| Latveliai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Latveliai | ||||||||
| 56°04′12″š. pl. 21°20′38″r. ilg. / 56.070°š. pl. 21.344°r. ilg. | ||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |||||||
| Gyventojai | 24 | |||||||
| ||||||||
Latveliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 8 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų ir 3 km į vakarus nuo Grūšlaukės, Narmanšakės dešiniajame krante. Teritorijos plotas – 512,17 ha.
Etimologija
Yra du vietovardžio kilmės variantai: 1) kaimą įkūrė latvių kilmės naujakuriai; 2) pavadinimas kilo iš asmenvardžio Latvelis daugiskaitos formos.
Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Lotwele, Łotwele, Łatwele, latv. Latveļi, vok. Latweli, rus. Латвеле, Латвелѣ, Латвели, Лoтвели, Латвяляй. Vietos gyventojai tarmiškai kaimą vadina žem. Latvelē.
Geografija
Kaimas plyti Pajūrio žemumoje, ribojasi su Plokščiais, Mančiais, Grūšlauke, Kumpikais, Auksūdžiu, Nausėdais. Žemių pietrytiniu pakraščiu praeina rajoninis kelias 2311 Darbėnai–Grūšlaukė (Kalno gatvė), o šiaurės rytiniu – 2305 Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai (Miško gatvė), kuriuos jungia bevardė pagrindinė gatvė.
Didžiąją teritorijos dalį užima dirvos. Pietvakarinėje ir šiaurinėje dalyse auga Latvelių ir Žalimų miškai. Rytiniu pakraščiu teka Narmanšakė (žem. Normanšakė), o šiaurės vakariniu ir vakariniu – Laukupis.
Gyvenvietė įsikūrusi rytinėje dalyje, abipus pagrindinės gatvės, einančios lygiagrečiai Narmanšakei. Atokiau nuo jos kaimo pakraščiuose stovi keletas vienkieminių sodybų. Į rytus nuo gyvenvietės, kitame Narmanšakės krante, kūpso senosios kaimo kapinės, patenkančios į Grūšlaukės teritoriją. Pietvakarinė kaimo dalis vadinama Pirkuliais (žem. Pėrkūlē).
Istorija
Kaimas susiformavo XVI a. pab. – XVII a. pr. Darbėnų dvaro žemių pakraštyje, paribyje su Grūšlaukės dvaro ir Mančių bei Plokščių bajorkaimių valdomis.
1779 m. Palangos seniūnijos invetorius liudija, kad kaimas buvo kupetinis, o jo sodybos stovėjo šiaurės rytinėje teritorijos dalyje. Naudmenas sudarė Pabajorlaukio dirva ir ganykla, šienaujamos Rėžalių ir Giralių pievos, Užkylių, Tijūnkiesučio, Gaviliškių, Bendiriškių ir Buivydiškių ganyklos. Pietvakarinėje dalyje buvo dviejų vienkiemių Pirkulių (Perkulių) užusienis. Kaime gyveno Motiejus Barasa, Petras Šauklys, Jonas Skripkauskas ir Jonas Galdikas, o užusienyje – Pilypas Beniušis ir Jonas Kusis su šeimomis. Dalį pievų nuomojosi Antanas Šleinius iš Grūšlaukės.
Dvasiniu kaimiečių gyvenimu rūpinosi Darbėnų bažnyčios kunigai. Mirusiems laidoti rytiniame žemių pakraštyje prie Narmanšakės iki XVIII a. pab. veikė kapinės. Jas uždarius, čia retsykiais laidoti nekrikštyti mirę vaikai, savižudžiai, masinių epidemijų aukos.
1845 m. Latveliuose gyveno 9 katalikų šeimos, kurias sudarė 43 šeimos nariai, 35 samdiniai (18 bernų, 14 mergų, 3 tarnaitės) ir 4 kampininkės. Keturių šeimų narių pavardė buvo Raišuotis (Raišutis) (žem. Raišoutis (Raišotis)). Šeimynose buvo nuo 7 iki 11 asmenų.
1846 m. kaime registruoti 8 dūmai.1872 m. Latveliuose stovėjo 6, o Pirkulių užusienyje – 2 sodybos.
Pravedus baudžiavos panaikinimo reformą, Pirkulių užusienis buvo perduotas Nausėdų bendruomenei, o Latveliuose 1870 m. registruotos 26 revizinės sielos (pagalvės mokesčio valstybei mokėtojai) ir suformuoti 62 rėžiai žemės, kurią valstiečiai privalėjo išsipirkti iš Darbėnų dvarininko Juozapo Tiškevičiaus.
Po reformos vietovę sudarė 4 gyvenvietės: Darbėnų valsčiui priklausantys Latvelių kaimas, Latvelių 1-oji nausėdija, Latvelių 2-oji nausėdija ir Salantų valsčiui atitekęs Latvelių užusienis. Iš viso Latveliuose 1895–1913 m. buvo 26 sodybos, iš kurių 15-ka sudarė gatvinę gyvenvietę, o kitos buvusios išmėtytos vienkiemiais. Su Pirkuliais ir Nausėdais besiribojančios Perkulinių pievos priklausė valstybei.
