Laivų linija Krantas Klaipėda

Laivininkystės linija Krantas-Klaipėda (vok. Cranz-Memel-Linie) – istorinis maršrutas laivais, Kuršių mariomis šiltuoju metų laiku kasdien kursavusiais tarp Klaipėdos ir (vok. Cranzbeek) uostų.

Istorija

XIX a. Klaipėdą su Sembos pusiasaliu per Kuršių marias jungė keleivinių laivų linijos: 1840 m. į Karaliaučių plaukdavo „Irrwisch“, į Lisko kaimelį – ratinis garlaivis „Friedrich Wilhelm IV“. Amžiaus pabaigoje per Prieglių ir Deimeną iš Karaliaučiaus į Klaipėdą atplaukdavo sraigtiniai garlaiviai–dvyniai „Phoenix“ ir „Germania“ su keleta kajučių svečiams. Karaliaučiaus gyventojai vasaromis mielai vykdavo į Baltijos jūros Kranto kurortą, į kurį nuo 1885 m. vedė geležinkelis. 1895 m. papildomai nutiesus dviejų kilometrų ilgio bėgių atšaką Krantas–Krancbekas, atsirado galimybė iš pastarojo žvejų kaimelio laivais keliauti po Kuršių marias. Nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. nedideli garlaiviai Memel (nuo 1910 m.), Cranz ir Rossitten (po Pirmojo pasaulinio karo) kasdien kursuodavo maršrutu Krancbekas–Rasytė–Nida–Preila–Juodkrantė–Klaipėda ir atgal. 1905 m. kelionė šiuo maršrutu kainavo 2,5 markės (ant denio, be vietos). Pirmojo pasaulinio karo metais papildomais plaukiojo ratinis garlaivis „Margarete“.

Keleiviai neskubėdavo kuo greičiau pasiekti vieną ar kitą uostą, labiau jie vertino galimybę pasigrožėti atsiveriančiomis pakrantėmis ar sutiktais žvejų kurėnais. 1923 m. Klaipėdos kraštas perėjo į Lietuvos Respublikos priklausomybę, o po kiek laiko buvo pasirašyta Lietuvos–Vokietijos sutartis, leidusi šia linija turistams keliauti be vizų (tokiems keleiviams svetimos valstybės teritorijoje išlipti nebuvo galima, o šiaip Lietuvos viza buvo gaunama Berlyne, Vroclave, Hamburge, Kelne, Leipcige ar Tilžėje). Laivininkystės linijos Krantas-Klaipėda klientams ši viza kainavo žymiai pigiau: tik 2,10, o ne 6,35 markės kaip eiliniams turistams.

1928 m. į liniją išleistas naujutelaitis Klaipėdos Lindenau laivų statykloje pastatytas motorlaivis „Kuršių marės“. Bandomosios kelionės metu jis išvystė projektinį 14 mazgų greitį, naująją transporto priemonę išbandė ja plaukęs Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras. 1934 m. tvarkaraštyje nurodoma, kad tūkstantį keleivių galėjęs plukdyti laivas iš Klaipėdos išplaukdavo 6 val. ryte ir po šešių valandų jis švartuodavosi Krancbeke. Atgal išvykdavo 12.10 val. ir apie 18.00 val. jau buvo Klaipėdoje. Bilietai brangūs: kelionė į Nidą ir atgal kainavo 3 Lt. Linijos aptarnavimas nebuvo labai pelningas: motorlaivį „Memel“ eksploatavusi Karaliaučiaus bendrovė „Fritz Neubacher“ 1930 m. nesurinko už parduotus bilietus reikalingos sumos ir turėjo bankrutuoti (laivą perėmė kita Karaliaučiaus bendrovė „Hermann Götz“).

Išnašos

1. Gerhard Wiloweit. Eine Urlaubsfahrt nach Memel // Memeler Dampfboot Nr. 8, 20. April 1970, S. 104 Archyvuota kopija 2019-04-01 iš Wayback Machine projekto.

Šaltiniai

• Romaldas Apanavičius. Iš Kuršmarių – į Viduržemio jūrą. Motorlaivis „Kuršių marės“ – Klaipėda: Po muziejaus burėmis, Nr. 2015/4; psl. 9–11
• August Ambrassat. Die Provinz Ostpreußen, ein Handbuch der Heimatkunde., 1912 – Nachdruck Weidlich, Frankfurt a. M. 1978, S. 138
• John Kessler. Die weisse Schwäne des Kurischen Haffes // Memeler Dampfboot Nr. 9, 20 September 1985, S. 129–131
• Memel–Königsberg Dampfschiffahrt // Memeler Dampfboot Nr. 2, 20 Februar 1982, S. 23

Nuorodos

• Garlaivis „Cranz“
• Keleiviniai laivai „Cranz“ ir „Cranzbeek“ Archyvuota kopija 2019-02-28 iš Wayback Machine projekto.