinkimu. 1989 m. rugpjūčio 23 d. kartu su Sąjūdžiu ir organizavo Baltijos kelio grandinę. 1989 ir 1990 m. įvyko pirmieji laisvi rinkimai nuo Karlio Ulmanio perversmo 1934 m. Reikšmingiausiais tapo rinkimai į Latvijos TSR Aukščiausiąją Tarybą 1990 m. kovo 18 d., kuriuose už nepriklausomybę pasisakantis blokas, vedamas Liaudies fronto, iškovojo 138 vietas iš 201, taip įgaudamas dviejų trečdalių daugumą, reikalingą Konstitucijai pakeisti.
Liaudies fronto vadovavimas
Po 1990 m. rinkimų Liaudies Frontas tapo valdančiąja partija Latvijoje. 1990 m. gegužės 4 d., 138 deputatams balsavus už ir 1 susilaikius, Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo paskelbtas Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas. Liaudies fronto vadovas Dainis Īvāns tapo parlamento pirmininku, o Ivars Godmanis - ministru pirmininku. Nepriklausomybę atkūrusios Latvijos pirmojoje vyriausybėje daug svarbių postų užėmė LLF atstovai.
1990 m. gegužis–1991 m. rugpjūtis Latvijai, kaip ir Lietuvai buvo labai neramus. Nepriklausomybės nepripažino TSRS, buvo baiminamasi karinės jėgos panaudojimo prieš jauną valstybę. 1991 m. sausio 13 d. neapsieita be kraujo praliejimo – nuo sovietinių tankų gindami parlamentą žuvo 2 latvių policininkai ir 4 civiliai, buvo statomos , kuriami laužai, giedamos giesmės.
Latvijos nepriklausomybė galop kitų šalių imta pripažinti žlugus 1991 m. pučui Maskvoje. Nors LLF pavyko pasiekti svarbiausią savo tikslą, perėjimas iš planinės į rinkos ekonomiką buvo skausmingas kaip ir kitose buvusiose sovietinėse respublikose. 1990–1993 m. BVP Latvijoje susitraukė perpus, tai turėjo didelės įtakos premjero Guodmanio populiarumui. Daug buvusių narių paliko Liaudies frontą ir įkūrė kitas partijas. 1993 m. birželį vykusiuose rinkimuose judėjimas surinko vos 2,62 % rinkėjų balsų ir į Saeimą nepateko.
Judėjimas išformuotas 1999 m. spalio 9 d., kai 9-ojo kongreso metu priimtas sprendimas Latvijos liaudies frontą likviduoti.
Pirmininkai
- Dainis Ivans (1988—1990)
- Romualds Ražuks (1990—1992)
- (1992—1997)
Išnašos
- Paziņojums par LTF likvidāciju Archyvuota kopija 2000-09-30 iš Wayback Machine projekto., Zinātnes Vēstnesis, 1999 m. spalio 25 d., Nr. 17 (183)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Latvijos Tautos frontas, Kas yra Latvijos Tautos frontas? Ką reiškia Latvijos Tautos frontas?