Iš 1873–1921 m. gyvenusių šeimynų gausiausios buvo Riepšai (Rėpšai), Raišučiai (Raišuočiai) ir Staniai. 1883–1921 m. kaime gimė 111 kūdikių. Iš jų – 2 dvynių poros ir 5 nesantuokiniai vaikai.1873–1930 m. registruotos 71 jungtuvės, kuriose susituokė 93 gyventojai (41 vyrai, 52 moterys). Iš jų antrąkart tuokėsi 8 našliai arba našlės.1879–1932 m. mirė 25 asmenys (8 suaugę, 17 vaikų). Trečdalį mirusių vaikų sudarė kūdikiai iki 1 metų amžiaus.
1919 m. prie Latvelių vėl prijungti Pirkuliai. 1923 m. kaime registruoti 28 ūkiai. Atskiros kaimo dalys, laukai, dirvos, pievos ir ganyklos turėjo savo vardus. Šiaurinė dalis buvo vadinama Sodgaliu, šiaurės vakarinė – Voveraitėmis, vakarinė – Grybsodžiu, pietvakarinė – Pirkuliais, o pietinė – Bubeliais (seniau joje gyveno bubeliais vadinti trobelninkai). Vakarinėje dalyje Felikso Sendrausko žemėje driekėsi Plačioji pieva, o šalia ūkininko sklypo buvo Balandiškės pieva, kuriai vardą davė joje augusios balandos. Rytuose plytėjo Gorskinės pieva, o pietuose – Graisklanio dirva. Užliejamame Laukupio slėnyje šalia Pirkulių buvusios pelkėtos pievos vadintos Pirkuline (Perkuline}. Pirkulių vietovėje nedideli arimų, pievų ir ganyklų sklypai vadinti: Platesis, Siaurasis, Užkylalė, Papirkulinis, Palyknis, o krūmais apaugusios pievos: Lyknai.
Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1926 m. išparceliuota valstybinė pievų žemė (Perkulinės, Pirkulinės),1934 m. kaimą imta skirstyti į vienkiemius,1937 m. parengtas vienkieminio kaimo planas, kuris baigtas įgyvendinti 1942 m. 1936 m. žemės reforma pravesta ir Salantų valsčiui priklausančiame Latvelių vienkiemyje.
Po Antrojo pasaulinio karo apylinkės miškuose veikė Kardo rinktinės partizanai. Jie 1946 m. rugpjūčio 17 d. kaimo ganyklose prie Darbėnų–Grūšlaukės kelio surengė pasalą, į kurią pateko ir buvo nukauti keturi MGB Darbėnų valsčiaus poskyrio stribai ir juos vežęs vežikas.
Sovietų valdžiai ruošiantis kolektyvizacijai, 1949 m. į Sibirą išvežtos Antano Jonkaus ir Juozo Leksiaus šeimos, kurias sudarė 9 asmenys. Pradėjus kolektyvizaciją, Latvelių ir Pirkulių žemėje 1949 m. įsteigtas Latvelių kolūkis. Vėliau jis prijungtas prie Raudonosios Žvaigždės kolūkio, o XX a. 8 deš. pab. – prie Kašučių kolūkio. Plečiant dirbamus kolūkio laukus, daugumą vienkiemių melioratoriai XX a. 8 deš. nugriovė, o jų gyventojai persikėlė į kolūkinę gyvenvietę.
Per žemės ir administracinio-teritorinio suskirstymo reformas kaimas prarado dalį savo žemių. Miškinga pietinė dalis, įsiterpusi tarp Darbėnų–Salantų ir Kumpikų–Šlaveitų kelių, su joje stovinčia vienkiemine sodyba buvo priskirta Šlaveitų kaimui, o miškas pavadintas Šlaveitų mišku. Šiaurės rytinis kaimo žemių pakraštys su senosiomis kapinėmis, esantis kairiajame Narmanšakės krante, prijungtas prie Grūšlaukės kaimo.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 | Auksūdžio-Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1915–1918 | Grūšlaukės valsčius, Kretingos apskritis, Oberosto Lietuvos sritis |
| 1919–1944 | Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1944–1950 | Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 | Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1954–1995 | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 | Kumpikų seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m. | |||||||||||
| 1845 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 82 | 165 | 154 | 175 | 158 | 74 | 49 | 54 | 37 | 24 | ||
| |||||||||||
Žymūs žmonės
- Gimė
- Jonas Algirdas Riepšas (1937–2022), teisininkas, teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
- Gyveno
Kultūros paveldas
- Senosios kapinės (Maro kapai).
- Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (autorius – liaudies meistras Juozapas Paulauskas, statytojas – Antanas Stonius, 1897 m.). 2005 m. atnaujintas (restauratorius Alfonsas Šaulys) ir perkeltas prie Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Latveliai (Kretinga), Kas yra Latveliai (Kretinga)? Ką reiškia Latveliai (Kretinga)?