Latvijos liaudies frontas latv Latvijas Tautas fronte buvo Latvijos politine organizacija egzistavusi nuo 1988 m iki 1993 m ir įnesusi esminį indelį Latvijai iskovojant nepriklausomybe nuo TSRS Organizacija analogiska ir Sajudziui Organizacija 1989 1992 m latviu ir rusu kalbomis leido laikrastį Atmoda Atgimimas IstakosPasinaudodami rezimo atsilimu Gorbaciovo valdymo metais latviai aktyvizmo emesi dar 1986 m kai latviai reikalavo sustabdyti ketvirtosios hidroelektrines Dauguvos uztvankos statyba salia Daugpilio Sis judejimas įkvepe įkurti Aplinkos apsaugos kluba kuris aplinkosauginiuose protestuose mate platesnį pasipriesinima sovietinei valdziai Pirmieji Helsinkio grupes organizuoti mazo masto protestai buvo numalsinti sovietines valdzios Latvijoje Proverzis įvyko 1988 m vasara Tada daug zinomu latviu viesai isreiske parama platesnes autonomijos siekiams laikrasciuose imtos aptarineti iki tol draustos temos susijusios su salies istorija pvz Latvijos okupacija leista viesai naudoti Latvijos veliava Liaudies fronto įkurimasPrasidejes tautinis atgimimas sudare salygas rastis įvairioms organizacijoms remusioms Latvijos autonomija ar net visiska nepriklausomybe Tarp ju LLF buvo didziausia Organizacija įkurta 1988 m spalio 9 d ir pradzioje sieke placios autonomijos taciau apie visiska nepriklausomybe neuzsimindavo Liaudies fronta reme Latvijos TSR vadovybes nuosaikusis sparnas tame tarpe Anatolijs Gorbunovs Liaudies fronto naryste isaugo iki 250 000 nariu organizacija sieke suburti Latvijos autonomijos ar nepriklausomybes siekiancias jegas Kadangi tuo metu 48 Latvijos gyventoju sudare ne etniniai latviai Liaudies Frontas sieke pritraukti ir tautines mazumas pvz remdami siulymus tautiniu mazumu mokyklose destyti mazumu gimtaja kalba o ne latviu ar rusu Tuo pat metu Liaudies frontas bendradarbiavo su judejimais be islygu siekusiais nepriklausomybes Galop ir Liaudies fronto gretose nepriklausomybininku platforma nustelbe autonomininkus 1989 m geguzes 31 d LLF paskelbe kad TSRS vyriausybe neparode reikiamo palankumo Latvijos autonomijos idejai todel nepriklausoma Latvija tapo vieninteliu pasirinkimu 1989 m rugpjucio 23 d kartu su Sajudziu ir organizavo Baltijos kelio grandine 1989 ir 1990 m įvyko pirmieji laisvi rinkimai nuo Karlio Ulmanio perversmo 1934 m Reiksmingiausiais tapo rinkimai į Latvijos TSR Auksciausiaja Taryba 1990 m kovo 18 d kuriuose uz nepriklausomybe pasisakantis blokas vedamas Liaudies fronto iskovojo 138 vietas is 201 taip įgaudamas dvieju trecdaliu dauguma reikalinga Konstitucijai pakeisti Liaudies fronto vadovavimasPo 1990 m rinkimu Liaudies Frontas tapo valdanciaja partija Latvijoje 1990 m geguzes 4 d 138 deputatams balsavus uz ir 1 susilaikius Auksciausioji Taryba prieme nutarima kuriuo paskelbtas Latvijos Respublikos nepriklausomybes atkurimas Liaudies fronto vadovas Dainis ivans tapo parlamento pirmininku o Ivars Godmanis ministru pirmininku Nepriklausomybe atkurusios Latvijos pirmojoje vyriausybeje daug svarbiu postu uzeme LLF atstovai 1990 m geguzis 1991 m rugpjutis Latvijai kaip ir Lietuvai buvo labai neramus Nepriklausomybes nepripazino TSRS buvo baiminamasi karines jegos panaudojimo pries jauna valstybe 1991 m sausio 13 d neapsieita be kraujo praliejimo nuo sovietiniu tanku gindami parlamenta zuvo 2 latviu policininkai ir 4 civiliai buvo statomos kuriami lauzai giedamos giesmes Latvijos nepriklausomybe galop kitu saliu imta pripazinti zlugus 1991 m pucui Maskvoje Nors LLF pavyko pasiekti svarbiausia savo tiksla perejimas is planines į rinkos ekonomika buvo skausmingas kaip ir kitose buvusiose sovietinese respublikose 1990 1993 m BVP Latvijoje susitrauke perpus tai turejo dideles įtakos premjero Guodmanio populiarumui Daug buvusiu nariu paliko Liaudies fronta ir įkure kitas partijas 1993 m birzelį vykusiuose rinkimuose judejimas surinko vos 2 62 rinkeju balsu ir į Saeima nepateko Judejimas isformuotas 1999 m spalio 9 d kai 9 ojo kongreso metu priimtas sprendimas Latvijos liaudies fronta likviduoti PirmininkaiDainis Ivans 1988 1990 Romualds Razuks 1990 1992 1992 1997 IsnasosPazinojums par LTF likvidaciju Archyvuota kopija 2000 09 30 is Wayback Machine projekto Zinatnes Vestnesis 1999 m spalio 25 d Nr 17 183